Brugmansija, būdama tropinės kilmės augalas, nėra atspari šalčiui, todėl Lietuvos klimato sąlygomis jos negalima palikti žiemoti lauke. Sėkmingas peržiemojimas yra vienas svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliantis šio augalo auginimo etapas. Tinkamai suorganizuotas žiemojimas ne tik išsaugo augalą iki kito sezono, bet ir leidžia jam pailsėti, sukaupti jėgų ir pavasarį vėl atželti su nauja energija. Nuo to, kaip brugmansija peržiemos, tiesiogiai priklauso jos augimas ir žydėjimo gausa ateinančiais metais. Todėl pasiruošimui ir pačiam žiemojimo procesui reikia skirti ypatingą dėmesį.
Žiemojimo tikslas – palaikyti augalą ramybės būsenoje, sustabdyti jo augimą ir apsaugoti nuo neigiamo šalčio poveikio. Šiam tikslui pasiekti reikalinga tinkama patalpa ir laipsniškas augalo paruošimas perėjimui iš aktyvios vegetacijos į poilsio periodą. Staigus sąlygų pakeitimas, pavyzdžiui, perkėlimas iš lauko į šiltą kambarį, gali sukelti augalui didelį stresą, lapų kritimą ir net žūtį. Todėl visas procesas turi būti nuoseklus ir gerai apgalvotas.
Yra keletas skirtingų brugmansijos žiemojimo būdų, priklausomai nuo turimų sąlygų. Populiariausias yra vadinamasis „šaltasis ir tamsusis” žiemojimas, kai augalas laikomas vėsioje ir tamsioje patalpoje. Tačiau esant galimybėms, galima organizuoti ir „šviesųjį” žiemojimą vėsioje, bet šviesioje verandoje ar oranžerijoje. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir reikalauja specifinės priežiūros žiemos metu.
Šiame straipsnyje mes detaliai aptarsime visus brugmansijos žiemojimo aspektus. Išnagrinėsime, kaip ir kada pradėti ruošti augalą žiemai, kaip pasirinkti ir paruošti tinkamą žiemojimo vietą. Taip pat žingsnis po žingsnio paaiškinsime, kaip teisingai apgenėti ir perkelti augalą. Galiausiai, aptarsime priežiūros ypatumus žiemos ramybės metu, kad pavasarį galėtumėte džiaugtis sveiku ir gyvybingu, naujam sezonui pasiruošusiu augalu.
Pasiruošimas žiemojimui
Pasiruošimą brugmansijos žiemojimui reikia pradėti gerokai prieš pirmąsias šalnas, paprastai rugsėjo pradžioje. Svarbiausia yra palaipsniui keisti augalo priežiūros režimą, kad jis natūraliai pereitų į ramybės būseną. Pirmas žingsnis – visiškai nutraukti tręšimą. Trąšos skatina naujų ūglių augimą, o rudenį augantys ūgliai yra silpni, nesubrendę ir neatsparūs šalčiui bei ligoms. Nustojus tręšti, augalas pradeda kaupti maisto medžiagų atsargas kamene ir šaknyse, ruošdamasis poilsio periodui.
Antras svarbus žingsnis – laipsniškas laistymo mažinimas. Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, augalo vandens poreikis natūraliai sumažėja. Dirvožemis tarp laistymų turėtų pradžiūti giliau nei vasarą. Sumažintas vandens kiekis lėtina augimo procesus ir padeda subręsti stiebams. Tačiau svarbu neperdžiovinti augalo, kad jis nepradėtų masiškai mesti lapų dar lauke. Reikia rasti balansą tarp per didelės ir per mažos drėgmės.
Prieš nešant augalą į patalpą, būtina jį kruopščiai apžiūrėti ir profilaktiškai apdoroti nuo kenkėjų. Net jei kenkėjų nesimato, jie ar jų kiaušinėliai gali slėptis lapų pažastyse ar žievės plyšiuose. Šiltesnėse žiemojimo patalpos sąlygose kenkėjai gali greitai išplisti ir per žiemą smarkiai pakenkti augalui. Rekomenduojama nupurkšti augalą insekticidiniu muilu ar nimbamedžio aliejaus tirpalu. Taip pat svarbu pašalinti visus likusius žiedus, žiedpumpurius ir senus, pažeistus lapus.
