Genėjimas yra viena svarbiausių rožių priežiūros procedūrų, kuri dažnai gąsdina pradedančiuosius sodininkus, tačiau iš tiesų yra logiškas ir nesudėtingas procesas, turintis milžiniškos naudos augalo sveikatai ir dekoratyvumui. Žeme besidriekiančių rožių, tokių kaip populiarioji ‘The Fairy’, genėjimas skiriasi nuo tradicinių arbatinių hibridinių ar vijoklinių rožių genėjimo, nes pagrindinis tikslas yra ne suformuoti aukštą, taisyklingą krūmą, o palaikyti natūralią, žemę dengiančią formą, skatinti gausų žydėjimą ir užtikrinti augalo ilgaamžiškumą. Tinkamai ir laiku atliktas genėjimas ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir stiprina augalą, gerina oro cirkuliaciją krūmo viduje, taip sumažinant ligų riziką. Supratus pagrindinius genėjimo principus ir tikslus, ši procedūra taps ne bauginančia prievole, o maloniu ir kūrybišku darbu sode.
Žeme besidriekiančių rožių genėjimas nėra toks griežtas ir reguliarus kaip kitų rožių tipų. Dauguma šiuolaikinių veislių, žydinčių ant šiųmečių ūglių, žydės net ir visai negenimos. Tačiau be jokio genėjimo krūmas laikui bėgant sutankėja, jo viduje kaupiasi senos, neproduktyvios šakos, prastėja oro cirkuliacija, o žydėjimas palaipsniui menksta. Todėl periodiškas genėjimas yra būtinas norint atjauninti krūmą, palaikyti jo gyvybingumą ir skatinti nuolatinį naujų, gausiai žydinčių ūglių augimą.
Pagrindinis genėjimas paprastai atliekamas anksti pavasarį, kol augalas dar yra ramybės būsenoje, bet jau praėjęs didžiausių šalčių pavojus. Šio genėjimo metu atliekamas sanitarinis valymas – šalinamos visos per žiemą apšalusios, pažeistos, ligotos ar nulūžusios šakos. Taip pat tai yra puikus laikas praretinti krūmą, iškerpant kelias seniausias, sumedėjusias šakas iš pat krūmo pagrindo. Tai skatina augimą naujų, stiprių bazinių ūglių, kurie gausiausiai žydės.
Be pagrindinio pavasarinio genėjimo, viso sezono metu galima atlikti korekcinį karpymą. Jei kuri nors šaka auga nepageidaujama kryptimi, per daug išsišoka iš bendros formos ar trukdo praeiti, ją galima bet kada patrumpinti. Taip pat, nors tai ir nėra būtina visoms veislėms, nužydėjusių žiedynų šalinimas gali paskatinti greitesnį pakartotinį žydėjimą. Svarbiausia taisyklė – visada naudoti aštrius ir švarius įrankius, kad pjūviai būtų lygūs ir greitai gytų.
Genėjimo tikslai ir svarba
Genėjimas atlieka kelias esmines funkcijas, kurios prisideda prie bendros žeme besidriekiančių rožių gerovės. Pirmasis ir svarbiausias tikslas yra augalo sveikatos palaikymas. Pavasarį atliekamas sanitarinis genėjimas, kurio metu pašalinamos visos negyvos, pažeistos ar ligotos šakos, yra būtinas norint užkirsti kelią ligų plitimui. Pažeista ar negyva mediena yra puiki terpė daugintis grybeliams ir kenkėjams, todėl jos pašalinimas yra esminė sodo higienos dalis.
Daugiau straipsnių šia tema
Antrasis tikslas – krūmo atjauninimas ir žydėjimo skatinimas. Žeme besidriekiančios rožės gausiausiai žydi ant jaunų, šiųmečių ar praėjusių metų ūglių. Senos, storos, sumedėjusios šakos palaipsniui tampa mažiau produktyvios, žydi menkiau. Reguliariai iškerpant po kelias seniausias šakas iš krūmo pagrindo, skatinamas naujų, stiprių bazinių stiebų augimas. Šie nauji stiebai gausiai šakosis ir formuos daugybę žiedų, taip užtikrinant nuolatinį krūmo atsinaujinimą ir gausų žydėjimą.
Trečiasis genėjimo tikslas – norimos formos ir dydžio palaikymas. Nors žeme besidriekiančios rožės vertinamos dėl savo natūralios, laisvos formos, kartais jas reikia šiek tiek suvaldyti. Genėjimas leidžia kontroliuoti krūmo plotį, neleisti jam išplisti į takus, veją ar ant kitų augalų. Taip pat genėjimo pagalba galima pagerinti oro cirkuliaciją krūmo viduje. Iškerpant susikertančias, į vidų augančias šakas, krūmas tampa ne toks tankus, lapai greičiau nudžiūsta po lietaus, o tai ženkliai sumažina grybelinių ligų riziką.
