Obuolinė mėta ‘Variegata’ (Mentha suaveolens ‘Variegata’) yra populiarus sodo augalas, vertinamas dėl savo dekoratyvių, baltai margintų lapų ir švelnaus obuolių aromato. Sėkmingas šio augalo auginimas prasideda nuo tinkamo pasodinimo ir gebėjimo jį dauginti, norint praplėsti savo prieskoninių žolelių kolekciją ar pasidalinti su draugais. Mėtos yra žinomos dėl savo gyvybingumo ir gebėjimo greitai plisti, todėl svarbu iš anksto apgalvoti sodinimo vietą ir būdą, kad vėliau netektų kovoti su nekontroliuojamu augimu. Tinkamas laikas, vieta ir dirvožemio paruošimas yra esminiai veiksniai, lemiantys greitą prigijimą ir sveiką augalo vystymąsi. Šiame išsamiame vadove aptarsime visus svarbiausius obuolinės mėtos sodinimo ir dauginimo metodus.
Prieš sodinant obuolinę mėtą, būtina kruopščiai paruošti dirvožemį. Šis augalas geriausiai auga derlingoje, purioje ir gerai drenuojamoje dirvoje. Idealus pH lygis yra nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus (apie 6.0–7.0). Prieš sodinimą rekomenduojama į dirvą įterpti organinių medžiagų, tokių kaip kompostas ar gerai perpuvęs mėšlas. Tai ne tik praturtins dirvą maisto medžiagomis, bet ir pagerins jos struktūrą bei gebėjimą išlaikyti drėgmę, kuri yra labai svarbi mėtoms.
Svarbu užtikrinti gerą drenažą, nes mėtos nepakenčia užsistovėjusio vandens, kuris gali sukelti šaknų puvinį. Jei sodo dirva yra sunki ir molinga, ją reikėtų pagerinti įmaišant stambaus smėlio, perlito ar smulkaus žvyro. Tai padės vandens pertekliui lengviau nutekėti nuo šaknų. Paruošus dirvą, ją reikia gerai išpurenti ir išlyginti paviršių, pašalinant visas piktžoles ir jų šaknis, kurios galėtų konkuruoti su mėta dėl maisto medžiagų ir vandens.
Atsižvelgiant į agresyvų mėtos plitimo pobūdį, verta apsvarstyti barjerų įrengimą. Augdama laisvai, mėta greitai plinta požeminiais šakniastiebiais (stolonais) ir gali greitai užimti visą lysvę ar net įsiskverbti į veją. Norint to išvengti, galima sodinti mėtą į didelius vazonus be dugno, įkastus į žemę, arba įrengti požeminius barjerus iš plastiko ar metalo aplink sodinimo vietą bent 30-40 cm gylyje. Kitas populiarus ir efektyvus būdas – auginti mėtą pakeltose lysvėse arba dideliuose konteineriuose.
Tinkamiausias laikas sodinti obuolinę mėtą yra pavasaris, praėjus paskutinių šalnų pavojui, arba ankstyvas ruduo. Pavasarį pasodinti augalai turi pakankamai laiko gerai įsišaknyti ir sustiprėti iki žiemos. Rudenį sodinti reikėtų likus bent 4-6 savaitėms iki pirmųjų didesnių šalčių. Sodinimui galima naudoti daigus, įsigytus sodo prekių parduotuvėse, arba pačių pasidaugintus augalus. Sodinant daigus, juos reikia išimti iš vazonėlių, švelniai papurenti šaknų gumulą ir sodinti į paruoštas duobutes tokiu pačiu gyliu, kokiame jie augo anksčiau. Po pasodinimo augalus reikia gausiai palaistyti.
Sodinimas į lysvę ir vazonus
Sodinant obuolinę mėtą tiesiai į sodo lysvę, svarbu parinkti tinkamą vietą. Geriausiai tinka saulėta arba dalinai pavėsinga vieta. Nors mėtos pakenčia ir pavėsį, ‘Variegata’ veislės lapų margumas bus ryškesnis, jei augalas gaus pakankamai saulės šviesos. Reikėtų vengti vietų, kurios yra visiškame pavėsyje visą dieną, nes ten augalas gali ištįsti, o lapai prarasti savo dekoratyvumą. Taip pat svarbu išlaikyti pakankamus atstumus tarp augalų, jei sodinama daugiau nei vienas keras – rekomenduojamas atstumas yra apie 40-50 cm.