Tinkamas laikas perkelti brugmansiją į žiemojimo patalpą yra prieš pat pirmąsias prognozuojamas šalnas. Nors lengvas atšalimas augalui nepakenks, stipresnė šalna gali pažeisti lapus ir jaunus ūglius. Stebėkite orų prognozes ir būkite pasirengę perkelti augalą laiku. Tinkamai ir laipsniškai paruoštas augalas patirs mažiau streso ir bus geriau pasirengęs ilgam žiemos poilsiui.
Tinkamos žiemojimo vietos parinkimas
Tinkamos vietos parinkimas yra esminis sėkmingo brugmansijos žiemojimo veiksnys. Ideali vieta turi atitikti kelis pagrindinius kriterijus: ji turi būti vėsi, apsaugota nuo šalčio ir, priklausomai nuo pasirinkto žiemojimo būdo, tamsi arba šviesi. Dažniausiai taikomas ir mažiausiai priežiūros reikalaujantis yra „šaltasis ir tamsusis” žiemojimas. Šiam tikslui puikiai tinka rūsys, nešildomas garažas, vėsi laiptinė ar kita patalpa, kurioje temperatūra visą žiemą išlieka stabili ir svyruoja tarp 5 ir 10 °C. Temperatūra neturėtų nukristi žemiau 0 °C, bet ir neturėtų pakilti aukščiau 12-15 °C.
Esant per aukštai temperatūrai, augalas gali ne pereiti į visišką ramybės būseną, o bandyti augti. Dėl šviesos trūkumo tokie ūgliai bus labai silpni, ištįsę, blyškūs (etioliuoti) ir imlūs ligoms. Toks augimas be reikalo eikvoja per vasarą sukauptas augalo energijos atsargas. Todėl vėsi temperatūra yra būtina norint išlaikyti gilų žiemos miegą. Patalpa taip pat turėtų būti pakankamai gerai vėdinama, kad nesikauptų drėgmė ir neplistų pelėsis.
Kitas variantas – „šviesusis” žiemojimas. Šis metodas tinka, jei turite vėsią, bet šviesią patalpą, pavyzdžiui, įstiklintą ir minimaliai šildomą verandą, oranžeriją ar žiemos sodą. Temperatūra turėtų būti panaši kaip ir tamsaus žiemojimo atveju, apie 10-15 °C. Esant tokioms sąlygoms, brugmansija nenumeta visų lapų ir gali net tęsti lėtą augimą. Šis būdas reikalauja šiek tiek daugiau priežiūros – augalą reikės laistyti dažniau ir atidžiau stebėti dėl kenkėjų, kurie šviesioje aplinkoje būna aktyvesni.
Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo skersvėjų. Prieš atnešant augalą, patalpą reikėtų išvalyti ir, jei įmanoma, dezinfekuoti. Įvertinkite ir fizines galimybes – didelį brugmansijos vazoną gali būti sunku nešioti, todėl apgalvokite transportavimo kelią ir patogumą. Tinkamai parinkta ir paruošta vieta yra pusė sėkmingo žiemojimo darbo.
Augalo paruošimas perkėlimui
Prieš perkeliant brugmansiją į žiemojimo patalpą, ją reikia tinkamai paruošti. Vienas svarbiausių paruošiamųjų darbų yra genėjimas. Didelį, išsikerojusį augalą dažnai yra tiesiog neįmanoma įnešti į patalpą, todėl genėjimas yra būtinas norint sumažinti jo dydį. Be to, genėjimas padeda augalui taupyti energiją žiemą ir skatina vešlesnį bei gausesnį šakojimąsi pavasarį. Genėti galima gana drastiškai, paliekant maždaug trečdalį ar net ketvirtadalį buvusio augalo aukščio.