Galiausiai, genėjimas yra būdas nukreipti augalo energiją ten, kur jos labiausiai reikia. Nukerpant nereikalingas, silpnas ar ne vietoje augančias šakas, augalas neeikvoja savo resursų joms palaikyti, o visą energiją gali skirti stiprių, žydinčių ūglių auginimui. Tinkamai atliktas genėjimas ne alina, o atvirkščiai, stiprina augalą, prailgina jo amžių ir leidžia kasmet džiaugtis vis gražesniu reginiu.
Tinkamas laikas genėjimui
Tinkamo laiko pasirinkimas genėjimui yra labai svarbus, nes nuo to priklauso ir rezultatai, ir poveikis augalui. Pagrindinis ir stipriausias žeme besidriekiančių rožių genėjimas atliekamas anksti pavasarį, paprastai kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Svarbu sulaukti momento, kai jau praėjęs didžiausių šalčių pavojus, bet rožių pumpurai dar nepradėję aktyviai sprogti. Genint per anksti, kai dar galimi stiprūs šalčiai, pjūvio vietos gali apšalti. Genint per vėlai, kai augalas jau išleido naujus ūglius, eikvojama jo energija ir atitolinamas žydėjimas.
Daugiau straipsnių šia tema
Rudenį stiprus genėjimas nerekomenduojamas. Rudeninis genėjimas gali paskatinti naujų pumpurų sprogimą, o iš jų išaugę gležni ūgliai nespės subręsti ir neišvengiamai nušals per žiemą. Tai susilpnins augalą. Vėlyvą rudenį, prieš dengiant rožes žiemai, galima atlikti tik minimalų sanitarinį genėjimą: iškirpti akivaizdžiai nesveikus ūglius, pašalinti lapus ir patrumpinti per ilgas šakas, kurios trukdytų apdengimui.
Vasaros metu taip pat galima atlikti lengvą genėjimą. Tai vadinamasis korekcinis karpymas. Jo metu šalinamos nužydėjusios žiedų kekės, kad būtų paskatintas pakartotinis žydėjimas. Nors kai kurios modernios žeme besidriekiančios rožės pačios „apsivalo” ir žydi gausiai net ir nešalinant senų žiedų, ši procedūra pagreitina naujų žiedpumpurių formavimąsi ir palaiko tvarkingesnę krūmo išvaizdą. Taip pat vasarą galima iškirpti bet kokias „laukinės” šakas, kurios auga per daug agresyviai ir ardo krūmo formą.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, ant kokių ūglių žydi konkreti rožių veislė. Dauguma modernių žeme besidriekiančių rožių, įskaitant ‘The Fairy’, žydi ant šiųmečių ūglių (t.y. tų, kurie išauga pavasarį). Tokias rožes galima ir reikia genėti pavasarį. Tačiau yra senesnių veislių, kurios žydi ant pernykščių ūglių. Tokias rožes genėti pavasarį reikštų prarasti didžiąją dalį žiedų. Jas reikia genėti iškart po žydėjimo, vasarą.
Genėjimo technikos ir įrankiai
Norint atlikti kokybišką genėjimą, būtina turėti tinkamus ir gerai paruoštus įrankius. Pagrindinis įrankis yra aštrus sekatorius. Jis turi būti ne tik aštrus, kad darytų švarų, lygų pjūvį ir netraiškytų augalo audinių, bet ir švarus. Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, sekatorių ašmenis reikėtų dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu. Tai padės išvengti ligų pernešimo. Storesnėms, senoms šakoms išpjauti gali prireikti genėjimo pjūklelio.
Pats pjūvis turi būti atliekamas teisingai. Kerpant šaką, pjūvis daromas maždaug 5-7 mm virš sveiko, į išorę nukreipto pumpuro. Pjūvis turi būti šiek tiek įstrižas, maždaug 45 laipsnių kampu, nukreiptas žemyn nuo pumpuro. Toks įstrižas pjūvis neleidžia ant žaizdos kauptis vandeniui, todėl sumažėja puvimo rizika. Pumpuras, virš kurio kerpama, turėtų būti nukreiptas į krūmo išorę, nes iš jo augs naujas ūglys. Taip formuojamas atviras, gerai vėdinamas krūmo centras.
Kerpant storas, senas šakas iš pat krūmo pagrindo, reikia stengtis jas išpjauti kuo arčiau žemės, nepaliekant ilgų stuobrelių. Iš šių stuobrelių nebeaugs nauji ūgliai, o jie patys gali tapti ligų židiniu. Svarbu dirbti atsargiai, mūvėti storas sodo pirštines, kad apsisaugotumėte nuo spyglių.
