Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių bet kurio augalo, įskaitant ir lanksvas, sėkmingą augimą, vystymąsi ir dekoratyvumą. Ji yra pagrindinis energijos šaltinis fotosintezės procesui, kurio metu augalas pasigamina organines medžiagas, būtinas savo gyvybinei veiklai. Tinkamas apšvietimas tiesiogiai veikia lanksvų krūmo formą, lapų spalvą, o svarbiausia – žydėjimo gausą ir intensyvumą. Nors lanksvos yra gana universalūs ir prisitaikantys augalai, skirtingos jų rūšys ir veislės gali turėti šiek tiek skirtingus reikalavimus šviesai. Todėl, norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu suprasti lanksvų šviesos poreikį ir parinkti joms tinkamiausią vietą sode.
Dauguma lanksvų veislių yra šviesamėgiai augalai, kurie geriausiai auga ir gausiausiai žydi pasodinti saulėtose vietose. Pilna saulė, tai yra, vieta, kurioje tiesioginiai saulės spinduliai patenka ne mažiau kaip 6 valandas per dieną, yra ideali sąlyga daugeliui populiarių rūšių, tokių kaip Vanhuto lanksva, pilkoji lanksva ‘Grefsheim’ ar dauguma japoninių lanksvų veislių. Saulės šviesa skatina gausų žiedpumpurių formavimąsi, todėl saulėtoje vietoje augantys krūmai pasipuošia kur kas didesniu žiedų kiekiu, o jų spalva būna ryškesnė ir sodresnė. Be to, saulėje krūmai auga kompaktiškesni, tankesni ir tvirtesni.
Nors lanksvos mėgsta saulę, jos yra gana tolerantiškos ir gali augti daliniame pavėsyje (puspavėsyje). Dalinis pavėsis – tai vieta, kurioje augalas gauna 3-6 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną, dažniausiai ryte arba vakare. Tokiomis sąlygomis lanksvos taip pat augs ir žydės, tačiau žydėjimas gali būti ne toks gausus kaip pilnoje saulėje. Krūmai, augantys pavėsyje, gali linkti tįsti link šviesos šaltinio, jų šakos gali būti ilgesnės ir silpnesnės, o laja – retesnė. Tačiau kai kurioms veislėms, ypač toms, kurių lapai yra jautresni, lengvas pavėsis per pačius dienos karščius gali būti netgi naudingas.
Svarbu paminėti, kad „pavėsis” nėra vienareikšmė sąvoka. Egzistuoja skirtingi pavėsio tipai. Pavyzdžiui, šviesus, retas pavėsis po aukštais medžiais su ažūrine laja yra kur kas palankesnis lanksvoms nei gilus, tankus pavėsis prie šiaurinės pastato sienos. Visiškame pavėsyje, kur tiesioginiai saulės spinduliai beveik niekada nepatenka, lanksvos greičiausiai skurs. Jos augins labai mažai lapų, nežydės arba žydės vos keliais menkais žiedeliais, o jų ūgliai bus ploni ir silpni. Todėl norint džiaugtis lanksvų grožiu, reikėtų vengti sodinti jas giliame pavėsyje.
Renkantis vietą lanksvai, reikėtų atsižvelgti ne tik į bendrą šviesos kiekį, bet ir į saulės intensyvumą skirtingu paros metu. Rytinė saulė yra švelnesnė, o popietinė – karštesnė ir intensyvesnė. Vietose, kur vyrauja karšta popietinė saulė, ypač sausesniuose regionuose, dirva greičiau išdžiūsta, todėl augalams gali prireikti dažnesnio laistymo. Lengvas pavėsis per patį vidurdienio karštį gali padėti apsaugoti augalus nuo streso ir lapų nudegimo, ypač veisles su šviesiais ar spalvotais lapais.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos įtaka žydėjimui ir lapijos spalvai
Šviesos kiekis turi tiesioginės ir lemiamos įtakos lanksvų žydėjimui. Fotosintezės metu pagaminta energija yra naudojama ne tik augimui, bet ir žiedpumpurių formavimui. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo daugiau energijos jis gali pagaminti ir skirti žydėjimui. Todėl saulėtoje vietoje augančios lanksvos visada žydės gausiau, o jų žiedynai bus didesni ir tankesni. Pavėsyje augantis krūmas didžiąją dalį savo energijos skirs ūglių auginimui, stengdamasis pasiekti šviesą, todėl žydėjimui energijos liks kur kas mažiau.
Žydėjimo skirtumas tarp saulėje ir pavėsyje augančių krūmų gali būti labai ryškus. Pavyzdžiui, gausiai žydinti Vanhuto lanksva, pasodinta saulėkaitoje, pavasarį pasidengia ištisa balta žiedų puta, taip kad net lapų nesimato. Tuo tarpu tas pats krūmas, augantis pavėsyje, turės tik pavienius, išsibarsčiusius žiedynus. Panašiai yra ir su vasarą žydinčiomis japoninėmis lanksvomis – saulėje jų rožiniai ar raudoni žiedų skydeliai bus dideli ir ryškūs, o pavėsyje – smulkesni ir blankesni.
Šviesa taip pat labai svarbi lanksvų veislėms, kurios vertinamos ne tik dėl žiedų, bet ir dėl dekoratyvios lapijos spalvos. Tokios veislės kaip japoninė lanksva ‘Goldflame’, ‘Golden Princess’ ar ‘Magic Carpet’ savo ryškiausią geltoną, oranžinę ar rausvą lapų spalvą atskleidžia tik augdamos saulėtoje vietoje. Saulės šviesa yra būtina pigmentų, atsakingų už ryškias spalvas, sintezei.
