Paprastosios dedešvos genėjimas yra svarbi priežiūros dalis, leidžianti ne tik palaikyti tvarkingą ir estetišką augalo išvaizdą, bet ir skatinti sveikesnį augimą, gausesnį žydėjimą bei kontroliuoti jo dydį ir plitimą. Nors šis augalas nėra iš tų, kuriems reikalingas sudėtingas ir nuolatinis karpymas, keletas tikslingų genėjimo procedūrų per sezoną gali ženkliai pagerinti jo būklę ir dekoratyvumą. Nuo peržydėjusių žiedų šalinimo iki atjauninamojo kirpimo vasaros viduryje ir rudeninio paruošimo žiemai – kiekvienas genėjimo tipas turi savo tikslą ir atliekamas tam tikru laiku, siekiant maksimalios naudos augalui.
Pagrindinė ir dažniausiai atliekama genėjimo procedūra yra peržydėjusių žiedų šalinimas, dar vadinamas „deadheading“. Šis darbas atliekamas visą žydėjimo sezoną, nuo vasaros pradžios iki rudens. Reguliariai nukerpant nuvytusius žiedus, augalas nešvaisto energijos sėklų brandinimui ir yra skatinamas formuoti vis naujus žiedpumpurius. Tai ne tik prailgina žydėjimo laiką, bet ir neleidžia augalui savaime pasisėti, kas ypač aktualu, jei norima išvengti nekontroliuojamo jo plitimo po sodą.
Kita svarbi genėjimo rūšis – atjauninamasis kirpimas, kuris dažniausiai atliekamas vasaros viduryje, po pirmosios gausios žydėjimo bangos. Tuo metu dedešvos krūmas, ypač jei auga derlingoje dirvoje, gali tapti per daug išvešėjęs, išgulęs ir netvarkingas. Drastiškas stiebų patrumpinimas maždaug perpus ar net daugiau paskatina augalą leisti naujus, tvirtus ūglius iš pagrindo. Šie nauji ūgliai dažnai spėja pražysti antroje vasaros pusėje, taip suteikdami antrą, nors ir kuklesnę, žydėjimo bangą.
Vėlyvą rudenį, pasibaigus vegetacijos periodui, atliekamas galutinis sezoninis genėjimas, ruošiant augalą žiemai. Po pirmųjų šalnų, kai augalo antžeminė dalis pradeda nykti, visi stiebai nupjaunami, paliekant apie 10-15 cm aukščio stimburius. Ši procedūra yra svarbi dėl sanitarinių priežasčių – pašalinamos senos augalo dalys, ant kurių galėtų žiemoti ligų sukėlėjai ar kenkėjai. Be to, tvarkingai nugenėtas augalas atrodo estetiškiau ir pavasarį neapsunkina naujų ūglių augimo.
Visoms genėjimo procedūroms būtina naudoti aštrius ir švarius įrankius – sekatorių ar sodo žirkles. Aštrūs įrankiai daro švarius pjūvius ir mažiau žaloja augalo audinius, o švarūs įrankiai apsaugo nuo galimo ligų pernešimo nuo vieno augalo kitam. Po kiekvieno genėjimo patartina dezinfekuoti įrankius, ypač jei buvo karpomos sergančios augalo dalys.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Peržydėjusių žiedų šalinimas (deadheading)
Peržydėjusių žiedų šalinimas yra paprasta, bet labai efektyvi procedūra, turinti didelės įtakos paprastosios dedešvos žydėjimo trukmei ir gausai. Pagrindinis šio veiksmo tikslas – nukreipti augalo energiją. Natūralus augalo ciklas po žydėjimo yra sėklų formavimas ir brandinimas, siekiant užtikrinti giminės pratęsimą. Šis procesas reikalauja daug energijos. Pašalinus peržydėjusį žiedą, augalas “supranta”, kad dauginimosi misija nebaigta, ir vietoje sėklų brandinimo pradeda leisti naujus šoninius ūglius su žiedpumpuriais.
Šią procedūrą reikėtų atlikti reguliariai, idealiu atveju – bent kartą per savaitę per visą žydėjimo laikotarpį. Tereikia apžiūrėti augalą ir aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi nukirpti kiekvieną nuvytusį žiedą su visu jo koteliu. Kirpti reikėtų iki pat pagrindinio stiebo arba iki artimiausio šoninio ūglio ar lapo. Toks nuolatinis dėmesys užtikrins, kad dedešva atrodys tvarkingai ir žydės nepaliaujamai nuo vasaros pradžios iki pat rudens.
