Zamioculcas zamiifolia yra vienas iš labiausiai nereiklių kambarinių augalų, todėl nereikalauja dažno ir gausaus tręšimo. Nors jis gali puikiai augti ir be papildomų maistinių medžiagų, saikingas tręšimas gali paskatinti jo augimą, padidinti lapų žalumą ir bendrą gyvybingumą. Šis augalas yra kilęs iš Afrikos, kur auga skurdžioje, uolėtoje dirvoje, todėl yra prisitaikęs prie minimalių maistingųjų medžiagų kiekių. Perteklinis tręšimas yra daug pavojingesnis nei trąšų trūkumas, nes jis gali nudeginti šaknis ir sukelti rimtų augalo sveikatos problemų. Todėl norint tinkamai prižiūrėti zamioculcas, svarbu žinoti, kada, kuo ir kiek tręšti, kad nepadarytumėte daugiau žalos nei naudos. Tinkamai parinktas ir saikingas tręšimas yra tik vienas iš kelių svarbių veiksnių, užtikrinančių šio augalo klestėjimą. Prieš tręšiant, svarbu įvertinti, ar augalas iš tikrųjų to reikalauja, ir niekada nepersistengti.
Tręšimo periodas ir dažnumas
Zamioculcas zamiifolia tręšti reikia tik aktyvaus augimo sezono metu, kuris paprastai prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens. Šiuo laikotarpiu augalas intensyviai augina naujus stiebus ir lapus, todėl jam reikia papildomų maistingųjų medžiagų. Geriausia tręšti kas 4-6 savaites, naudojant silpnesnį trąšų tirpalą, nei nurodyta ant pakuotės. Dažniausiai rekomenduojama naudoti perpus silpnesnį tirpalą, kad būtų išvengta šaknų nudegimų. Žiemos metu, augalui perėjus į ramybės būseną ir esant mažesniam šviesos kiekiui, tręšimo nereikia. Trąšos žiemos metu negali būti efektyviai pasisavintos, o tai gali sukelti druskų kaupimąsi dirvožemyje, kuris kenkia šaknims.
Jei tavo zamioculcas buvo neseniai persodintas į šviežią dirvožemį, tręšti nereikia bent 6 mėnesius. Naujas substratas paprastai turi pakankamai maistinių medžiagų, kad patenkintų augalo poreikius. Perteklinis tręšimas gali sukelti šaknų pažeidimus, lapų pageltimą ar net augalo žūtį. Svarbu visada laistyti augalą prieš tręšimą, kad šaknys nebūtų sausos. Tręšiant sausą dirvožemį, padidėja rizika nudeginti augalo šaknis. Šis paprastas žingsnis gali apsaugoti augalą nuo rimtų problemų.
Tręšimo dažnumas priklauso ir nuo augalo amžiaus. Jauni, intensyviai augantys augalai gali reikalauti šiek tiek dažnesnio tręšimo nei seni, subrendę augalai. Tačiau net ir tokiu atveju svarbu nepersistengti. Verta prisiminti, kad zamioculcas yra lėtai augantis, todėl jo maistinių medžiagų poreikis yra minimalus. Jei pastebi, kad augalo lapai keičia spalvą arba augimas sustoja, tai gali būti maistinių medžiagų trūkumo požymis, tačiau pirmiausia verta patikrinti laistymo režimą, kuris dažniausiai ir yra problemos priežastis.
Tad, tręšimas yra priemonė, o ne būtinybė. Geriau auginti augalą be trąšų, nei jį sugadinti per dideliu kiekiu. Jei tavo zamioculcas atrodo sveikas ir vešlus, tręšimas gali būti ir nereikalingas. Sprendimas tręšti turėtų būti pagrįstas augalo būklės stebėjimu ir kruopščiu planavimu.
