Zamioculcas zamiifolia yra tropinis augalas, kilęs iš Rytų Afrikos. Jo natūralioje aplinkoje nėra šaltų žiemų, tačiau kaip kambarinis augalas, jis puikiai prisitaikė prie gyvenimo sąlygų viduje. Nors jis yra labai atsparus, žiemojimo periodas reikalauja tam tikrų priežiūros pakeitimų. Žiemą, esant trumpesnėms dienoms ir mažesniam šviesos kiekiui, augalo augimas sulėtėja, jis pereina į ramybės būseną. Šiuo laikotarpiu jo vandens poreikis sumažėja, ir perlaistymo rizika labai išauga. Svarbu suprasti, kad žiemojimas nėra tiesiog laistymo sumažinimas, tai yra visapusiškas priežiūros pokytis, kuris padeda augalui išgyventi šaltąjį sezoną ir pasiruošti pavasario augimui. Tinkamai prižiūrimas žiemą, zamioculcas išliks sveikas, gyvybingas ir atrodys puikiai. Šaltasis metų laikas yra puikus metas stebėti, kaip augalas prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, o tai yra svarbu norint jį sėkmingai auginti ilgus metus.
Laistymo sumažinimas žiemą
Žiemą, esant mažesniam šviesos kiekiui ir žemesnei temperatūrai, zamioculcas zamiifolia augimas sulėtėja, o jo vandens poreikis gerokai sumažėja. Todėl laistymo dažnumas turi būti sumažintas. Jei vasarą laistydavai augalą kas 2-4 savaites, žiemą pakaks laistyti kartą per mėnesį, o kartais ir rečiau. Svarbiausia taisyklė – visada patikrinkite dirvožemio drėgmę prieš laistydami. Dirvožemis turi būti visiškai sausas. Tai yra kritiškai svarbu norint išvengti šaknų puvinio, kuris yra didžiausia grėsmė šiam augalui. Perlaistytas augalas žiemą neturi galimybės greitai išdžiūti, todėl šaknys gali pradėti pūti.
Drėgmės patikra yra ypač svarbi žiemą. Pirštu įkiškite į žemę bent 5 cm gylyje. Jei jauti drėgmę, laistymą atidėkite. Zamioculcas gumbai yra sukurti vandens kaupimui, todėl jis gali ilgai išgyventi be papildomos drėgmės. Geriau leisti augalui šiek tiek perdžiūti, nei perlaistyti. Net jei lapai atrodo šiek tiek suglebę, tai nėra tragedija. Laiku palaistytas augalas greitai atgaus jėgas. Svarbu, kad vazonas turėtų geras drenažo angas, kad perteklinis vanduo galėtų nutekėti.
Atsiminkite, kad zamioculcas gumbai, esantys dirvožemyje, yra gyvybės šaltinis. Jie yra atsakingi už vandens ir maistinių medžiagų saugojimą. Perlaistytas gumbas gali suminkštėti ir supūti, o tai gali būti mirtina augalui. Kad ir kaip norėtumėte palaistyti savo augalą, visada galvokite apie jo gumbus. Leiskite jiems pailsėti ir naudoti sukauptą vandenį. Žiemos ramybės periodas yra būtinas augalui, kad jis pailsėtų ir sukauptų jėgas pavasario augimui.
Žiemą svarbu, kad augalas būtų laikomas atokiau nuo šalto oro srovių, kurios gali ateiti nuo atvirų langų ar durų. Šaltas ir drėgnas oras gali pakenkti augalo lapams. Optimali temperatūra žiemojimo metu turėtų būti ne žemesnė nei 15°C.
Tręšimo nutraukimas ir vieta
Žiemojimo metu, zamioculcas zamiifolia tręšimas turi būti visiškai nutrauktas. Kadangi augalo augimas sulėtėja, jis negali efektyviai pasisavinti maistinių medžiagų. Trąšos, kurios nėra pasisavinamos, kaupiasi dirvožemyje druskų pavidalu, o tai gali pažeisti augalo šaknis. Trąšų perteklius žiemos metu yra daug pavojingesnis nei jų trūkumas. Augalui geriau yra pailsėti nuo trąšų ir atgauti jėgas.
Žiemos metu zamioculcas gali jausti šviesos trūkumą, todėl jį verta pastatyti arčiau lango, tačiau ne tiesioginėje saulėje. Ypač svarbu vengti staigių temperatūros pokyčių, kurie gali sukelti augalo stresą. Pavyzdžiui, negalima pastatyti augalo šalia radiatoriaus, nes karštas oras gali išsausinti lapus. Taip pat saugokite augalą nuo šalto skersvėjo. Jei augalas stovi ant palangės, kurioje jaučiasi šaltis nuo lango, geriau jį perkelti.
Jei pastebi, kad augalas žiemą praranda kelis lapus, nereikia jaudintis. Tai gali būti natūralus procesas, ypač jei lapai yra apatiniai. Svarbu stebėti bendrą augalo būklę. Jei augalas atrodo sveikas, bet jo augimas sustoja, tai yra normalu. Pavasarį, kai dienos taps ilgesnės ir šviesesnės, augalas vėl pradės aktyviai augti.
Žiemojimo metu galima švelniai nuvalyti augalo lapus nuo dulkių, naudojant drėgną šluostę. Švarūs lapai geriau absorbuoja saulės šviesą. Tačiau svarbu tai daryti švelniai, kad nepažeistumėte lapų. Lapų valymas yra paprastas būdas užtikrinti, kad augalas gauna pakankamai šviesos.
Pasiruošimas pavasariui
Žiemos pabaigoje, artėjant pavasariui, galima pradėti ruošti zamioculcas zamiifolia naujam augimo sezonui. Pirmiausia, palaipsniui didinkite laistymo dažnumą, atsižvelgiant į dirvožemio džiūvimo greitį. Pradėkite laistyti šiek tiek dažniau, bet ne per daug. Pirmas pavasario laistymas gali būti gausus, o po kelių savaičių galima pradėti ir tręšti. Pirmasis pavasario tręšimas turi būti saikingas, naudojant perpus silpnesnį trąšų tirpalą. Tai padės augalui atgauti jėgas ir pasiruošti aktyviam augimui.
Pavasarį galima persodinti augalą, jei matote, kad jis išaugo savo vazoną. Tai yra idealus laikas persodinimui, nes augalas turi pakankamai energijos įsišaknyti ir atsistatyti po streso. Persodinus, leiskite augalui kelias dienas adaptuotis, o po to pradėkite palaipsniui laistyti ir tręšti. Pirmasis laistymas po persodinimo turėtų būti saikingas.
Jei žiemos metu augalas buvo tamsesnėje vietoje, pavasarį jį galima perkelti į šviesesnę vietą. Tačiau darykite tai palaipsniui, kad augalas nepatirtų šoko. Perkelkite jį po truputį, per savaitę ar dvi, vis arčiau lango. Tai padės augalui prisitaikyti prie intensyvesnės šviesos. Staigus perkėlimas į tiesioginę saulę gali nudeginti lapus.
Tinkamas pasirengimas pavasariui užtikrina, kad zamioculcas bus sveikas ir energingas visą naująjį augimo sezoną. Žiemojimas yra svarbus etapas, kurio metu augalas pailsi, o tu turi galimybę stebėti jo natūralius ciklus. Būkite kantrūs ir rūpestingi, ir tavo zamioculcas atsilygins gražiais, žaliais lapais.
