Margainio ligos ir kenkėjai

Nors margainiai yra laikomi gana atspariais augalais, kartais juos gali užpulti įvairios ligos ir kenkėjai, ypač auginant netinkamomis sąlygomis. Laiku pastebėjus pirmuosius pažeidimo simptomus ir pritaikius tinkamas kontrolės priemones, galima išsaugoti augalo sveikatą ir dekoratyvumą. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamos priežiūros: perlaistymo, prastos oro cirkuliacijos, per sauso oro ar maistinių medžiagų trūkumo. Stiprus ir sveikas augalas yra daug atsparesnis tiek ligoms, tiek kenkėjams, todėl geriausia gynyba yra tinkama prevencija. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias problemas ir efektyviausius jų sprendimo būdus.

Svarbiausia yra reguliariai ir atidžiai apžiūrėti savo augalus. Kenkėjai dažnai slepiasi apatinėje lapų pusėje, lapų pažastyse ar ant jaunų ūglių. Ankstyvas kenkėjų ar ligos požymių aptikimas leidžia greitai imtis veiksmų ir neleidžia problemai išplisti. Pastebėjus bet kokių įtartinų dėmių, apnašų, vabzdžių ar augalo išvaizdos pokyčių, būtina nedelsiant izoliuoti pažeistą augalą nuo kitų, kad būtų išvengta užkrato plitimo.

Daugelis margainių ligų yra grybelinės kilmės ir joms plisti palankias sąlygas sudaro perteklinė drėgmė ir prasta oro cirkuliacija. Dėl šios priežasties labai svarbu vengti perlaistymo, užtikrinti gerą drenažą ir laistyti augalą ryte, kad lapai spėtų nudžiūti. Taip pat svarbu palikti pakankamai erdvės tarp augalų, kad oras galėtų laisvai judėti.

Kenkėjų kontrolė gali būti vykdoma įvairiais metodais – nuo mechaninio pašalinimo iki biologinių ar cheminių priemonių naudojimo. Pirmiausia visada verta išbandyti švelnesnius, ekologiškesnius metodus, pavyzdžiui, kenkėjų nuplovimą vandens srove ar purškimą ūkinio muilo tirpalu. Cheminių insekticidų reikėtų imtis tik kraštutiniu atveju, kai kiti metodai nepadeda, ir griežtai laikytis naudojimo instrukcijų.

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Viena dažniausių margainius puolančių ligų yra šaknų puvinys. Jį sukelia dirvožemyje esantys grybeliai, kurie suaktyvėja esant perteklinei drėgmei ir prastam drenažui. Augalas, kenčiantis nuo šaknų puvinio, atrodo apvytęs, jo lapai gelsta ir krenta, net jei dirva yra drėgna. Stiebo pagrindas gali patamsėti ir suminkštėti. Norint išgelbėti augalą, reikia jį išimti iš vazono, pašalinti visas pažeistas (pajuodusias ir minkštas) šaknis ir persodinti į šviežią, purų substratą. Ateityje būtina sureguliuoti laistymą.

Miltligė – tai dar viena grybelinė liga, pasireiškianti baltomis, miltuotomis apnašomis ant lapų ir stiebų. Dažniausiai ji atsiranda esant didelei oro drėgmei, prastai ventiliacijai ir dideliems temperatūros svyravimams. Pastebėjus pirmuosius požymius, pažeistus lapus reikėtų pašalinti. Augalą galima nupurkšti fungicidais arba išbandyti liaudiškas priemones, pavyzdžiui, purškimą sodos ar pieno ir vandens tirpalu. Svarbiausia – pagerinti oro cirkuliaciją aplink augalą.

Netikroji miltligė (peronosporozė) yra agresyvesnė liga. Jos pažeisti lapai viršutinėje pusėje pasidengia gelsvomis ar rusvomis dėmėmis, o apatinėje pusėje matomos pilkšvos arba violetinės apnašos. Ši liga greitai plinta drėgnu oru. Kova su ja yra sudėtinga, todėl geriausia yra prevencija: vengti lapų sudrėkinimo, užtikrinti gerą ventiliaciją. Stipriai pažeistus augalus dažnai tenka sunaikinti, kad liga neplistų toliau.

