Azijinių lelijų sodinimas ir dauginimas yra palyginti nesudėtingi procesai, leidžiantys greitai ir efektyviai praplėsti šių nuostabių gėlių kolekciją sode. Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbiausia yra pasirinkti tinkamą laiką sodinimui, paruošti dirvą ir laikytis pagrindinių sodinimo technologijos reikalavimų. Sėkmingas įsišaknijimas ir augimas priklauso nuo kokybiškų svogūnėlių, tinkamo sodinimo gylio ir gerai parinktos vietos. Šios lelijos yra labai gyvybingos, todėl net ir pradedantieji sodininkai gali sėkmingai jas dauginti ir džiaugtis vis gausesniu žydėjimu kiekvienais metais.
Sodinimo laikas yra lankstus – azijines lelijas galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį. Rudeninis sodinimas, atliekamas rugsėjo ar spalio mėnesiais, leidžia svogūnėliams gerai įsišaknyti iki žiemos šalčių ir pavasarį pradėti augti anksčiau. Pavasarinis sodinimas, atliekamas balandžio ar gegužės mėnesiais, kai dirva jau yra atšilusi, taip pat yra tinkamas, tačiau augalai gali pražysti šiek tiek vėliau pirmaisiais metais. Svarbiausia, kad svogūnėliai nebūtų sodinami į įšalusią ar per daug šlapią žemę.
Prieš sodinant, labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Pasirinktoje vietoje žemę reikia giliai perkasti, pašalinti visas piktžoles ir jų šaknis. Jei dirvožemis sunkus ir molingas, būtina įterpti stambaus smėlio ar žvyro, kad pagerėtų drenažas. Taip pat naudinga įmaišyti gerai perpuvusio komposto ar durpių, kurios praturtins dirvą organinėmis medžiagomis ir pagerins jos struktūrą. Gerai paruošta, puri ir derlinga dirva yra raktas į sveiką lelijų augimą.
Prieš pat sodinimą patartina apžiūrėti svogūnėlius. Jie turi būti kieti, sveiki, be puvinio ar pelėsio požymių. Jei svogūnėliai šiek tiek apdžiūvę, juos galima kelioms valandoms pamerkti į drungną vandenį, kad atgautų drėgmę. Taip pat rekomenduojama svogūnėlius profilaktiškai pamirkyti fungicido tirpale, kad būtų išvengta grybinių ligų. Ši procedūra ypač svarbi, jei svogūnėliai buvo pirkti iš nepatikimo šaltinio arba jei sode anksčiau buvo problemų dėl augalų ligų.
Sodinimo technologija
Tinkamas sodinimo gylis yra esminis veiksnys, užtikrinantis gerą lelijų žiemojimą ir stabilų augimą. Bendra taisyklė yra sodinti svogūnėlį į gylį, lygų trigubam jo aukščiui. Pavyzdžiui, jei svogūnėlio aukštis yra 5 cm, sodinimo duobutės gylis turėtų būti apie 15 cm. Lengvose, smėlingose dirvose galima sodinti šiek tiek giliau, o sunkiose, molingose – šiek tiek sekliau. Atstumas tarp svogūnėlių turėtų būti apie 20-30 cm, priklausomai nuo veislės aukščio ir vešlumo, kad augalai turėtų pakankamai erdvės augti ir nekonkuruotų tarpusavyje.
Daugiau straipsnių šia tema
Sodinimo duobutės dugne patartina įberti saują stambaus smėlio. Tai sukurs papildomą drenažo sluoksnį tiesiai po svogūnėliu ir apsaugos jį nuo drėgmės pertekliaus. Svogūnėlis dedamas į duobutę šaknimis į apačią ir smaigaliu į viršų, švelniai įspaudžiamas į smėlį ir užberiamas paruošta žeme. Užbėrus duobutę, žemę aplink augalą reikia lengvai apspausti, kad neliktų oro tarpų, ir gausiai palieti. Laistymas padeda dirvožemiui susigulėti ir užtikrina gerą kontaktą tarp svogūnėlio šaknų ir žemės.
