Rožinė kataranta, kilusi iš šilto Madagaskaro klimato, yra daugiametis augalas savo natūraliose augimvietėse. Tačiau mūsų platumose, kur žiemos yra šaltos ir ilgos, ji dažniausiai auginama kaip vienmetė lauko gėlė. Vis dėlto, turint noro ir tinkamas sąlygas, šį nuostabų augalą galima sėkmingai išsaugoti per žiemą ir džiaugtis jo žiedais ne vieną sezoną. Sėkmingas peržiemojimas leidžia ne tik išsaugoti ypač patikusių veislių augalus, bet ir pavasarį turėti jau suaugusį, tvirtą augalą, kuris pradės žydėti anksčiau ir gausiau. Norint, kad kataranta sėkmingai sulauktų pavasario, būtina tinkamai ją paruošti ramybės periodui ir užtikrinti optimalias žiemojimo sąlygas.
Žiemojimo sėkmė priklauso nuo kelių esminių veiksnių: teisingo laiko, kada augalą perkelti į patalpą, tinkamo paruošimo ir, svarbiausia, tinkamų sąlygų pačioje žiemojimo vietoje. Svarbu suprasti, kad žiemą augalas pereina į ramybės būseną, kai jo gyvybiniai procesai sulėtėja. Todėl ir priežiūra šiuo laikotarpiu turi radikaliai skirtis nuo priežiūros vegetacijos metu. Reikia pamiršti gausų laistymą ir reguliarų tręšimą – žiemą augalui reikia ramybės, vėsos ir minimalios drėgmės.
Prieš pradedant galvoti apie žiemojimą, reikėtų įvertinti, ar turite tam tinkamą vietą. Idealios sąlygos – šviesi ir vėsi patalpa, kurios temperatūra nenukrenta žemiau 10 laipsnių Celsijaus. Šilta ir tamsi vieta yra pats blogiausias variantas, nes tokiomis sąlygomis augalas bandys augti, tačiau dėl šviesos trūkumo ištįs, nusilps ir greičiausiai taps ligų bei kenkėjų auka. Tinkamai organizuotas žiemojimo procesas nėra sudėtingas ir reikalauja minimalių pastangų per visą šaltąjį periodą.
Svarbu paminėti, kad ne visi augalai vienodai gerai peržiemoja. Geriausia rinktis sveikiausius, stipriausius ir labiausiai kompaktiškus egzempliorius. Jei augalas per vasarą buvo pažeistas ligų ar kenkėjų, jį įnešus į patalpą problemos gali dar labiau paaštrėti. Todėl kruopštus augalų atrinkimas ir paruošimas yra pirmas žingsnis sėkmingo peržiemojimo link.
Pasiruošimas žiemos periodui
Pasiruošimą žiemai reikia pradėti dar rudenį, stebint oro prognozes. Rožinė kataranta yra labai jautri šalčiui, todėl į patalpą ją reikia perkelti dar prieš pirmąsias šalnas. Paprastai tai daroma rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, kai naktinė temperatūra pradeda stabiliai laikytis žemiau 10–12 laipsnių Celsijaus. Pavėlavus ir augalui gavus šalčio, jo išgelbėti greičiausiai nebepavyks.
Daugiau straipsnių šia tema
Prieš įnešant augalą į vidų, jį būtina kruopščiai apžiūrėti. Lauke augę augalai dažnai tampa prieglobsčiu įvairiems kenkėjams, tokiems kaip amarai, voratinklinės erkės, baltasparniai ar tripsai. Net jei kenkėjų nesimato, rekomenduojama profilaktiškai nupurkšti augalą insekticidiniu tirpalu, pavyzdžiui, žaliojo muilo ar nimbamedžio aliejaus pagrindu. Ypatingą dėmesį atkreipkite į apatinę lapų pusę ir lapų pažastis, kur kenkėjai mėgsta slėptis.
Po apžiūros ir profilaktinio purškimo, augalą reikėtų apgenėti. Stiprus genėjimas padeda augalui lengviau peržiemoti. Visus stiebus reikėtų patrumpinti maždaug perpus ar net iki trečdalio jų ilgio. Pašalinkite visus silpnus, pažeistus, pageltusius lapus ir stiebus. Toks genėjimas ne tik sumažina augalo dydį, todėl jį lengviau laikyti patalpoje, bet ir skatina augalą pavasarį leisti naujus, stiprius ūglius iš stiebo pagrindo.
Jei kataranta augo gėlyne, ją reikia atsargiai iškasti, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknų sistemą. Iškaskite augalą su kuo didesniu žemės gumulu ir pasodinkite į tinkamo dydžio vazoną su šviežiu, puriu substratu. Vazono dugne būtina įrengti gerą drenažo sluoksnį. Augalus, kurie visą vasarą augo vazonuose, galima palikti tuose pačiuose induose, nebent jie akivaizdžiai per maži. Tokiu atveju geriau persodinti.
Tinkamos žiemojimo sąlygos patalpoje
Sėkmingam rožinės katarantos peržiemojimui svarbiausia yra rasti tinkamą vietą. Optimali vieta turi atitikti du pagrindinius kriterijus: ji turi būti šviesi ir vėsi. Geriausiai tinka įstiklinta ir nešildoma veranda, lodžija, šviesus ir vėsus koridorius ar tiesiog vėsi palangė, po kuria nėra karšto radiatoriaus. Temperatūra turėtų svyruoti tarp 10 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tokiomis sąlygomis augalas pereis į ramybės būseną, jo augimas beveik sustos, o tai ir yra pagrindinis tikslas.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesa yra būtina net ir ramybės periodu. Nors augalas aktyviai neaugs, jam vis tiek reikalinga šviesa minimaliems gyvybiniams procesams palaikyti. Geriausia yra pietinė arba vakarinė palangė, kur augalas gaus bent kelias valandas tiesioginės ar išsklaidytos šviesos. Jei tinkamos šviesios vietos nėra, galima naudoti dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, specialias fitolampas, kurios turėtų degti bent 8–10 valandų per parą. Laikant augalą tamsoje, jis nusilps ir pavasario nesulauks.