Dėmėtligės – tai grupė grybelinių ligų, kurios pasireiškia įvairių formų ir spalvų dėmėmis ant lapų. Dėmės palaipsniui didėja, susilieja, o lapai galiausiai nudžiūsta ir nukrenta. Plitimą skatina drėgmė ant lapų. Reikėtų šalinti ir naikinti pažeistus lapus, vengti augalų drėkinimo iš viršaus. Esant stipriam pažeidimui, galima naudoti vario preparatus ar kitus fungicidus.

Grybelinių infekcijų prevencija ir gydymas

Geriausias būdas kovoti su grybelinėmis ligomis – tai prevencija. Svarbiausia taisyklė – neperlaistyti. Prieš laistant visada patikrink dirvožemio drėgmę ir įsitikink, kad vazonas turi geras drenažo angeles. Vandens perteklių iš lėkštutės visada išpilk. Naudok purų, gerai orui ir vandeniui laidų substratą, kad išvengtum vandens sąstovio šaknų zonoje.

Užtikrink gerą oro cirkuliaciją aplink augalus. Nesodink margainių per tankiai, palik pakankamai erdvės tarp jų. Reguliariai vėdink patalpas, kuriose auginami augalai. Jei įmanoma, laistyk augalus iš apačios, pilant vandenį į lėkštutę, arba tiesiai ant žemės, stengiantis nesudrėkinti lapų. Jei purški augalus, daryk tai ryte, kad per dieną lapai spėtų nudžiūti.

Pastebėjus pirmuosius ligos požymius (dėmes, apnašas), nedelsiant pašalink ir sunaikink visas pažeistas augalo dalis. Tai padės sustabdyti ligos plitimą. Būtina dezinfekuoti įrankius (žirkles, sekatorių), kuriais karpei sergantį augalą, kad neperneštum infekcijos sveikiems augalams. Izoliuok sergantį augalą nuo kitų.

Jei prevencinės priemonės ir pažeistų dalių šalinimas nepadeda, gali tekti griebtis cheminių priemonių – fungicidų. Rinkoje yra platus fungicidų pasirinkimas, todėl renkantis reikėtų pasikonsultuoti su specialistu arba atidžiai perskaityti etiketę, ar preparatas tinka kovai su konkrečia liga ir yra saugus naudoti dekoratyviniams augalams. Purškiant fungicidais, būtina griežtai laikytis saugumo reikalavimų ir naudojimo instrukcijų.

Kenkėjų atpažinimas

Vieni dažniausių margainius puolančių kenkėjų yra amarai. Tai smulkūs, kriaušės formos vabzdžiai, dažniausiai žali, juodi arba geltoni, kurie kolonijomis apspinta jaunus ūglius ir apatinę lapų pusę. Jie siurbia augalo sultis, todėl lapai deformuojasi, gelsta ir džiūsta. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį (lipčių), ant kurio gali įsiveisti juodasis pelėsis.

Voratinklinės erkės – tai labai smulkūs, plika akimi sunkiai įmatomi voragyviai, kurie taip pat siurbia augalų sultis. Jų buvimą išduoda smulkūs, šviesūs taškeliai lapų paviršiuje ir, esant stipresniam apnikimui, plonytis voratinklis, apraizgantis lapus ir stiebus. Šie kenkėjai ypač greitai dauginasi sausame ir šiltame ore, todėl dažniau pasitaiko patalpose šildymo sezono metu.

Baltasparniai – tai maži, balti, į kandis panašūs vabzdžiai, kurie pajudinus augalą pakyla į orą spiečiumi. Tiek suaugę vabzdžiai, tiek jų lervos siurbia sultis iš apatinės lapų pusės. Pažeisti lapai gelsta, deformuojasi ir krenta. Kaip ir amarai, baltasparniai išskiria lipčių, skatinantį suodgrybio vystymąsi.

