Siekiant išgauti maksimalų margainio lapų spalvingumą ir vešlumą, būtina užtikrinti tinkamą ir subalansuotą tręšimą. Nors šie augalai nėra itin reiklūs, reguliarus maistinių medžiagų tiekimas aktyvaus augimo laikotarpiu yra raktas į sveiką ir vizualiai įspūdingą augalą. Tinkamai parinktos trąšos ir teisingas tręšimo grafikas aprūpina margainį visais reikalingais elementais, skatina augimą, stiprina atsparumą ligoms ir padeda išlaikyti sodrias, ryškias lapų spalvas. Svarbu prisiminti, kad tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek perteklius gali pakenkti, todėl saikas ir reguliarumas yra pagrindiniai sėkmingo tręšimo principai. Suprasdamas pagrindinius tręšimo poreikius, galėsi suteikti savo augalui viską, ko jam reikia.
Tręšimo poreikis labiausiai išryškėja auginant margainius vazonuose, nes juose esančio substrato maistinės medžiagos greitai išnaudojamos. Lauke augantys margainiai taip pat džiaugsis papildomu tręšimu, ypač jei dirvožemis nėra labai derlingas. Aktyviausias tręšimo periodas sutampa su intensyviausiu augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki rudens pradžios. Šiuo metu augalas sparčiai augina naujus lapus ir stiebus, todėl jam reikia nuolatinio energijos ir statybinių medžiagų šaltinio.
Tinkamų trąšų pasirinkimas yra labai svarbus. Margainiams labiausiai tinka subalansuotos trąšos, turinčios vienodą azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) santykį, arba trąšos su šiek tiek didesniu azoto kiekiu, kuris skatina lapijos augimą. Svarbu vengti trąšų su labai dideliu fosforo kiekiu, nes jis gali skatinti nepageidaujamą žydėjimą. Rinkoje galima rasti specializuotų trąšų lapiniams dekoratyviniams augalams, kurios puikiai tinka margainiams.
Per didelis tręšimas yra viena dažniausių klaidų, galinčių turėti rimtų pasekmių. Maistinių medžiagų perteklius, ypač druskų pavidalu, kaupiasi dirvožemyje ir gali „nudeginti” jautrias augalo šaknis. Tai sutrikdo vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimą, o simptomai gali būti panašūs į vandens trūkumą – vytimas, lapų kraštų džiūvimas. Todėl visada geriau tręšti šiek tiek silpnesniu tirpalu, nei nurodyta instrukcijoje, ypač jauniems ar silpnesniems augalams.
Pagrindinės maistinės medžiagos margainiams
Norint suprasti tręšimo svarbą, reikia žinoti, kokias funkcijas atlieka pagrindinės maistinės medžiagos. Trys svarbiausi makroelementai, kurių augalams reikia didžiausiais kiekiais, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Ant trąšų pakuočių jų santykis dažnai žymimas trimis skaičiais, pavyzdžiui, 10-10-10 arba 20-20-20. Margainiams, kurie auginami dėl lapų, ypač svarbus yra azotas.
Azotas (N) yra atsakingas už vegetatyvinį augimą – stiebų ir lapų vystymąsi. Jis yra chlorofilo, žalio pigmento, būtino fotosintezei, sudedamoji dalis. Pakankamas azoto kiekis užtikrina sodriai žalią lapų spalvą ir spartų augimą. Azoto trūkumas pasireiškia sulėtėjusiu augimu, smulkiais lapais ir bendru lapijos pageltimu, ypač pradedant nuo senesnių, apatinių lapų.
Fosforas (P) yra svarbus šaknų sistemos vystymuisi, žiedų ir sėklų formavimuisi bei energijos perdavimui augale. Nors margainiai auginami ne dėl žiedų, sveika šaknų sistema yra būtina bendrai augalo gerovei. Tačiau, kaip minėta, per didelis fosforo kiekis gali paskatinti žydėjimą lapijos augimo sąskaita, todėl reikėtų rinktis trąšas, kuriose fosforo nėra per daug.