Be žydėjimo skatinimo, peržydėjusių žiedų šalinimas atlieka ir kitą svarbią funkciją – kontroliuoja savaiminį pasisėjimą. Paprastoji dedešva yra linkusi gausiai sėtis, ir jei leisite subręsti visoms sėklų dėžutėms, kitą pavasarį aplink motininį augalą rasite visą pievą jaunų daigelių. Nors kai kuriems sodininkams tai gali patikti, tvarkinguose gėlynuose tai gali tapti problema. Nuoseklus “deadheading” neleidžia sėkloms subręsti ir išbyrėti, taip padedant išlaikyti tvarkingas gėlyno ribas.
Šis metodas taip pat prisideda prie bendros augalo sveikatos. Pašalinant senus, pūvančius žiedlapius, sumažėja rizika, kad ant jų įsimes pilkasis puvinys ar kitos grybelinės ligos, ypač drėgnu oru. Augalas atrodo ne tik gausiau žydintis, bet ir sveikesnis bei tvarkingesnis. Tai viena iš tų mažų investicijų į priežiūrą, kuri duoda didžiausią ir akivaizdžiausią grąžą.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Atjauninamasis kirpimas vasaros viduryje
Vasaros viduryje, paprastai po pirmosios gausios žydėjimo bangos liepos mėnesį, paprastosios dedešvos krūmas gali prarasti savo dekoratyvumą. Stiebai, ypač aukštesnių veislių, gali ištįsti, išvirsti į šonus, o lapija, ypač apatinėje dalyje, gali pagelsti ar nukentėti nuo ligų. Tokiu atveju puiki išeitis yra atjauninamasis kirpimas. Tai gana drastiška procedūra, tačiau ji labai efektyviai atnaujina augalą ir gali paskatinti antrąją žydėjimo bangą.
Atjauninamasis kirpimas atliekamas nupjaunant visus augalo stiebus maždaug perpus arba net iki trečdalio jų aukščio. Nebijokite kirpti drąsiai – dedešva yra gyvybingas augalas ir greitai atželia. Po tokio kirpimo augalas yra skatinamas leisti naujus, stiprius bazinius ūglius iš pagrindo. Šie ūgliai būna tvirtesni, sveikesni ir suformuoja gražų, kompaktišką krūmą antroje vasaros pusėje.
Po atjauninamojo kirpimo labai svarbu augalą gerai palaistyti ir patręšti. Papildoma drėgmė ir maistinės medžiagos, ypač subalansuotos kompleksinės trąšos, suteiks augalui energijos, reikalingos greitam atžėlimui ir naujų žiedpumpurių formavimui. Jei sąlygos palankios, nauji ūgliai greitai užaugs ir vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį vėl pradžiugins žiedais. Nors antrasis žydėjimas paprastai nebūna toks gausus kaip pirmasis, jis vis tiek suteikia sodui spalvų ir pratęsia dekoratyvumo sezoną.
Šis kirpimas taip pat yra puiki proga atlikti sanitarinį valymą. Nupjovus stiebus, galima lengvai pašalinti visas senas, ligotas ar pageltusias augalo dalis. Tai pagerina oro cirkuliaciją krūmo viduje ir sumažina ligų, tokių kaip miltligė ar rūdys, plitimo riziką. Taigi, atjauninamasis kirpimas ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir prisideda prie jo sveikatos.
Rudeninis genėjimas ruošiant žiemai
Vėlyvą rudenį, kai paprastoji dedešva baigia savo vegetacijos ciklą, ateina laikas paskutiniam ir labai svarbiam genėjimui – paruošimui žiemai. Šis genėjimas atliekamas po pirmųjų rimtesnių šalnų, kai augalo lapai ir stiebai pagelsta, nuvysta ir akivaizdžiai pradeda mirti. Skubėti nereikėtų – kol lapai žali, augalas vis dar kaupia maistines medžiagas šaknyse, kurios bus naudojamos pavasarį.
Rudeninio genėjimo tikslas – pašalinti visą seną antžeminę dalį. Naudojant sekatorių, visi stiebai nupjaunami paliekant maždaug 10-15 cm aukščio stagarus virš žemės. Šie stagarėliai padeda žiemą sulaikyti sniegą, kuris veikia kaip natūrali izoliacinė danga, apsauganti šaknis nuo šalčio. Be to, jie pažymi augalo vietą, kad pavasarį netyčia neužmintumėte ar nepažeistumėte kero.
Šis genėjimas yra ypač svarbus dėl sanitarinių priežasčių. Ant senų stiebų ir lapų gali žiemoti įvairių grybelinių ligų sporos ir kenkėjų kiaušinėliai. Pašalinus ir sunaikinus (geriausia sudeginus) visas šias liekanas, ženkliai sumažinama rizika, kad ligos ir kenkėjai vėl puls augalą kitą pavasarį. Tai yra viena iš svarbiausių integruotos augalų apsaugos dalių, leidžianti sumažinti cheminių preparatų naudojimą.