Reikia vengti šiltų kambarių. Jei temperatūra bus aukštesnė nei 18–20 laipsnių, augalas bandys toliau augti. Tačiau dėl trumpų žiemos dienų ir šviesos trūkumo nauji ūgliai bus silpni, ištįsę ir blyškūs. Toks augalas eikvos savo energijos atsargas, taps neatsparus ligoms ir kenkėjams, kuriems šilta ir sausa kambario aplinka yra ypač palanki. Todėl, jei neturite vėsios patalpos, sėkmingai peržiemoti katarantą bus labai sudėtinga.
Svarbu užtikrinti ir minimalią oro cirkuliaciją, todėl nereikėtų augalo statyti į uždarą, nevėdinamą kampą. Periodiškai pravėdinkite patalpą, tačiau saugokite augalą nuo šaltų skersvėjų, kurie gali jam pakenkti. Taip pat atitraukite augalą toliau nuo lango stiklo šalčiausiomis naktimis, kad neapšaltų lapai.
Augalo priežiūra žiemą
Žiemojimo laikotarpiu rožinės katarantos priežiūra yra minimali. Svarbiausias ir daugiausiai klaidų sukeliantis aspektas yra laistymas. Dėl sulėtėjusių gyvybinių procesų ir žemos temperatūros augalo vandens poreikis drastiškai sumažėja. Laistyti reikia labai retai ir saikingai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų žemė vazone. Prieš laistant būtina patikrinti dirvožemio drėgmę – viršutinis sluoksnis turi būti visiškai sausas kelių centimetrų gylyje.
Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, laistyti gali pakakti kartą per 2–4 savaites, o kartais ir dar rečiau. Geriau palieti per mažai, nei per daug. Perlaistymas žiemą yra pražūtingas – šaltame ir drėgname substrate šaknys labai greitai pradeda pūti, ir augalą išgelbėti tampa beveik neįmanoma. Laistymui naudokite kambario temperatūros, nusistovėjusį vandenį.
Tręšti augalo žiemos ramybės periodu visiškai nereikia. Maistinių medžiagų perteklius, kai augalas jų aktyviai nenaudoja, gali pakenkti šaknims ir sukelti druskų kaupimąsi substrate. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, kai augalas pradeda rodyti naujo augimo ženklus. Tai yra vienas iš svarbiausių sėkmingo žiemojimo principų.
Visą žiemą periodiškai apžiūrėkite augalą. Stebėkite, ar neatsirado kenkėjų, kurie gali suaktyvėti net ir vėsioje aplinkoje. Pašalinkite džiūstančius ar gelstančius lapus. Normalu, jei žiemą augalas numeta dalį lapų – tai natūrali reakcija į pasikeitusias sąlygas. Svarbiausia, kad stiebai išliktų gyvybingi. Jei pastebite puvinio ar kitų ligų požymius, nedelsdami šalinkite pažeistas dalis.
Augalo paruošimas pavasariui
Artėjant pavasariui, paprastai vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, rožinė kataranta pradeda busti iš žiemos miego. Tai parodo naujų, mažų lapelių ar ūgliukų atsiradimas. Tai ženklas, kad reikia palaipsniui keisti augalo priežiūros režimą ir ruošti jį naujam vegetacijos sezonui. Pirmiausia, galima atlikti dar vieną, formuojamąjį genėjimą. Patrumpinkite per žiemą ištįsusius ar silpnus ūglius, suteikite krūmui norimą formą.
Pradėjus augti, augalui reikia daugiau vandens, todėl laistymą reikia palaipsniui dažninti. Tačiau darykite tai atsargiai, nepradėkite lieti gausiai iš karto. Leiskite dirvožemiui tarp laistymų šiek tiek pradžiūti. Kai augimas tampa akivaizdžiai intensyvesnis, galima pradėti tręšti. Pirmą kartą naudokite perpus silpnesnės koncentracijos kompleksinių trąšų tirpalą. Vėliau pereikite prie įprasto tręšimo režimo.
Jei augalas žiemojo tame pačiame vazone, pavasaris yra geras laikas jį persodinti į šviežią, derlingą substratą. Išimkite augalą iš seno vazono, atsargiai apžiūrėkite šaknis, pašalinkite nudžiūvusias ar pažeistas. Pasodinkite į šiek tiek didesnį vazoną su nauja žeme. Persodinimas suteiks augalui naują maistinių medžiagų impulsą ir paskatins spartesnį augimą.
Į lauką augalą galima išnešti tik tada, kai galutinai praeina pavasario šalnų pavojus, paprastai gegužės pabaigoje. Svarbu augalą prie lauko sąlygų pratinti palaipsniui. Pirmąsias kelias dienas išneškite jį tik kelioms valandoms į pavėsingą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Kasdien ilginkite buvimo lauke laiką ir palaipsniui pratinkite prie tiesioginių saulės spindulių. Šis grūdinimo procesas padės augalui išvengti streso ir lapų nudegimų.
