Share

Kinijos imperatoriškojo medžio genėjimas ir atjauninimas

Daria · 10.05.2025.

Kinijos imperatoriškojo medžio genėjimas yra svarbi priežiūros dalis, leidžianti ne tik formuoti estetiškai patrauklią lają, bet ir skatinti sveikesnį augimą, gausesnį žydėjimą ar net išgauti išskirtinai didelius dekoratyvius lapus. Nors paulovnija gali sėkmingai augti ir be genėjimo, tikslingas šakų šalinimas padeda valdyti greitą medžio augimą, išvengti lajos sutankėjimo ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, kuri mažina ligų riziką. Genėjimo būdai ir laikas priklauso nuo siekiamų tikslų: ar norima suformuoti aukštą, tiesų kamieną, ar skatinti žydėjimą, ar taikyti radikalų atjauninimą siekiant maksimalaus lapų dydžio.

Jauname amžiuje atliekamas formuojamasis genėjimas yra ypač svarbus, nes būtent tada padedami pamatai būsimai medžio struktūrai. Teisingai suformuotas jaunas medelis ateityje reikalaus mažiau priežiūros. Vėlesniais metais dažniausiai atliekamas tik sanitarinis genėjimas, šalinant pažeistas ar sergančias šakas. Tačiau kartais prireikia ir radikalesnių metodų, pavyzdžiui, atjauninamojo genėjimo, kuris leidžia atnaujinti seną ar pažeistą medį.

Svarbu žinoti, kada ir kaip genėti paulovniją, nes netinkamu laiku ar neteisingai atliktas genėjimas gali labiau pakenkti nei padėti. Pavyzdžiui, genint pavasarį, galima prarasti visus tų metų žiedus, nes paulovnija žiedpumpurius krauna ant ankstesnių metų ūglių. Todėl prieš imantis sekatoriaus ar pjūklo, būtina aiškiai apsibrėžti genėjimo tikslą ir susipažinti su pagrindinėmis taisyklėmis.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime įvairius Kinijos imperatoriškojo medžio genėjimo tipus: nuo jaunų medelių formavimo iki suaugusių medžių priežiūros ir radikalaus atjauninimo. Paaiškinsime, koks yra optimalus genėjimo laikas priklausomai nuo tikslo, kokius įrankius naudoti ir kaip teisingai atlikti pjūvius. Šios žinios padės jums tinkamai prižiūrėti savo paulovniją, formuoti jos lają pagal savo poreikius ir užtikrinti ilgą bei sveiką medžio gyvenimą.

Genėjimo tikslai ir tipai

Paulovnijos genėjimas gali būti atliekamas siekiant kelių pagrindinių tikslų, nuo kurių priklauso genėjimo būdas ir laikas. Pirmasis ir dažniausias tipas yra formuojamasis genėjimas, taikomas jauniems medeliams. Jo tikslas – suformuoti tvirtą, tiesų centrinį kamieną (lyderį) ir pageidaujamo aukščio bei formos lają. Pirmaisiais metais šalinami visi šoniniai ūgliai nuo apatinės kamieno dalies, paliekant tik viršūninius. Taip medis skatinamas augti į aukštį ir formuojamas aukštas, švarus kamienas, virš kurio vėliau formuosis laja.

Antrasis tipas – sanitarinis genėjimas. Tai yra būtina priežiūros dalis bet kokio amžiaus medžiui. Šio genėjimo metu šalinamos visos nudžiūvusios, nulūžusios, ligotos, pažeistos ar viena į kitą besitrinančios šakos. Sanitarinį genėjimą geriausia atlikti vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai medis yra ramybės būsenoje ir gerai matoma jo struktūra. Reguliarus sanitarinis genėjimas pagerina oro cirkuliaciją lajos viduje, sumažina ligų ir kenkėjų plitimo riziką bei pagerina bendrą medžio išvaizdą.

Trečiasis tipas – retinamasis arba struktūrinis genėjimas, taikomas jau suaugusiems medžiams, kurių laja tampa per tanki. Jo metu šalinamos kai kurios sveikos šakos, siekiant praretinti lają, įleisti daugiau šviesos ir oro į jos vidų. Taip pat šalinamos netinkama kryptimi augančios, pernelyg stačiu kampu į kamieną augančios ar konkuruojančios su lyderiu šakos. Šis genėjimas padeda išlaikyti tvirtą ir sveiką lajos struktūrą bei sumažina riziką, kad šakos lūš nuo vėjo ar sniego svorio.

Ketvirtasis, pats radikaliausias tipas, yra atjauninamasis genėjimas, dar vadinamas kopisavimu (angl. coppicing). Šiuo atveju medis ankstyvą pavasarį nupjaunamas beveik iki pat žemės, paliekant tik trumpą kelmą. Iš miegančių pumpurų prie šaknies kaklelio išauga daugybė naujų, stiprių ūglių. Šis metodas taikomas, kai norima atjauninti seną, pažeistą medį arba specialiai auginama dėl itin didelių, dekoratyvių lapų. Taip genima paulovnija nežydi, tačiau suformuoja įspūdingą, vešlų krūmą su milžiniškais lapais.

Optimalus genėjimo laikas

Tinkamo genėjimo laiko pasirinkimas yra kritiškai svarbus, siekiant nepakenkti medžiui ir pasiekti norimų rezultatų. Svarbiausia taisyklė, susijusi su paulovnijos genėjimu, yra ta, kad ji žydi ant praėjusių metų ūglių. Tai reiškia, kad žiedpumpuriai susiformuoja vasaros pabaigoje ir rudenį, peržiemoja ir pavasarį išsiskleidžia. Todėl, jei genėsite medį vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, nupjausite visas šakas su žiedpumpuriais ir tais metais žydėjimo nebus.