Po rudeninio genėjimo ir teritorijos sutvarkymo, augalą rekomenduojama pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar sausais lapais. Mulčias suteiks papildomą apsaugą šaknims nuo žiemos šalčių. Taip paruošta dedešva saugiai peržiemos ir pavasarį atžels stipri, sveika ir pasiruošusi naujam augimo sezonui.
Formuojamasis ir sanitarinis kirpimas
Be pagrindinių sezoninių genėjimų, kartais paprastajai dedešvai prireikia ir formuojamojo ar sanitarinio kirpimo. Formuojamasis kirpimas paprastai atliekamas ankstyvą vasarą, kai augalas aktyviai auga. Jo tikslas – suteikti krūmui norimą formą, paskatinti šakojimąsi ir tankesnį augimą. Pavyzdžiui, patrumpinus jaunų ūglių viršūnes, skatinamas šoninių šakų augimas, todėl krūmas tampa vešlesnis ir suformuoja daugiau žiedų.
Šis metodas ypač naudingas jaunų augalų formavimui arba jei norima, kad dedešva augtų kaip tankesnis, žemesnis krūmas. Tačiau su formuojamuoju kirpimu nereikėtų persistengti, nes jis gali šiek tiek pavėlinti žydėjimo pradžią. Paprastai užtenka vos kelių tikslingų kirpimų, kad augalas įgautų gražesnę formą.
Sanitarinis kirpimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu per visą vegetacijos sezoną, kai tik pastebimas poreikis. Jo metu šalinamos bet kokios pažeistos, nulūžusios, ligotos ar kenkėjų apniktos augalo dalys. Pastebėjus lapą su rūdžių ar miltligės požymiais, jį reikia nedelsiant nuskinti ir sunaikinti. Taip pat reikia iškirpti visus silpnus, plonus ar į krūmo vidų augančius ūglius, kurie tik tankina krūmą, blogina oro cirkuliaciją ir konkuruoja dėl maistinių medžiagų.
Reguliarus sanitarinis kirpimas padeda palaikyti gerą augalo sveikatą ir neleidžia išplisti problemoms. Tai yra nuolatinis procesas, reikalaujantis atidaus augalo stebėjimo. Laiku pašalinus pažeistą dalį, dažnai galima sustabdyti ligos plitimą ir išvengti cheminių priemonių naudojimo. Šis kirpimas yra neatsiejama geros sodo higienos dalis.
Įrankiai ir teisinga technika
Sėkmingam paprastosios dedešvos genėjimui labai svarbu naudoti tinkamus įrankius ir taikyti teisingą techniką. Svarbiausi įrankiai yra aštrus sekatorius (genėjimo žirklės) ir galbūt didesnės sodo žirklės, jei kerai yra labai dideli ir tankūs. Svarbiausia įrankių savybė – aštrumas. Aštrūs ašmenys daro švarų, lygų pjūvį, kuris greitai gyja. Atšipę įrankiai plėšo ir gniuždo augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas, kurios tampa lengvu grobiu ligų sukėlėjams.
Ne mažiau svarbi yra įrankių švara. Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti. Tai galima padaryti spiritu, denatūratu arba specialiu dezinfekciniu skysčiu. Dezinfekcija yra ypač svarbi, jei teko karpyti sergantį augalą – tai apsaugo nuo ligų pernešimo sveikiems augalams. Ši paprasta atsargumo priemonė gali išgelbėti jūsų gėlyną nuo epidemijos.
Atliekant pjūvį, svarbu žinoti, kurioje vietoje kirpti. Kerpant peržydėjusį žiedą ar šaką, pjūvį reikėtų daryti maždaug 0,5 cm virš sveiko pumpuro, lapo ar šoninio ūglio. Pjūvis turėtų būti šiek tiek įstrižas, nukreiptas nuo pumpuro. Taip ant žaizdos nesikaups vanduo, o augalas greičiau nukreips energiją į naujo ūglio auginimą iš artimiausio pumpuro. Nereikėtų palikti ilgų “kibirėlių” virš pumpuro, nes jie gali nudžiūti ir tapti infekcijos židiniu.
Genint augalą, visada reikėtų pradėti nuo sanitarinio valymo – pirmiausia iškirpti visas negyvas, pažeistas ar sergančias šakas. Tai leis geriau matyti augalo struktūrą ir nuspręsti, kaip jį formuoti toliau. Po darbo visada reikia surinkti ir tinkamai sunaikinti visas nupjautas šakas ir lapus, nepaliekant jų pūti gėlyne. Teisingas ir rūpestingas genėjimas yra vienas iš geriausių būdų parodyti meilę savo augalams.