Miltuotieji skydamariai atrodo kaip maži, balti, į vatą panašūs gumulėliai, susitelkę lapų pažastyse, ant stiebų ir apatinėje lapų pusėje. Jie taip pat siurbia augalo sultis, todėl augimas sulėtėja, lapai gelsta. Šie kenkėjai yra gerai apsaugoti vaškine danga, todėl juos sunku paveikti kontaktiniais insekticidais.

Kova su kenkėjais: biologiniai ir cheminiai metodai

Pastebėjus pirmuosius kenkėjus, ypač jei jų nėra daug, galima juos tiesiog mechaniškai pašalinti. Amarų ar baltasparnių kolonijas galima nuplauti stipria vandens srove iš dušo. Miltuotuosius skydamarius galima nuvalyti vatos tamponu, suvilgytu spirite ar degtinėje. Tai efektyvu, kai populiacija dar nedidelė.

Ekologiškas ir dažnai veiksmingas būdas kovoti su daugeliu kenkėjų yra purškimas ūkinio muilo arba žaliojo muilo tirpalu. Muilas pažeidžia kenkėjų apsauginį sluoksnį ir jie žūva. Tirpalui paruošti reikia maždaug 10-20 gramų muilo ištirpinti litre šilto vandens. Galima įlašinti ir kelis lašus augalinio aliejaus, kad tirpalas geriau priliptų prie lapų. Purkšti reikia visą augalą, ypač atidžiai apatinę lapų pusę, ir procedūrą kartoti kas kelias dienas.

Biologinės kontrolės priemonės, tokios kaip plėšriųjų erkių (pvz., Phytoseiulus persimilis) panaudojimas prieš voratinklines erkes arba boružių lervų – prieš amarus, yra labai veiksmingos, ypač šiltnamiuose. Šie naudingieji organizmai minta kenkėjais ir taip natūraliai reguliuoja jų populiaciją. Taip pat galima naudoti insekticidus, pagamintus natūralių ekstraktų pagrindu, pavyzdžiui, nimbamedžio (neem) aliejaus.

Jei kenkėjų populiacija yra labai didelė ir kiti metodai nepadeda, gali prireikti cheminių insekticidų. Yra sisteminių ir kontaktinių insekticidų. Kontaktiniai veikia tik tiesiogiai palietę kenkėją, o sisteminiai įsigeria į augalo audinius ir tampa nuodingi sultis siurbiantiems vabzdžiams. Naudojant bet kokius cheminius preparatus, būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų, naudoti asmenines apsaugos priemones ir purkšti gerai vėdinamoje vietoje arba lauke.

Bendrosios augalų sveikatos stiprinimo priemonės

Pats geriausias būdas apsaugoti margainius nuo ligų ir kenkėjų – tai užtikrinti optimalias augimo sąlygas ir palaikyti gerą augalo „imunitetą”. Sveikas, stiprus ir gerai prižiūrimas augalas yra daug mažiau pažeidžiamas. Užtikrink, kad augalas gautų pakankamai šviesos, bet nebūtų deginamas tiesioginės saulės. Netinkamas apšvietimas silpnina augalą ir daro jį jautresnį problemoms.

Laikykis teisingo laistymo režimo. Tiek perlaistymas, tiek perdžiūvimas sukelia augalui stresą. Perlaistymas skatina šaknų puvinį, o išsausėjęs augalas tampa lengvesniu grobiu voratinklinėms erkėms. Reguliariai tikrink dirvožemio drėgmę ir laistyk pagal poreikį, o ne pagal grafiką.

Užtikrink subalansuotą mitybą. Tręšk margainius reguliariai aktyvaus augimo periodu, naudodamas kokybiškas, subalansuotas trąšas. Tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek perteklius silpnina augalą. Sveikas augalas turi visus reikalingus resursus apsiginti nuo patogenų ir atsigauti po nedidelių kenkėjų antpuolių.

Reguliariai valyk augalo lapus. Dulkės, nusėdusios ant lapų, ne tik negražiai atrodo, bet ir užkemša žioteles, apsunkindamos augalo kvėpavimą ir fotosintezę. Taip pat dulkėse gali slėptis kenkėjai. Lapus galima švelniai nuvalyti drėgna šluoste arba nuprausti augalą po dušu. Švari aplinka ir sveikas augalas – geriausia prevencija.