Jei pagrindinis jūsų tikslas yra gausus žydėjimas, genėti reikia iškart po to, kai medis nužydi, vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje. Tokiu metu nupjovus peržydėjusias šakas, medis per likusį vegetacijos sezoną spės išauginti naujus ūglius, ant kurių iki rudens susiformuos žiedpumpuriai kitiems metams. Taip pat šiuo metu galima atlikti ir nedidelį lajos retinimo genėjimą.

Sanitariniam genėjimui, kai šalinamos tik negyvos, sulūžusios ar sergančios šakos, laikas nėra toks svarbus – tai galima daryti bet kuriuo metų laiku, kai tik pastebite problemą. Tačiau patogiausia tai daryti ramybės periodu (vėlyvą rudenį arba žiemą), kai ant medžio nėra lapų ir gerai matoma visa lajos struktūra. Šiuo laikotarpiu atliekamas ir stambesnis struktūrinis genėjimas, jei nesirūpinama dėl žiedų praradimo.

Radikalus atjauninamasis genėjimas (kopisavimas) atliekamas tik ramybės periodu, geriausiai – ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai. Nupjovus medį tokiu laiku, visa šaknyse sukaupta energija nukreipiama į naujų, stiprių ūglių auginimą, kurie per sezoną pasiekia įspūdingą aukštį. Niekada neatlikite stipraus genėjimo vėlyvą vasarą ar rudenį, nes tai paskatins naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti ir nušals per žiemą.

Jaunų medelių formavimas

Pirmuosius kelerius metus po pasodinimo atliekamas genėjimas yra lemiamas būsimai medžio formai ir tvirtumui. Pagrindinis tikslas – išauginti tiesų, aukštą kamieną be šakų iki norimo aukščio (paprastai 2-3 metrai). Pirmaisiais augimo metais leiskite medeliui augti laisvai, kad jis sukauptų kuo daugiau energijos. Vėlyvą rudenį arba kitą pavasarį, kai medelis numes lapus, pradėkite formuoti.

Formavimo procesas apima visų šoninių šakelių, augančių ant kamieno, šalinimą. Palikite tik patį viršūninį ūglį, kuris taps centriniu lyderiu. Šonines šakeles nupjaukite aštriu sekatoriumi prie pat kamieno, nepalikdami stuobrelių. Šią procedūrą kartokite kasmet, kol kamienas pasieks norimą aukštį. Taip pat pašalinkite visus ūglius, kurie gali augti iš šaknų ar kamieno pagrindo.

Jei medelis išaugina kelis konkuruojančius viršūninius ūglius, palikite tik vieną, patį tiesiausią ir stipriausią, o kitus nupjaukite. Tai užtikrins, kad medis turės vieną dominuojantį kamieną, o ne išsišakos į kelis stiebus, kurie vėliau gali konkuruoti ir susilpninti medžio struktūrą. Kai kamienas pasieks pageidaujamą aukštį, leiskite jam viršūnėje formuoti natūralią lają.

Kartais, norint išgauti ypač tiesų ir greitai augantį kamieną (dažniausiai auginant medienai, bet tinka ir dekoratyviniams tikslams), taikomas metodas, kai po pirmųjų augimo metų medelis nupjaunamas iki pat žemės. Pavasarį iš šaknies išauga naujas, labai stiprus ir tiesus ūglys, kuris per vieną sezoną gali pasiekti 3-5 metrų aukštį. Kitais metais su šiuo ūgliu kartojamas šoninių šakelių šalinimo procesas. Šis metodas leidžia greitai suformuoti idealiai tiesų ir aukštą kamieną.

Atjauninamasis genėjimas (kopisavimas)

Atjauninamasis genėjimas, arba kopisavimas, yra specifinis metodas, taikomas siekiant atnaujinti medį arba išgauti maksimaliai didelius lapus. Šis būdas ypač tinka, jei paulovnija buvo pažeista šalčio, ligų, ar tiesiog norima sode sukurti įspūdingą tropinį akcentą. Taip genimas medis neformuoja įprastos medžio formos, o auga kaip didelis, vešlus krūmas su keliais stipriais stiebais.

Kopisavimas atliekamas ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant sulčių judėjimui. Aštriu pjūklu visas medis nupjaunamas, paliekant apie 5-10 cm aukščio kelmą. Pjūvį reikėtų daryti šiek tiek įstrižą, kad ant jo nesikauptų vanduo. Iš palikto kelmo miegančių pumpurų išaugs daugybė naujų ūglių. Šie ūgliai, maitinami galingos, jau susiformavusios šaknų sistemos, augs neįtikėtinai sparčiai.

Kai nauji ūgliai pasiekia maždaug 15-20 cm aukštį, reikia atlikti atranką. Priklausomai nuo norimo efekto, galima palikti nuo vieno iki trijų-penkių pačių stipriausių ir geriausiai išsidėsčiusių ūglių. Visi kiti silpnesni ūgliai yra išlaužiami arba nupjaunami prie pat pagrindo. Jei paliksite tik vieną ūglį, jis augs ypač greitai ir suformuos didžiausius lapus, kartais siekiančius net iki 60 cm skersmens. Palikus kelis ūglius, suformuosite vešlų krūmą.

Šią procedūrą galima kartoti kasmet arba kas kelerius metus. Svarbu atminti, kad taip auginama paulovnija niekada nežydės, nes žiedai formuojasi tik ant dvejų metų ir senesnių šakų. Šis metodas yra skirtas išskirtinai lapų dekoratyvumui išryškinti. Taip pat tai yra puikus būdas valdyti medžio dydį mažesniuose soduose, kur suaugęs medis būtų per didelis.

Tau taip pat gali patikti