Genėjimo metu nereikia bijoti kirpti. Dažnai pradedantieji sodininkai bijo per daug nukirpti, tačiau rožės yra labai gyvybingi augalai ir gerai reaguoja į genėjimą. Teisingai atliktas genėjimas jas tik sustiprina. Po genėjimo augalą naudinga patręšti ir palaistyti, kad jis gautų pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės naujų ūglių auginimui.
Formuojamasis ir sanitarinis genėjimas
Sanitarinis genėjimas yra pats pirmas ir būtiniausias genėjimo etapas, atliekamas anksti pavasarį. Jo metu be gailesčio iškerpamos visos per žiemą nukentėjusios šakos: apšalusios (pajuodusios ar parudavusios), nulūžusios, sutrūkinėjusios ar turinčios akivaizdžių ligų požymių. Šakas reikia kirpti iki sveikos, žalios medienos. Kartais tenka nukirpti beveik visą šaką, tačiau to bijoti nereikia – geriau pašalinti pažeistą dalį, nei leisti plisti infekcijai.
Po sanitarinio valymo atliekamas formuojamasis ir retinimo genėjimas. Jo tikslas – suteikti krūmui norimą formą ir pagerinti jo struktūrą. Pirmiausia iškerpamos visos silpnos, plonos šakelės, kurios tik naudoja augalo energiją, bet nesugebės išauginti kokybiškų žiedų. Taip pat šalinamos visos į krūmo vidų augančios ir su kitomis besikertančios šakos. Tai atveria krūmo centrą, pagerina oro cirkuliaciją ir visos šakos gauna daugiau šviesos.
Toliau pereinama prie krūmo atjauninimo. Priklausomai nuo krūmo amžiaus ir būklės, iš pat pagrindo išpjaunamos 1-3 seniausios, storiausios, labiausiai sumedėjusios šakos. Jas galima atpažinti iš tamsesnės, šiurkštesnės žievės. Šis retinimas skatina naujų, stiprių bazinių ūglių augimą, kurie užtikrins gausų žydėjimą ateinančiais metais. Nereikėtų vienu metu išpjauti per daug senų šakų, geriau šį procesą išdėstyti per kelis metus.
Galiausiai, likusios sveikos ir stiprios šakos patrumpinamos. Žeme besidriekiančių rožių nereikia trumpinti labai stipriai. Paprastai pakanka patrumpinti ūglius maždaug trečdaliu ar perpus, priklausomai nuo norimo krūmo dydžio ir formos. Šis patrumpinimas paskatins šakojimąsi ir gausesnį žiedų formavimąsi ant šoninių ūglių.
Genėjimas po žydėjimo ir atjauninimas
Genėjimas po žydėjimo, dar vadinamas „deadheading”, yra procedūra, kurios metu šalinami nužydėję žiedai. Pagrindinis šio darbo tikslas yra neleisti augalui eikvoti energijos sėklų formavimui ir nukreipti ją į naujų žiedpumpurių auginimą. Tai ypač aktualu pakartotinai žydinčioms rožėms, nes skatina greitesnę ir gausesnę antrąją žydėjimo bangą. Žeme besidriekiančios rožės, tokios kaip ‘The Fairy’, žydi kekėmis, todėl patogiausia nukirpti visą nužydėjusį žiedyną.
Kurią vietą kirpti? Nužydėjusį žiedyną reikėtų nukirpti iki pirmos sveikos, pilnai išsivysčiusios lapų grupės, kurią paprastai sudaro penki lapeliai. Kirpimas virš tokio lapo skatina naujo, stipraus ūglio augimą iš jo pažastyje esančio pumpuro. Jei kirpsite aukščiau, palikdami lapus su trimis lapeliais, naujas ūglys gali būti silpnesnis. Ši procedūra ne tik skatina žydėjimą, bet ir palaiko tvarkingą augalo išvaizdą.
Vasaros pabaigoje, maždaug nuo rugpjūčio vidurio, nužydėjusių žiedų šalinimą reikėtų nutraukti. Leidžiant susiformuoti vaisiams, augalas gauna natūralų signalą, kad augimo sezonas eina į pabaigą ir laikas pradėti ruoštis žiemai. Tai padeda sulėtinti naujų ūglių augimą ir skatina esamų ūglių medėjimą, o tai yra svarbu sėkmingam peržiemojimui.
Radikalus atjauninamasis genėjimas taikomas labai seniems, apleistiems, sutankėjusiems ir menkai žydintiems krūmams. Tokiu atveju anksti pavasarį visos krūmo šakos nupjaunamos labai žemai, paliekant tik 10-15 cm ilgio stiebelius virš žemės. Nors pirmaisiais metais po tokio genėjimo žydėjimas gali būti negausus, ši drastiška priemonė paskatina augalą išleisti daug naujų, stiprių bazinių ūglių ir per 1-2 sezonus visiškai atsinaujinti. Tai yra puikus būdas „prikelti” seną, bet vertingos veislės krūmą naujam gyvenimui.
