Paprastoji komelina, džiuginanti savo dangaus mėlynumo žiedais visą vasarą, yra kilusi iš švelnaus klimato Rytų Azijos regionų. Dėl šios priežasties ji yra jautri šalčiui ir negali ištverti vidutinio klimato juostos žiemų lauke. Pirmosios rimtesnės rudens šalnos pražudo antžeminę augalo dalį, todėl norint išsaugoti šį augalą kitiems metams, būtina pasirūpinti tinkamu jo žiemojimu. Sėkmingas peržiemojimas leidžia ne tik išsaugoti mėgstamą augalą, bet ir pavasarį turėti jau subrendusį, stiprų kerą, kuris pražys anksčiau ir gausiau nei iš sėklų ar mažų auginių išaugintas augalas. Nors procesas reikalauja šiek tiek pastangų, jis nėra sudėtingas ir yra prieinamas kiekvienam sodininkui.
Pasiruošimas žiemojimui prasideda dar rudenį, stebint oro prognozes. Svarbiausia yra nustatyti tinkamą laiką, kada perkelti augalą į patalpą. Tai reikėtų padaryti prieš pirmąsias šalnas, kai naktinė temperatūra pradeda artėti prie nulio, bet dar nenukrenta žemiau. Paprastai tai būna rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Pavėlavus, šalna gali pažeisti augalo stiebus ir lapus, o tai apsunkins jo gebėjimą sėkmingai peržiemoti. Todėl geriau augalą įnešti šiek tiek anksčiau, nei rizikuoti jį prarasti.
Prieš perkeliant komeliną į vidų, ją reikia tinkamai paruošti. Jei augalas augo gėlyne, jį reikia atsargiai iškasti, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknų sistemą. Iškastą kerą reikėtų pasodinti į tinkamo dydžio vazoną su drenažo angomis ir puriu, laidžiu substratu. Jei komelina visą vasarą augo vazone, šis žingsnis praleidžiamas. Prieš įnešant į patalpą, būtina atidžiai apžiūrėti augalą, ar jame nėra kenkėjų ar ligų požymių. Aptikus nepageidaujamų svečių, augalą reikėtų profilaktiškai nupurkšti insekticidiniu tirpalu, kad neužkrėstumėte kitų kambarinių augalų.
Taip pat rekomenduojama augalą šiek tiek apgenėti. Pašalink visus silpnus, pažeistus ar per ilgus ūglius, palikdamas tvirtesnius ir sveikesnius stiebus. Genėjimas ne tik palengvins augalo transportavimą ir priežiūrą patalpoje, bet ir sumažins vandens garinimą per lapus, padėdamas augalui lengviau adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų. Nereikia genėti drastiškai, užtenka patrumpinti stiebus maždaug trečdaliu ar perpus. Ši procedūra taip pat paskatins augalą pavasarį leisti daugiau naujų ūglių.
Galiausiai, svarbu augalą palaipsniui pratinti prie patalpų sąlygų. Staigus aplinkos pasikeitimas gali sukelti augalui stresą, dėl kurio jis gali numesti dalį lapų. Jei įmanoma, kelias dienas prieš galutinį perkėlimą įnešk augalą į patalpą nakčiai, o dieną išnešk į lauką. Tai padės jam lengviau prisitaikyti prie mažesnio apšvietimo ir sausesnio oro. Tinkamas paruošimas yra sėkmingo žiemojimo pagrindas, užtikrinantis, kad augalas išliks gyvybingas iki pavasario.
Optimalios sąlygos žiemojimui
Sėkmingam paprastosios komelinos peržiemojimui būtina užtikrinti tinkamas sąlygas patalpoje. Svarbiausi veiksniai yra temperatūra, apšvietimas ir drėgmė. Optimali temperatūra žiemojimui yra vėsi, svyruojanti tarp 10 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tokia temperatūra leidžia augalui pereiti į ramybės būseną, sulėtinti augimo procesus ir taupyti energiją. Per aukšta temperatūra, ypač esant nepakankamam apšvietimui, skatins augalą auginti silpnus, ištįsusius ūglius, kurie jį alins.
Ideali vieta žiemojimui yra šviesi, bet vėsi patalpa, tokia kaip įstiklintas balkonas, veranda, šviesus rūsys ar mažai šildomas kambarys. Augalui būtina gauti šviesos, kad galėtų vykdyti minimalią fotosintezę ir išliktų gyvybingas. Geriausiai tinka rytinė arba vakarinė palangė, kur augalas gautų netiesioginės saulės šviesos. Reikėtų vengti pietinės palangės, kur saulė gali būti per intensyvi net ir žiemą, bei visiškai tamsių vietų, kur augalas tiesiog sunyktų.
Žiemą patalpų oras dažnai būna labai sausas dėl centrinio šildymo, o tai gali pakenkti komelinai. Nors ramybės periodu augalas nėra labai reiklus oro drėgmei, per sausas oras gali paskatinti lapų džiūvimą ir kenkėjų, pavyzdžiui, voratinklinių erkių, atsiradimą. Norint palaikyti šiek tiek drėgnesnę aplinką, galima periodiškai apipurkšti augalą vandeniu arba šalia pastatyti indą su vandeniu. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelė drėgmė vėsioje patalpoje gali skatinti pelėsio ir puvinių atsiradimą.