Genint svarbu palikti pagrindinį kamieną ir kelias stipriausias, gerai išsivysčiusias šakas. Kirpti reikėtų virš šakų išsišakojimų, paliekant nedidelius stagarėlius. Nebijokite genėti stipriai – pavasarį brugmansija labai greitai atželia. Po genėjimo rekomenduojama nuo augalo pašalinti visus likusius lapus. Nors kai kurie augintojai palieka dalį lapų, jų pašalinimas sumažina drėgmės garinimą, kenkėjų ir ligų plitimo riziką žiemojimo metu. Augalas be lapų daug lengviau pereina į visišką ramybės būseną.
Prieš pat perkėlimą dar kartą patikrinkite dirvožemio drėgmę. Žemė vazone turėtų būti vos drėgna, bet ne šlapia. Pernešant augalą su permirkusiu substratu, kyla didelė puvinio rizika vėsioje patalpoje. Jei žemė per drėgna, geriau palaukti kelias dienas, kol ji pradžius. Taip pat tai yra paskutinė proga įsitikinti, kad ant augalo neliko kenkėjų. Atidžiai apžiūrėkite kamieną ir šakų pažastis.
Pats perkėlimo procesas turi būti atliktas atsargiai, kad nebūtų pažeistas augalas ar vazonas. Dideliems augalams gali prireikti dviejų žmonių pagalbos arba specialaus vežimėlio. Įnešus augalą į žiemojimo patalpą, pastatykite jį galutinėje vietoje ir daugiau nekilnokite, nebent tai būtų absoliučiai būtina. Bet koks judinimas ramybės periode gali sutrikdyti augalą. Tinkamai apgenėtas, nuvalytas ir saikingai drėgnu substratu augalas yra pasirengęs ilgam žiemos poilsiui.
Priežiūra žiemos ramybės metu
Perkėlus brugmansiją į žiemojimo patalpą, priežiūra pereina į minimalų režimą. Svarbiausias ir daugiausiai atidumo reikalaujantis aspektas yra laistymas. Ramybės periode, ypač kai augalas laikomas vėsiai ir tamsiai, jo vandens poreikis yra labai mažas. Laistyti reikia tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknų sistema. Paprastai pakanka palieti nedideliu kiekiu vandens kartą per 3-6 savaites. Tikslus dažnumas priklauso nuo patalpos temperatūros ir drėgmės – kuo vėsiau, tuo rečiau reikia laistyti.
Prieš laistant visada patikrinkite dirvožemio būklę. Žemė turi būti visiškai sausa keliolikos centimetrų gylyje. Per gausus laistymas žiemos metu yra pati dažniausia ir pražūtingiausia klaida, nes beveik visada sukelia šaknų ir kamieno pagrindo puvinį. Jei abejojate, ar jau laikas laistyti, geriau palaukti dar savaitę. Geriau šiek tiek perdžiovinti, nei perlieti. Naudokite nešaltą, nusistovėjusį vandenį.
Žiemojimo metu augalo tręšti griežtai negalima. Trąšos gali išbudinti augalą iš ramybės būsenos, paskatinti netinkamą augimą ir sutrikdyti jo natūralų ciklą. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, kai augalas perkeliamas į šviesesnę ir šiltesnę vietą ir pradeda aktyviai augti. Taip pat svarbu periodiškai, maždaug kartą per mėnesį, apžiūrėti žiemojantį augalą.
Apžiūros metu patikrinkite, ar neatsirado puvinio židinių ant kamieno ar šakų. Jei pastebėjote minkštų, pajuodusių vietų, jas reikia nedelsiant išpjauti aštriu peiliu iki sveikos medienos, o žaizdą apdoroti medžio anglies milteliais ar fungicidu. Taip pat patikrinkite, ar neatsirado kenkėjų, pavyzdžiui, miltuotųjų skydamarių, kurie kartais gali išlikti ir suaktyvėti net ir vėsiomis sąlygomis. Laiku pastebėjus problemą, ją galima lengvai išspręsti ir užtikrinti, kad augalas sėkmingai sulauks pavasario.