Pasodinus šias veisles pavėsyje, jų lapai praranda savo dekoratyvumą ir tampa tiesiog žalsvi arba gelsvai žali. Kontrastas tarp jaunų ir senų lapų, kuris būdingas kai kurioms veislėms (pvz., ‘Goldflame’, kurios jauni lapai yra rausvai oranžiniai, o vėliau tampa geltonai žali), taip pat būna daug silpnesnis. Todėl norint išlaikyti šių veislių spalvingumą, būtina parinkti joms kuo saulėtesnę vietą. Tačiau verta atminti, kad kai kurios ypač šviesialapės veislės karštą vidurdienio saulę gali šiek tiek apdegti, todėl joms idealiausia vieta būtų tokia, kur saulė šviečia iš ryto ir vėlyvą popietę, o per patį karštį yra lengvas šešėlis.
Prisitaikymas prie skirtingų apšvietimo sąlygų
Nors lanksvos geriausiai jaučiasi saulėje, jos pasižymi tam tikru plastiškumu ir gebėjimu prisitaikyti prie mažesnio apšvietimo. Kaip jau minėta, daliniame pavėsyje jos gali sėkmingai augti, nors ir žydės ne taip gausiai. Jei sode nėra idealiai saulėtos vietos, galima rinktis veisles, kurios yra šiek tiek tolerantiškesnės pavėsiui. Pavyzdžiui, kai kurios miško tipo lanksvos natūraliai auga pamiškėse, todėl yra geriau prisitaikiusios prie dalinio pavėsio sąlygų.
Jei lanksva jau auga per daug pavėsingoje vietoje ir dėl to prastai žydi ar tįsta, geriausia išeitis – persodinti ją į šviesesnę vietą. Persodinti geriausia anksti pavasarį arba rudenį, kai augalas yra ramybės būsenoje. Parenkant naują vietą, reikėtų atsižvelgti į suaugusio krūmo dydį, kad ateityje jo neužgožtų kiti greitai augantys augalai ar pastatai. Persodinus augalą į saulėtesnę vietą, jau kitą sezoną galima tikėtis žymiai gausesnio žydėjimo.
Svarbu suprasti, kad augalo reakcija į šviesos trūkumą – tai ne liga, o natūralus prisitaikymo mechanizmas. Augalas, stengdamasis gauti kuo daugiau šviesos, augina ilgesnius tarpubamblius, todėl jo šakos ištįsta. Lapai gali tapti didesni ir plonesni – taip augalas padidina paviršiaus plotą, kad „sugautų” daugiau šviesos. Šie pokyčiai rodo, kad augalui trūksta šviesos, ir tai yra aiškus signalas sodininkui, kad reikia arba pagerinti apšvietimo sąlygas (pvz., apgenėti aplinkinius medžius), arba persodinti lanksvą.
Jei nėra galimybės pakeisti auginimo vietos, galima šiek tiek pagerinti situaciją reguliariai ir stipriau genint krūmą. Stiprus genėjimas skatina naujų, tvirtesnių ūglių augimą iš pagrindo ir neleidžia krūmui per daug ištįsti. Tačiau tai neišspręs pagrindinės problemos – žydėjimo skurdumo. Todėl visais atvejais, norint maksimaliai atskleisti lanksvos grožį, reikėtų stengtis suteikti jai kuo daugiau saulės šviesos.
Rekomendacijos skirtingoms sodo zonoms
Parenkant lanksvai vietą sode, naudinga įvertinti skirtingas sodo zonas pagal jų apšvietimą. Pietinė pusė, kur saulė šviečia didžiąją dienos dalį, yra idealiausia vieta daugumai lanksvų. Čia jos žydės gausiausiai ir, jei tai spalvingalapės veislės, atskleis ryškiausias savo spalvas. Tačiau pietinėje pusėje dirva greičiau įkaista ir išdžiūsta, todėl čia augančius augalus reikės dažniau laistyti. Taip pat reikėtų įvertinti, ar karšta vidurdienio saulė nenudegins jautresnių veislių lapų.
Rytinėje sodo pusėje saulė šviečia pirmoje dienos pusėje. Tai taip pat labai gera vieta lanksvoms, nes rytinė saulė yra švelnesnė, ji pažadina augalus, nudžiovina rasą nuo lapų, o per patį dienos karštį augalai atsiduria šešėlyje. Tokios sąlygos yra labai palankios daugeliui žydinčių krūmų, įskaitant lanksvas. Čia puikiai augs ir gausiai žydės tiek pavasarinės, tiek vasarinės lanksvos.
Vakarinė pusė gauna tiesioginės saulės antroje dienos pusėje. Ši saulė yra intensyvesnė ir karštesnė nei rytinė. Šioje zonoje lanksvos taip pat gerai augs ir žydės, tačiau reikės atkreipti daugiau dėmesio į laistymą, ypač karštomis vasaros dienomis. Vakarinė pusė taip pat tinka daugumai lanksvų veislių, ypač toms, kurios yra atsparesnės karščiui ir sausrai.
Šiaurinė sodo pusė yra pati pavėsingiausia. Čia patenka mažiausiai tiesioginių saulės spindulių, todėl ši vieta yra mažiausiai tinkama šviesamėgėms lanksvoms. Nors kai kurios ištvermingiausios veislės gali čia išgyventi, jos greičiausiai augs prastai, bus ištįsusios ir beveik nežydės. Todėl šiaurinės pusės geriau vengti arba rinktis jai kitus, pavėsį mėgstančius augalus.
