Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių ne tik margainio augimą, bet ir jo pagrindinę dekoratyvinę savybę – neįtikėtiną lapų spalvų įvairovę ir intensyvumą. Būtent nuo šviesos kiekio ir kokybės priklauso, ar augalo lapai bus ryškūs ir margi, ar taps blankūs ir monotoniški. Suprasti, kaip šviesa veikia pigmentų gamybą lapuose, ir parinkti optimalias apšvietimo sąlygas yra pagrindinė užduotis kiekvienam, norinčiam džiaugtis visu šio augalo grožiu. Tiek šviesos trūkumas, tiek jos perteklius gali neigiamai paveikti augalo išvaizdą, todėl svarbu rasti tinkamą balansą, atitinkantį konkrečios veislės poreikius. Tinkamas apšvietimas yra raktas į spalvingą ir sveiką margainį.
Margainių gebėjimas keisti lapų spalvą priklausomai nuo apšvietimo yra fascinuojantis reiškinys. Skirtingos veislės į šviesą reaguoja nevienodai: vienoms reikia daugiau saulės, kad atskleistų ryškiausius raudonus ar geltonus atspalvius, o kitos, ypač tamsesnių spalvų, geriau atrodo augdamos daliniame pavėsyje. Dėl šios priežasties neįmanoma duoti vieno universalaus patarimo, tinkančio visiems margainiams. Geriausias būdas atrasti idealų apšvietimą – stebėti savo augalą ir reaguoti į jo išvaizdos pokyčius.
Šviesos poreikis taip pat kinta priklausomai nuo metų laiko. Vasarą, kai saulė yra intensyvi, daugumai margainių reikia apsaugos nuo karščiausių vidurdienio spindulių. Tuo tarpu žiemą, kai dienos trumpos ir saulės mažai, augalams, auginamiems patalpoje, reikia kuo šviesesnės vietos, pavyzdžiui, pietinės palangės. Kartais, norint išlaikyti spalvas, prireikia ir papildomo dirbtinio apšvietimo.
Išmokus atpažinti per didelės ar nepakankamos šviesos požymius, galima laiku pakoreguoti augalo buvimo vietą ir išvengti ilgalaikės žalos. Ištįsę stiebai ir blankūs lapai signalizuoja apie šviesos trūkumą, o išdegusios dėmės ar išblukusios spalvos – apie perteklių. Tinkamas apšvietimas ne tik lemia augalo grožį, bet ir stiprina jo bendrą sveikatą, todėl augalas tampa atsparesnis ligoms ir kenkėjams.
Šviesos įtaka lapų spalvai
Margainių lapų spalvą lemia skirtingų pigmentų deriniai. Pagrindinis pigmentas yra chlorofilas, kuris yra žalios spalvos ir atsakingas už fotosintezę. Be chlorofilo, lapuose yra ir kitų pigmentų – karotinoidų (geltoni ir oranžiniai atspalviai) bei antocianinų (raudoni, violetiniai ir mėlyni atspalviai). Būtent šių pagalbinių pigmentų kiekis ir santykis su chlorofilu nulemia margainio lapų spalvą.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos intensyvumas tiesiogiai veikia šių pigmentų gamybą. Esant ryškiai šviesai, augalas gamina daugiau antocianinų ir karotinoidų, kurie veikia kaip apsauga nuo per stiprios saulės spinduliuotės. Dėl to raudonos, geltonos ir oranžinės spalvos tampa daug intensyvesnės. Tuo pačiu metu, ryški šviesa gali skaidyti chlorofilą, todėl žalios spalvos plotai lapuose sumažėja, leisdami išryškėti kitiems pigmentams.
Kai šviesos yra per mažai, augalas stengiasi maksimaliai išnaudoti visą prieinamą šviesą fotosintezei. Dėl to jis pradeda gaminti daugiau chlorofilo. Padidėjęs žalio pigmento kiekis užgožia kitus, todėl lapai praranda savo margumą ir tampa vientisai žali arba žalsvi. Augalas taip pat pradeda „tįsti” link šviesos šaltinio, jo stiebai ilgėja, o atstumai tarp lapų didėja.
Įdomu tai, kad skirtingos veislės turi skirtingą genetinį polinkį gaminti tam tikrus pigmentus. Pavyzdžiui, veislės, kuriose dominuoja raudoni atspalviai, reikalaus daugiau šviesos, kad išlaikytų savo spalvą, palyginti su veislėmis, kurių lapai yra tamsiai violetiniai ar beveik juodi. Pastarosios dažnai geriau atrodo augdamos ne tokioje intensyvioje šviesoje, nes per ryški saulė gali „išdeginti” jų sodrią, tamsią spalvą.
Optimalios apšvietimo sąlygos
Idealios apšvietimo sąlygos margainiams yra ryški, bet išsklaidyta šviesa. Tai reiškia, kad augalas turėtų gauti daug šviesos, bet būti apsaugotas nuo tiesioginių, karštų vidurdienio saulės spindulių. Tiesioginė saulė, ypač vasarą, gali nudeginti lapus, palikdama ant jų rudas ar baltas dėmes, ir lemti spalvų išblukimą.