Azijinės lelijos mėgsta, kai jų „kojos” yra pavėsyje, o „galva” – saulėje. Tai reiškia, kad dirva aplink lelijas turėtų būti vėsi ir drėgna. Šį efektą galima pasiekti mulčiuojant dirvos paviršių aplink augalus kompostu, durpėmis ar pušų žieve. Mulčias ne tik palaiko drėgmę ir vėsą, bet ir slopina piktžolių augimą. Taip pat galima šalia lelijų pasodinti žemų, kiliminių augalų, kurie pridengs žemę ir sukurs palankų mikroklimatą.
Pasodinus lelijas, ypač rudenį, svarbu pažymėti jų augimo vietą. Tai galima padaryti įsmeigiant etiketę ar lazdelę. Pažymėjimas padės išvengti atsitiktinio augalų pažeidimo pavasarį, tvarkant gėlyną, kol daigai dar nepasirodė. Be to, žinant tikslią vietą, bus lengviau planuoti kitų augalų sodinimą aplinkui, nepažeidžiant jau pasodintų lelijų svogūnėlių.
Dauginimas svogūnėlių dalijimu
Svogūnėlių dalijimas yra paprasčiausias ir efektyviausias azijinių lelijų dauginimo būdas. Laikui bėgant, motininis svogūnėlis suformuoja daug mažų dukterinių svogūnėlių, kurie auga aplink jį. Kai keras tampa per tankus ir žydėjimas pradeda silpnėti, tai yra ženklas, kad atėjo laikas jį iškasti ir padalinti. Geriausias laikas šiam darbui yra ruduo, praėjus maždaug mėnesiui po žydėjimo, kai stiebai jau pradeda gelsti, arba ankstyvas pavasaris, kol augalai dar nepradėjo aktyviai augti.
Daugiau straipsnių šia tema
Kero iškasimo procesą reikia atlikti atsargiai, kad nebūtų pažeisti svogūnėliai. Geriausia naudoti sodo šakes, o ne kastuvą, nes juo mažesnė tikimybė perpjauti svogūnėlius. Kerą reikia apkasinėti iš visų pusių, pakankamu atstumu nuo centro, ir atsargiai iškelti visą žemės gumulą. Iškėlus, žemes reikia švelniai nupurtyti, kad atsiskleistų visa svogūnėlių sistema. Stiebus reikėtų nupjauti, paliekant apie 10-15 cm ilgio galiukus.
Atsargiai rankomis atskirkite dukterinius svogūnėlius nuo motininio. Paprastai jie atsiskiria gana lengvai. Stenkitės atskirti taip, kad kiekvienas svogūnėlis liktų su savo šaknimis. Iš karto patikrinkite visus svogūnėlius – pažeistus, sergančius ar minkštus reikia išmesti. Sveikus svogūnėlius galima iš karto sodinti į naują, paruoštą vietą arba, jei dalijimas atliekamas rudenį, laikinai laikyti drėgnose durpėse vėsioje vietoje iki pavasario sodinimo.
Atskirtus svogūnėlius sodinkite laikydamiesi tų pačių taisyklių kaip ir pirkdami naujus: į trigubą svogūnėlio aukštį atitinkantį gylį, gerai paruoštoje ir patręštoje dirvoje. Mažesni svogūnėliai gali nežydėti pirmaisiais metais po persodinimo, jiems reikia laiko sustiprėti ir paaugti. Didžiausi ir stipriausi svogūnėliai greičiausiai džiugins žiedais jau kitą vasarą. Reguliarus kerų dalijimas kas 3-4 metus ne tik padeda padauginti augalų, bet ir atjaunina senus kerus, skatina gausesnį žydėjimą.
Dauginimas žvyneliais
Dauginimas žvyneliais yra šiek tiek sudėtingesnis, bet labai produktyvus būdas, leidžiantis iš vieno svogūnėlio gauti daug naujų augalų. Šis metodas ypač naudingas dauginant retas ar brangias veisles. Procesas pagrįstas lelijų svogūnėlių savybe formuoti naujus svogūnėlius ant atskirų žvynelių pagrindo. Geriausias laikas šiam darbui yra ruduo, kai svogūnėliai yra sukaupę daugiausiai maistinių medžiagų.