Svarbu užtikrinti ir gerą oro cirkuliaciją. Retkarčiais pravėdink patalpą, kurioje žiemoja augalas, tačiau saugok jį nuo šaltų skersvėjų, kurie gali sukelti staigų temperatūros kritimą ir pakenkti augalui. Tinkamai parinkta žiemojimo vieta ir stabilios sąlygos yra esminės, norint sėkmingai išsaugoti komeliną iki pavasario.
Priežiūra žiemos metu
Žiemos metu, kai paprastoji komelina yra ramybės būsenoje, jos priežiūra yra minimali. Svarbiausia yra teisingai reguliuoti laistymą. Kadangi augimo procesai yra labai sulėtėję, augalas sunaudoja labai mažai vandens. Laistyti reikėtų labai retai ir saikingai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų žemės gumulas vazone. Prieš laistant, visada patikrink dirvožemio drėgmę – viršutinis sluoksnis turi būti gerai išdžiūvęs. Dažniausiai pakanka palaistyti kartą per 3-4 savaites ar net rečiau, priklausomai nuo patalpos temperatūros ir drėgmės.
Perlaistymas yra didžiausias pavojus žiemojančiam augalui. Drėgmės perteklius vėsioje dirvoje yra ideali sąlyga šaknų puviniui vystytis, o tai beveik visada lemia augalo žūtį. Todėl geriau suklysti į sausesnę pusę, nei į per šlapią. Laistymui naudok kambario temperatūros, nusistovėjusį vandenį. Šaltas vanduo gali sukelti papildomą stresą augalo šaknims.
Tręšti komelinos žiemos metu visai nereikia. Ramybės periodu augalas nepasisavina maistinių medžiagų, todėl trąšos tik kauptųsi substrate kaip druskų perteklius, kuris gali pakenkti šaknims. Tręšimą galima bus atnaujinti tik pavasarį, kai augalas pradės rodyti naujo augimo požymius ir bus persodintas arba perkeltas į lauką.
Reguliariai apžiūrėk žiemojantį augalą, ar neatsirado ligų ar kenkėjų. Dėl sauso patalpų oro ypač gali suaktyvėti voratinklinės erkės. Taip pat stebėk, ar neatsiranda puvinio ar pelėsio požymių. Laiku pašalink visus pageltusius ar džiūstančius lapus ir stiebus, kad palaikytum tvarką ir sumažintum infekcijų riziką. Minimali, bet atidi priežiūra padės augalui sėkmingai ištverti žiemos ramybės periodą.
Augalo „pažadinimas” pavasarį
Artėjant pavasariui, kai dienos ilgėja ir saulė pradeda šviesti ryškiau, paprastoji komelina pamažu pradeda busti iš žiemos miego. Tai paprastai vyksta kovo mėnesį. Pirmieji atsinaujinančio augimo požymiai yra naujų, mažų lapelių ar ūglių pasirodymas. Kai pastebi šiuos ženklus, laikas pradėti palaipsniui didinti laistymą. Tačiau daryk tai atsargiai, stebėdamas, kaip greitai augalas sugeria vandenį, kad išvengtum staigaus perlaistymo.
Pavasaris yra tinkamiausias laikas atlikti atjauninamąjį genėjimą. Nupjauk visus per žiemą ištįsusius, silpnus ar nudžiūvusius ūglius. Galima drąsiai patrumpinti ir sveikus stiebus, paliekant kelis pumpurus ar mazgus. Tai paskatins augalą šakotis ir auginti stiprų, kompaktišką kerą. Šis genėjimas ne tik pagerins augalo išvaizdą, bet ir nukreips jo energiją į naujų, sveikų ūglių auginimą.
Kai augalas aktyviai pradeda augti, jį galima persodinti į šviežią substratą. Išimk komeliną iš seno vazono, atsargiai nupurtyk seną žemę nuo šaknų ir apžiūrėk jas. Pašalink visas pasenusias ar pažeistas šaknis. Pasodink į šiek tiek didesnį vazoną arba į tą patį, pakeitus visą substratą nauju. Šviežia žemė suteiks augalui reikalingų maistinių medžiagų naujo sezono pradžiai. Po persodinimo gausiai palaistyk.
Į lauką augalą galima išnešti tik tada, kai praeina bet koks šalnų pavojus, paprastai gegužės antroje pusėje. Prieš galutinai išnešant, augalą reikia grūdinti – palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Kelias dienas ar savaitę išnešk jį į lauką kelioms valandoms į pavėsingą vietą, palaipsniui ilginant buvimo laiką ir pratinant prie tiesioginių saulės spindulių. Šis adaptacijos procesas yra labai svarbus, kad augalas nepatirtų streso ir nenudegtų lapų. Po grūdinimo komeliną galima sodinti į gėlyną arba palikti augti vazone terasoje ar balkone.