Kalis (K) atlieka bendrą reguliacinę funkciją. Jis stiprina augalo atsparumą ligoms, sausrai ir temperatūrų svyravimams. Kalis taip pat reguliuoja vandens apykaitą augale ir padeda palaikyti ląstelių turgorą. Pakankamas kalio kiekis užtikrina, kad augalas bus tvirtas ir sveikas. Be šių trijų pagrindinių elementų, augalams taip pat reikalingi mikroelementai (geležis, magnis, cinkas ir kt.), kurių paprastai būna kokybiškose kompleksinėse trąšose.
Tinkamų trąšų pasirinkimas
Rinkoje yra didelis trąšų pasirinkimas, todėl gali būti sunku nuspręsti, kurios geriausiai tinka margainiams. Geriausias pasirinkimas yra skystos, vandenyje tirpios trąšos, skirtos lapiniams dekoratyviniams augalams. Skystos trąšos yra lengvai dozuojamos ir greitai pasisavinamos, todėl galima greitai pamatyti jų poveikį. Taip pat jos leidžia lengvai kontroliuoti tiekiamų maistinių medžiagų kiekį.
Renkantis trąšas, atkreipk dėmesį į N-P-K santykį. Margainiams idealiai tinka subalansuotos trąšos, pavyzdžiui, su santykiu 10-10-10 arba 20-20-20. Taip pat geras pasirinkimas yra trąšos su šiek tiek didesniu azoto kiekiu, pavyzdžiui, 3-1-2. Svarbu, kad trąšose būtų ir mikroelementų, kurie yra būtini normaliam augalo vystymuisi.
Organinės trąšos, tokios kaip kompostas, biohumusas ar žuvų emulsija, taip pat yra puikus pasirinkimas. Jos ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą bei skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Organinės trąšos veikia lėčiau nei mineralinės, todėl yra mažesnė rizika pertręšti augalą. Jas galima naudoti kaip pagrindinį maisto šaltinį arba derinti su mineralinėmis trąšomis.
Taip pat egzistuoja lėto atpalaidavimo trąšos granulių arba lazdelių pavidalu. Jos įmaišomos į dirvožemį arba įsmeigiamos į vazoną ir palaipsniui, per kelis mėnesius, išskiria maistines medžiagas. Tai patogus pasirinkimas tiems, kurie neturi laiko reguliariai tręšti skystomis trąšomis. Tačiau naudojant šio tipo trąšas sunkiau kontroliuoti maistinių medžiagų tiekimą, ypač jei pasikeičia augalo poreikiai.
Tręšimo grafikas ir dažnumas
Margainius reikėtų tręšti tik aktyvaus augimo laikotarpiu, kuris tęsiasi nuo pavasario iki rudens pradžios. Paprastai tai yra laikotarpis nuo kovo ar balandžio iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo. Šiuo metu augalas sparčiai naudoja maistines medžiagas naujų lapų ir ūglių auginimui. Tręšimo dažnumas priklauso nuo naudojamų trąšų tipo ir koncentracijos.
Naudojant skystas mineralines trąšas, margainius rekomenduojama tręšti kas 2-4 savaites. Prieš tręšiant, visada perskaityk gamintojo instrukcijas ant pakuotės. Geriau naudoti šiek tiek silpnesnį tirpalą, nei nurodyta, ypač jei abejoji dėl augalo būklės ar poreikių. Taisyklė „mažiau yra daugiau” tręšimo atveju yra labai teisinga.
Rudenį, kai augimas pradeda lėtėti, tręšimo dažnumą ir koncentraciją reikia palaipsniui mažinti. Pavyzdžiui, jei vasarą tręšei kas dvi savaites, rudenį galima tręšti kartą per mėnesį, o vėliau visai nustoti. Žiemą, ramybės periodu, margainių tręšti nereikia. Tręšimas šiuo laikotarpiu gali pakenkti, nes augalas nenaudoja maistinių medžiagų, kurios kaupiasi dirvožemyje ir gali pažeisti šaknis.