Kaip jau minėta, sodinant į lysvę, būtina apsvarstyti plitimo kontrolę. Vienas iš būdų yra įkasti plastikinį ar metalinį barjerą aplink numatytą augimo plotą. Barjeras turėtų būti įkastas bent 30 cm gyliu, paliekant kelis centimetrus virš žemės paviršiaus, kad šakniastiebiai neplistų paviršiumi. Šis metodas leidžia augalui augti natūralioje aplinkoje, tačiau reikalauja papildomo darbo įrengiant barjerą.
Auginimas vazonuose ar konteineriuose yra puiki alternatyva, leidžianti visiškai kontroliuoti augalo plitimą ir lengviau jį prižiūrėti. Reikia pasirinkti pakankamai didelį vazoną, bent 25-30 cm skersmens, su geromis drenažo angomis dugne. Substratas turėtų būti derlingas ir laidus vandeniui – tinka universali gėlių žemė, sumaišyta su kompostu ir trupučiu perlito ar smėlio geresniam drenažui. Auginant vazone, mėtą reikės dažniau laistyti ir tręšti, nes maisto medžiagų ir drėgmės atsargos yra ribotos.
Persodinimas yra svarbi vazonებში auginamų mėtų priežiūros dalis. Kas 1-2 metus, pavasarį, augalą reikėtų persodinti į šviežią substratą. Tai galima daryti persodinant į šiek tiek didesnį vazoną arba, jei norima išlaikyti tą patį dydį, išimti augalą, padalinti šaknų gniužulą į kelias dalis ir vieną dalį pasodinti atgal į tą patį vazoną su nauja žeme. Likusias dalis galima pasodinti kitur arba padovanoti. Persodinimas atnaujina augalą ir suteikia jam naujų maisto medžiagų.
Dauginimas auginiais
Vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių obuolinės mėtos dauginimo būdų yra auginiais. Tai galima daryti praktiškai visą vegetacijos sezoną, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami pavasarį ir vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga. Dauginimui reikės aštraus peilio ar žirklių. Reikia nupjauti maždaug 10-15 cm ilgio sveiko, nesumedėjusio stiebo viršūnėlę, darant pjūvį tiesiai po lapų mazgu.
Nupjovus auginį, reikia pašalinti apatinius lapus, paliekant tik 2-4 lapelius viršūnėje. Lapų pašalinimas sumažina vandens garinimą ir leidžia augalui visą energiją skirti šaknų formavimui. Paruoštus auginius galima įšaknydinti dviem būdais: vandenyje arba tiesiogiai substrate. Įšaknydinimas vandenyje yra labai paprastas – tereikia pamerkti paruoštus auginius į stiklinę su vandeniu ir pastatyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.
Vandenį stiklinėje reikia keisti kas kelias dienas, kad jis išliktų švarus ir nesusidarytų bakterijų. Po maždaug 1-2 savaičių auginiai pradės leisti šaknis. Kai šaknelės pasieks kelių centimetrų ilgį, auginius galima atsargiai persodinti į vazonėlius su lengvu ir derlingu substratu. Po pasodinimo juos reikia gerai palaistyti ir kurį laiką laikyti pusiau pavėsyje, kol gerai prigis.
Įšaknydinimas tiesiogiai substrate taip pat yra efektyvus metodas. Paruoštų auginių galiukus galima pamirkyti į šaknijimosi hormonus (nors tai nėra būtina, nes mėtos lengvai šaknijasi) ir įsmeigti į drėgną substratą vazonėliuose ar daigyklose. Kad būtų palaikoma aukšta oro drėgmė, vazonėlius galima uždengti skaidriu plastikiniu maišeliu ar stiklainiu, sukuriant mini šiltnamio efektą. Substratas turi būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Po 2-3 savaičių auginiai turėtų išleisti šaknis ir pradėti augti.