Atsargiai iškaskite motininį svogūnėlį ir nuvalykite nuo jo žemes. Nuo svogūnėlio išorės atsargiai nulaužkite kelis sveikus ir mėsingus žvynelius. Stenkitės nulaužti juos kuo arčiau pagrindo, nes būtent ten formuosis nauji svogūnėliai. Nereikėtų nuimti daugiau nei trečdalio visų žvynelių, kad nepakenktumėte motininiam svogūnėliui. Po procedūros motininį svogūnėlį galima iš karto pasodinti atgal į gėlyną.
Nulaužtus žvynelius reikia dezinfekuoti, kad būtų išvengta puvimo. Juos galima nuplauti po tekančiu vandeniu ir kelioms minutėms pamerkti į silpną kalio permanganato tirpalą arba apdulkinti fungicido milteliais. Po dezinfekcijos žvynelius reikia šiek tiek apdžiovinti. Paruoštus žvynelius sumaišykite su drėgnu substratu, pavyzdžiui, vermikulitu, perlitu ar durpėmis, ir sudėkite į plastikinį maišelį su skylutėmis orui.
Maišelį su žvyneliais reikia laikyti šiltoje (apie 20-23 °C) ir tamsioje vietoje. Po 6-8 savaičių ant žvynelių pagrindo turėtų susiformuoti maži svogūnėliai. Kai jie pasiekia maždaug žirnio dydį, maišelį reikia perkelti į vėsią vietą (apie 5 °C), pavyzdžiui, į šaldytuvą, ir laikyti ten dar apie 2-3 mėnesius. Šis šaltasis periodas (stratifikacija) yra būtinas, kad svogūnėliai pavasarį pradėtų augti. Pavasarį mažuosius svogūnėlius galima atsargiai atskirti nuo žvynelių ir pasodinti į daigyklas ar atskirus vazonėlius tolimesniam auginimui.
Dauginimas stiebo svogūnėliais
Kai kurios azijinių lelijų veislės lapų pažastyse, ant stiebo, formuoja mažus, tamsius oro svogūnėlius (bulbilus). Tai yra natūralus vegetatyvinio dauginimosi būdas, kurį galima lengvai išnaudoti. Šie svogūnėliai subręsta vasaros pabaigoje, po žydėjimo. Subrendę jie lengvai atsiskiria nuo stiebo, o tai yra ženklas, kad juos galima surinkti.
Surinkite oro svogūnėlius, kai jie pradeda lengvai kristi palietus. Tai paprastai vyksta rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį. Surinktus svogūnėlius galima iš karto sodinti į paruoštą lysvę arba į vazonėlius. Sodinimo gylis turėtų būti nedidelis, apie 2-3 cm. Dirva turi būti puri, derlinga ir gerai drenuojama. Svarbu palaikyti nuolatinę drėgmę, kad svogūnėliai galėtų įsišaknyti ir pradėti augti.
Pasodintus oro svogūnėlius žiemai būtina pridengti. Lysvę galima mulčiuoti storu durpių, komposto ar sausų lapų sluoksniu, kuris apsaugos jaunus svogūnėlius nuo įšalo. Jei auginate vazonėliuose, juos galima įkasti į žemę arba pernešti į vėsią, neperšąlančią patalpą. Pavasarį, atšilus orams, mulčias atsargiai nuimamas, o augalai pradeda savo augimo ciklą.
Iš oro svogūnėlių išaugintos lelijos pražysta ne iš karto. Priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, pirmųjų žiedų gali tekti laukti dvejus ar net trejus metus. Per šį laiką augalai augina lapus ir stiprina savo požeminį svogūnėlį. Nors šis dauginimo būdas reikalauja kantrybės, jis yra labai paprastas ir leidžia be didelių pastangų gauti daug naujų augalų, kurie bus genetiškai identiški motininiam augalui.