Svarbu stebėti augalą ir koreguoti tręšimo grafiką pagal jo poreikius. Jei augalas auga labai sparčiai ir atrodo sveikas, galima laikytis įprasto grafiko. Jei augimas sulėtėjo arba augalas atrodo prastai (dėl kitų priežasčių, ne dėl maisto trūkumo), tręšimą reikėtų laikinai sustabdyti. Niekada netręšk ką tik persodinto, sergančio ar kenkėjų apipulto augalo, nes tai jam sukels papildomą stresą.
Tręšimo technika ir patarimai
Prieš tręšiant margainį skystomis trąšomis, būtina gerai palieti dirvožemį švariu vandeniu. Tręšimas ant sausos žemės gali „nudeginti” ir pažeisti augalo šaknis. Pirmiausia paliejus augalą, palauk apie valandą, kad drėgmė pasiskirstytų, ir tik tada tręšk paruoštu trąšų tirpalu. Tai užtikrins, kad maistinės medžiagos bus pasisavinamos saugiai ir efektyviai.
Trąšų tirpalą pilk tiesiai ant dirvožemio, stengdamasis, kad jo kuo mažiau patektų ant lapų. Kai kurios trąšos gali palikti dėmes ant lapų arba net juos nudeginti, ypač jei augalą apšviečia saulė. Jei trąšų tirpalo vis dėlto pateko ant lapų, švelniai nuplauk juos švariu vandeniu.
Laikykis ant trąšų pakuotės nurodytų dozavimo rekomendacijų. Niekada neviršyk nurodytos koncentracijos, tikėdamasis greitesnių ar geresnių rezultatų. Kaip jau minėta, saugiau yra naudoti netgi šiek tiek silpnesnį tirpalą. Tai ypač svarbu jauniems, neseniai įsišaknijusiems arba jautresnių veislių augalams.
Jei augini margainius lauke, gėlyne, prieš sodinimą dirvą galima praturtinti lėtai veikiančiomis organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, kompostu ar granuliuotu mėšlu. Tai aprūpins augalus maistinėmis medžiagomis ilgesnį laiką. Vegetacijos metu juos taip pat galima papildomai patręšti skystomis trąšomis, ypač jei pastebimas augimo sulėtėjimas ar maisto medžiagų trūkumo požymiai.
Per didelio tręšimo pavojai ir simptomai
Per didelis tręšimas, dar vadinamas „trąšų nudeginimu”, yra rimta problema, galinti smarkiai pakenkti ar net pražudyti margainį. Kai dirvožemyje susikaupia per daug trąšų druskų, jos ištraukia vandenį iš augalo šaknų osmoso būdu. Dėl to augalas nebegali pasisavinti vandens, net jei dirvožemis yra drėgnas, ir pradeda džiūti.
Vieni pirmųjų pertręšimo simptomų yra lapų galiukų ir kraštų rudavimas bei džiūvimas. Lapai gali atrodyti apvytę, tarsi augalui trūktų vandens. Augimas pastebimai sulėtėja arba visai sustoja. Ant dirvožemio paviršiaus gali susidaryti balta arba gelsva druskų plutelė. Sunkiais atvejais gali pradėti kristi lapai, o visas augalas gali žūti.
Jei įtari, kad pertręšei savo margainį, reikia imtis skubių veiksmų. Pirmas žingsnis – praplauti dirvožemį. Pastatyk vazoną kriauklėje ar duše ir gausiai liek jį drungnu vandeniu. Vandens kiekis turėtų būti kelis kartus didesnis už vazono tūrį. Leisk vandeniui laisvai ištekėti pro drenažo angeles – taip iš dirvožemio bus išplautas druskų perteklius. Po praplovimo leisk dirvožemiui gerai išdžiūti prieš laistant kitą kartą.
Po dirvožemio praplovimo netręšk augalo bent mėnesį ar net ilgiau, kol jis visiškai atsigaus. Ateityje sumažink tręšimo dažnumą arba trąšų koncentraciją. Prevencija yra geriausias vaistas: visada laistyk augalą prieš tręšimą, laikykitės dozavimo rekomendacijų ir niekada netręšk augalo ramybės periodu. Atidus stebėjimas ir saiko jausmas padės išvengti šios pavojingos klaidos.