Dauginimas dalijant kerą
Kero dalijimas yra dar vienas greitas ir patikimas būdas padauginti subrendusias obuolines mėtas. Šis metodas ne tik leidžia gauti naujų augalų, bet ir atjaunina seną kerą, skatindamas jo augimą. Geriausias laikas dalinti kerą yra ankstyvas pavasaris, kai augalas tik pradeda vegetuoti, arba ruduo, po vegetacijos pabaigos. Pavasarinis dalijimas yra pranašesnis, nes naujai pasodintos dalys turi visą sezoną įsišaknyti ir sustiprėti.
Pirmiausia reikia atsargiai iškasti visą mėtos kerą, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis. Iškastą kerą reikia nupurtyti nuo žemių pertekliaus, kad būtų geriau matoma šaknų sistema ir ūgliai. Tada aštriu peiliu arba kastuvu keras padalijamas į kelias dalis. Kiekviena atskirta dalis turi turėti bent kelis sveikus ūglius ir gerai išsivysčiusią šaknų sistemą.
Paruoštas dalis reikia kuo greičiau pasodinti į naują, iš anksto paruoštą vietą. Sodinti reikia tokiu pačiu gyliu, kokiame augalas augo anksčiau. Pasodinus, žemę aplink augalą reikia švelniai apspausti ir gausiai palaistyti. Pirmąsias kelias savaites po persodinimo svarbu palaikyti nuolatinę dirvožemio drėgmę, kad augalai lengviau prigytų ir pradėtų augti.
Kero dalijimas yra ypač naudingas atnaujinant senesnius, centre praplikusius mėtų kerus. Išorinės, jaunesnės kero dalys paprastai būna gyvybingesnės, todėl jas geriausia naudoti dauginimui. Seną, sumedėjusią kero dalį galima išmesti. Reguliarus kero dalijimas kas 2-3 metus padeda išlaikyti mėtų lysvę produktyvią ir sveiką.
Dauginimas šakniastiebiais (stolonais)
Obuolinė mėta, kaip ir kitos mėtos, aktyviai plinta požeminiais arba antžeminiais šakniastiebiais, dar vadinamais stolonais. Tai horizontalūs stiebai, iš kurių mazgų išauga nauji ūgliai ir šaknys. Ši savybė gali būti sėkmingai išnaudota dauginimui. Procesas yra labai paprastas ir gali būti atliekamas bet kuriuo metu vegetacijos sezono metu. Tereikia surasti sveiką, gerai išsivysčiusį šakniastiebį, kuris auga nuo pagrindinio augalo.
Atsargiai atkasus dalį šakniastiebio, galima pamatyti, kad jis jau turi išleidęs naujas šaknis ir ūglius. Reikia pasirinkti segmentą, kuris turi bent kelis mazgus su šaknimis ir lapais. Aštriu peiliu ar sekatoriumi šakniastiebio segmentas atkerpamas nuo motininio augalo. Taip gaunamas savarankiškas, jau beveik suformuotas naujas augalas.
Gautą šakniastiebio dalį galima iš karto sodinti į naują vietą. Ją reikia pasodinti horizontaliai, negiliai po žeme (apie 2-3 cm gylyje), ir gerai palaistyti. Po kurio laiko iš mazgų pradės augti nauji vertikalūs stiebai. Šis metodas yra labai efektyvus, nes dauginama dalimi, kuri jau turi savo šaknų sistemą, todėl prigijimas būna greitas ir beveik visada sėkmingas.
Šis dauginimo būdas yra natūralus mėtos plitimo procesas, kurį mes tiesiog šiek tiek pakoreguojame savo poreikiams. Tai puikus būdas greitai užpildyti didesnius plotus mėtomis arba pasidalinti augalais su kaimynais. Svarbu nepamiršti, kad taip padauginti augalai taip pat bus linkę agresyviai plisti, todėl ir jiems reikia taikyti plitimo kontrolės priemones, jei norima išvengti nekontroliuojamo augimo sode.
