Tinkamas azalijų paruošimas žiemai ir priežiūra šaltuoju periodu yra lemiamas veiksnys, užtikrinantis ne tik augalo išgyvenimą, bet ir gausų žydėjimą ateinantį pavasarį. Žiemojimo specifika labai priklauso nuo to, ar azalija auginama lauke, ar kaip kambarinis augalas. Lauko azalijos turi būti apsaugotos nuo atšiaurių žiemos sąlygų – šalčio, vėjo ir saulės, o kambarinėms azalijoms reikia sukurti tinkamą ramybės periodą su vėsia temperatūra, kuris yra būtinas žiedpumpurių formavimuisi. Nepakankamas dėmesys žiemojimo sąlygoms yra viena dažniausių priežasčių, kodėl azalijos nušąla, prastai žydi arba visai nežydi.
Lauke auginamų azalijų paruošimas žiemai prasideda dar vasaros pabaigoje. Nuo liepos vidurio reikia nustoti tręšti azoto turinčiomis trąšomis, kad nauji ūgliai spėtų subręsti ir sumedėti. Vietoj to, galima patręšti kalio trąšomis, kurios didina augalų atsparumą šalčiui. Vėlyvą rudenį, prieš pat dirvožemiui įšąlant, azalijas būtina gausiai palieti. Tai ypač svarbu visžalių veislių atveju, nes jos garina drėgmę per lapus visą žiemą. Drėgmės atsargos dirvožemyje padės apsisaugoti nuo fiziologinės sausros, kai šaknys negali paimti vandens iš įšalusios žemės.
Vienas svarbiausių žiemos paruošimo darbų yra mulčiavimas. Dirvožemį aplink krūmą reikia padengti storu, 10-15 cm storio, puraus mulčio sluoksniu. Tam puikiai tinka pušų žievė, spygliai, durpės, ąžuolo lapai ar smulkintos šakos. Mulčias apsaugo paviršinę azalijų šaknų sistemą nuo staigių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo. Svarbu mulčio nepilti ant paties kamieno pagrindo, kad būtų išvengta puvimo – palikite nedidelį oro tarpą aplink kamieną.
Jaunus, neseniai pasodintus arba lepesnių veislių krūmus reikėtų papildomai pridengti. Tam tinka agrodanga, maišinis audinys, eglišakės ar specialūs gobtuvai augalams. Pridengti reikia tada, kai oro temperatūra nusistovi ties kelių laipsnių šalčiu, bet dar prieš prasidedant dideliems šalčiams. Nereikėtų skubėti dengti per anksti, šiltu oru, nes augalai gali „sušusti”. Dengiamoji medžiaga turi būti laidi orui. Polietileno plėvelė tam visiškai netinka, nes po ja kaupiasi drėgmė ir augalas gali pradėti pelyti.
Apsauga nuo žiemos saulės ir vėjo yra ypač aktuali visžalėms azalijoms. Atšiaurus žiemos vėjas džiovina lapus, o skaisti saulė, ypač ankstyvą pavasarį, kai žemė dar įšalusi, gali juos nudeginti. Dėl šios priežasties augalai „paruduoja” ir praranda dekoratyvumą. Apsaugai nuo saulės ir vėjo galima pastatyti specialias užuovėjas iš agrodangos, medinių skydukų ar tiesiog aprišti krūmą eglišakėmis. Svarbu, kad apsauga neužspaustų šakų ir leistų orui cirkuliuoti.
Kambarinių azalijų ramybės periodas
Kambarinėms azalijoms, norint kad jos gausiai žydėtų, būtinas ramybės periodas vėsioje aplinkoje. Šis periodas paprastai trunka nuo rudens iki žiedpumpurių pasirodymo, maždaug 6-8 savaites. Optimali temperatūra šiuo metu yra 6-12 °C. Tokios sąlygos skatina žiedinių pumpurų, kurie formavosi vasarą, vystymąsi. Jei azalija visą laiką bus laikoma šiltame kambaryje, ji gali auginti lapus, bet nežydėti. Ideali vieta žiemojimui – įstiklintas balkonas, vėsi veranda, šviesus rūsys ar tiesiog vėsiausias kambarys.
Ramybės periodu azalijas reikia laistyti labai saikingai. Kuo vėsesnė aplinka, tuo rečiau reikia lieti. Prieš laistant, reikia leisti viršutiniam substrato sluoksniui gerai pradžiūti. Perlaistymas šaltuoju metų laiku yra ypač pavojingas ir dažnai sukelia šaknų puvinį. Tręšti šiuo laikotarpiu visiškai negalima. Augalui reikia leisti pailsėti ir sukaupti jėgas būsimam žydėjimui. Svarbu užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai šviesos, todėl tamsiose patalpose laikyti nereikėtų.
Kai pasirodo ir pradeda brinkti žiedpumpuriai, tai yra ženklas, kad ramybės periodas baigiasi. Tuomet augalą galima palaipsniui perkelti į šiltesnę, bet ne per karštą patalpą (optimali temperatūra žydėjimui apie 15-18 °C). Kartu reikia pradėti dažniau laistyti, palaikant tolygiai drėgną substratą. Staigus perkėlimas iš labai vėsios į labai šiltą ir sausą aplinką gali sukelti stresą ir pumpurų kritimą, todėl geriau tai daryti palaipsniui.