Daugiau straipsnių šia tema
Auginant augalus patalpoje, geriausia vieta yra prie rytinės arba vakarinės palangės. Rytinė saulė yra švelni ir nekenksminga, ji suteikia pakankamai energijos augalui visai dienai. Vakarinė saulė taip pat yra geras pasirinkimas. Jei vienintelė galimybė yra pietinė palangė, vasarą augalą reikėtų atitraukti šiek tiek toliau nuo lango arba naudoti permatomą užuolaidą, kuri išsklaidytų tiesioginius spindulius.
Lauke margainiai geriausiai jaučiasi lengvame pusšešėlyje, pavyzdžiui, po medžių ar aukštesnių krūmų laja, kur saulės spinduliai pasiekia juos filtruoti. Taip pat tinka vieta, kur saulė šviečia tik ryte arba vakare. Sodinant margainius saulėtoje vietoje, labai svarbu užtikrinti pakankamą ir nuolatinį drėkinimą, nes saulė greitai išdžiovina dirvožemį.
Svarbu prisiminti, kad kuo šviesesni ir margesni augalo lapai (ypač su daug baltos, kreminės ar geltonos spalvos), tuo jautresni jie saulės nudegimams, nes šviesiuose plotuose yra mažiau apsauginio chlorofilo pigmento. Tamsesnių veislių augalai paprastai yra šiek tiek atsparesni tiesioginei saulei. Todėl renkant vietą savo margainiui, visada atsižvelk į konkrečios veislės ypatumus.
Per didelės ir nepakankamos šviesos požymiai
Atpažinti, ar margainis gauna tinkamą šviesos kiekį, galima pagal jo išvaizdą. Nepakankamos šviesos požymiai yra gana akivaizdūs. Pirmiausia, augalas praranda savo ryškias spalvas, lapai tampa blankūs, o margi raštai išnyksta, užleisdami vietą žaliai spalvai. Tai yra augalo bandymas kompensuoti šviesos trūkumą gaminant daugiau chlorofilo.
Kitas aiškus šviesos trūkumo ženklas yra augalo tįsimas (etioliacija). Stiebai tampa neįprastai ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja. Augalas tiesiogine to žodžio prasme stiebiasi link šviesos šaltinio, stengdamasis gauti kuo daugiau šviesos. Dėl to jis praranda savo kompaktišką, vešlią formą ir atrodo neestetiškai.
Per didelio apšvietimo, ypač tiesioginės saulės, požymiai yra ne mažiau iškalbingi. Lapų spalvos gali išblukti, atrodyti „išplautos” arba įgauti nesveiką, balkšvą atspalvį. Ant lapų gali atsirasti baltų, gelsvų ar rudų nudegimo dėmių tose vietose, kurias labiausiai pasiekia saulės spinduliai. Lapų kraštai gali pradėti riestis ir džiūti.
Kai kurios tamsių spalvų veislės, gavusios per daug saulės, gali atrodyti suglebusios, net jei joms netrūksta drėgmės. Augalas tiesiog nespėja kompensuoti vandens, kurį greitai išgarina per lapus kaitinant saulei. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, augalą reikėtų nedelsiant perkelti į labiau apsaugotą nuo tiesioginės saulės vietą.
Dirbtinis apšvietimas auginant patalpoje
Žiemos mėnesiais, kai natūralios dienos šviesos labai trūksta, net ir ant šviesiausios palangės augantiems margainiams gali būti per tamsu. Dėl šviesos trūkumo jie dažnai ištįsta ir praranda spalvas. Norint to išvengti ir išlaikyti augalų dekoratyvumą, galima naudoti dirbtinį apšvietimą. Tam geriausiai tinka specialios augalų auginimo lempos, dar vadinamos fitolampomis.
Fitolampos skleidžia specifinio spektro šviesą (dažniausiai mėlynos ir raudonos spalvos bangas), kurią augalai efektyviausiai naudoja fotosintezei. Rinkoje yra įvairių tipų fitolampų – nuo paprastų įsukamų lempučių iki didesnių LED panelių. Pasirinkimas priklauso nuo auginamų augalų kiekio ir ploto, kurį reikia apšviesti.
Lempą reikėtų pakabinti maždaug 20-30 cm atstumu virš augalų. Per arti pakabinta lempa gali nudeginti lapus, o per toli – bus neefektyvi. Dirbtinis apšvietimas turėtų būti įjungtas 12-14 valandų per parą, imituojant natūralų dienos ilgumą. Patogiausia naudoti laikmatį, kuris automatiškai įjungtų ir išjungtų apšvietimą nustatytu laiku.
Naudojant dirbtinį apšvietimą, svarbu nepamiršti, kad augalas aktyviau augs, todėl jam gali prireikti šiek tiek daugiau vandens ir maistinių medžiagų, nei įprastai žiemojančiam augalui. Tačiau vis tiek reikia laikytis saiko ir neperlaistyti bei nepertręšti. Dirbtinis apšvietimas yra puikus būdas ne tik išsaugoti margainius per žiemą, bet ir sėkmingai auginti juos patalpose, kuriose trūksta natūralios šviesos.