Pradėjus augalui žydėti, svarbu palaikyti tinkamas sąlygas, kad žydėjimas truktų kuo ilgiau. Azalijos nemėgsta karšto ir sauso oro, todėl reikėtų jas laikyti atokiau nuo radiatorių ir kitų šilumos šaltinių. Reguliarus oro drėkinimas purškiant vandenį aplink augalą (bet ne ant žiedų) arba naudojant oro drėkintuvą prailgins žydėjimo laiką. Nužydėjusius žiedus reikia reguliariai šalinti, kad augalas neeikvotų energijos sėklų formavimui.
Žiemos pavojai ir kaip jų išvengti
Vienas didžiausių pavojų lauke žiemojančioms azalijoms yra sniego svoris. Gausiai iškritęs šlapias sniegas gali išlaužyti trapias azalijų šakas. Todėl po gausaus snygio rekomenduojama atsargiai nukratyti sniego perteklių nuo krūmų. Tai daryti reikia švelniai, pavyzdžiui, su šluotele, kad nebūtų pažeisti pumpurai ir šakos. Ypač pažeidžiami yra statūs, kelių kamienų krūmai, kuriuos sniegas gali tiesiog „išskėsti”. Juos rudenį galima prevenciškai lengvai aprišti virvele.
Kitas pavojus – graužikai, pavyzdžiui, pelės ar kiškiai, kurie žiemą, trūkstant maisto, gali apgraužti jaunų azalijų kamienus ir šakas. Tai ypač aktualu jauniems sodinukams. Apsaugai nuo graužikų kamienus galima apvynioti specialiais plastikiniais tinkleliais, popieriumi ar kita medžiaga. Mulčias taip pat neturėtų liestis su kamienu, nes jame mėgsta įsikurti pelės.
Ankstyvo pavasario atlydžiai, po kurių vėl staigiai atšąla, taip pat gali būti pavojingi. Atšilus orui, augalai gali per anksti „pabusti” ir pradėti vegetaciją, o grįžę šalčiai gali pažeisti sprogstančius pumpurus. Pridengimo medžiagas reikėtų nuimti tik tada, kai praeina didelių šalnų pavojus, tačiau per ilgai laikyti taip pat negerai, nes augalai gali perkaisti ir „sušusti”. Geriausia dangas nuimti apsiniaukusią, nevėjuotą dieną, kad augalas palaipsniui priprastų prie pasikeitusių sąlygų.
Pavasarį, nutirpus sniegui, svarbu patikrinti, kaip augalai peržiemojo. Reikia apžiūrėti, ar nėra nulaužytų, nušalusių ar ligotų šakų. Visas pažeistas dalis reikia iškirpti atliekant sanitarinį genėjimą. Jei augalas buvo pridengtas, nuėmus dangas, reikia paskleisti mulčio sluoksnį ir, jei reikia, papildyti jį šviežiu. Tai padės augalui greičiau atsigauti ir pradėti naują augimo sezoną.
Azalijų priežiūra po žydėjimo žiemą
Kambarinės azalijos, kurios dažnai perkamos jau žydinčios žiemos metu, reikalauja specifinės priežiūros po žydėjimo, kad sėkmingai augtų toliau. Dažnai žmonės, nežinodami, ką daryti su nužydėjusiu augalu, jį tiesiog išmeta. Tačiau tinkamai prižiūrima azalija gali gyventi daugelį metų ir kasmet džiuginti žiedais. Baigus žydėti, pirmiausia reikia nuskinti visus nužydėjusius žiedus kartu su žiedkočiais. Tai skatina augalą leisti naujus ūglius, o ne formuoti sėklas.
Po žydėjimo azaliją galima šiek tiek apgenėti, kad krūmas išlaikytų kompaktišką formą. Galima patrumpinti per ilgus, išstypusius ūglius ir pašalinti silpnas ar į vidų augančias šakeles. Po žydėjimo ir genėjimo augalas pradeda aktyvų augimo periodą, todėl jį reikia pradėti reguliariai tręšti specialiomis trąšomis azalijoms. Šiuo metu svarbu užtikrinti pakankamą apšvietimą ir reguliarų laistymą.
Jei reikia, pavasaris po žydėjimo yra geriausias laikas persodinti azaliją į šiek tiek didesnį vazoną su šviežiu, rūgščiu substratu. Persodinant reikia stengtis kuo mažiau pažeisti šaknis. Po persodinimo augalo negalima tręšti mažiausiai mėnesį, kol jis gerai įsišaknys. Svarbu palaikyti aukštesnę oro drėgmę, kad augalas lengviau ištvertų stresą.
Vasarą kambarinę azaliją galima išnešti į lauką – į balkoną, terasą ar tiesiog įkasti su visu vazonu į sodo lysvę. Vieta turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjų. Priežiūra vasarą lauke nesiskiria nuo įprastos – reguliarus laistymas, tręšimas iki vasaros vidurio. Rudenį, prieš prasidedant šalnoms, augalą reikia sunešti atgal į patalpą ir pradėti ruošti naujam ramybės periodui vėsioje aplinkoje, taip užbaigiant metinį ciklą.