Tinkamos trąšos ir jų naudojimas
Zamioculcas zamiifolia tręšimui geriausiai tinka subalansuotos, skystos trąšos, skirtos kambarinėms gėlėms, arba specialios trąšos kaktusams ir sukulentams. Trąšos, skirtos kaktusams ir sukulentams, dažniausiai turi mažesnį azoto (N) kiekį, kuris skatina lapų augimą, ir didesnį fosforo (P) ir kalio (K) kiekį, kurie skatina šaknų ir gumbų vystymąsi. Tai yra naudinga zamioculcas, nes perteklinis azotas gali paskatinti per greitą, bet silpną augimą. Geriausia rinktis subalansuotą formulę su mikroelementais.
Prieš naudodami trąšas, perskaitykite instrukcijas ant pakuotės ir paruoškite perpus silpnesnį tirpalą, nei nurodyta. Pavyzdžiui, jei ant pakuotės nurodyta naudoti 10 ml trąšų 1 litrui vandens, sumaišykite 5 ml trąšų su 1 litru vandens. Tai yra saugiausias būdas, kuris užtikrins, kad augalas gaus reikalingų maistinių medžiagų, bet nebus pažeistas. Tręškite augalą iškart po laistymo. Drėgnas dirvožemis padeda tolygiai paskirstyti trąšas ir sumažina šaknų nudegimo riziką.
Nenaudokite granuliuotų trąšų, kurios gali sudeginti augalo šaknis. Granuliuotos trąšos, ypač tos, kurios lėtai atpalaiduoja maistines medžiagas, gali būti netinkamos zamioculcas, nes jos yra sunkiai kontroliuojamos. Svarbu visada stebėti augalą po tręšimo. Jei pastebi, kad lapai pradeda gelsti, rudenį arba keičiasi jų spalva, tai gali būti per didelio trąšų kiekio požymis. Tokiu atveju, nedelsiant nustokite tręšti ir gerai perplaukite dirvožemį švariu vandeniu, kad pašalintumėte trąšų perteklių.
Tręšimas yra svarbus, bet ne pats svarbiausias priežiūros elementas. Daug svarbiau yra tinkamas laistymas ir apšvietimas. Jei augalas gauna tinkamą šviesos ir vandens kiekį, jis puikiai jausis ir be trąšų. Tačiau, jei nori paskatinti jo augimą, saikingas tręšimas gali būti naudingas.
Maistinių medžiagų trūkumo požymiai
Nors zamioculcas zamiifolia yra atsparus augalas, kartais jam gali trūkti maistinių medžiagų. Svarbu atskirti maistinių medžiagų trūkumo požymius nuo kitų problemų, pavyzdžiui, perlaistymo. Jei augalo augimas yra labai lėtas ir lapai tampa blyškūs, tai gali būti azoto trūkumo požymis. Azotas yra pagrindinis elementas, atsakingas už lapų žalumą. Jei lapai tampa geltoni, o gyslos lieka žalios, tai gali būti geležies trūkumo požymis, kuris pasireiškia chlorozės forma. Tokiu atveju, tręšimas geležies chelatu gali padėti.
Fosforo trūkumas gali pasireikšti purpuriniu atspalviu ant lapų ar stiebų, o kalio trūkumas – lapų kraštų džiūvimu. Šie požymiai yra retesni zamioculcas atveju, bet gali pasitaikyti, jei augalas auga labai skurdžiame dirvožemyje arba nebuvo persodintas ilgą laiką. Jei įtari maistinių medžiagų trūkumą, geriausia naudoti subalansuotas, skystas trąšas, kurios turi visų pagrindinių maistinių medžiagų ir mikroelementų. Tai yra saugiausias ir efektyviausias būdas, kuris padeda išspręsti problemą.
Svarbu nepamiršti, kad maistinių medžiagų trūkumo simptomai dažnai yra panašūs į perlaistymo ar apšvietimo problemų simptomus. Prieš pradedant tręšti, įvertinkite kitus veiksnius. Ar augalas gauna pakankamai šviesos? Ar laistymo režimas yra tinkamas? Dažnai, išsprendus šias problemas, augalo būklė pagerėja ir be papildomo tręšimo. Jei vis dėlto nusprendi tręšti, daryk tai saikingai ir atsargiai.
Maistinių medžiagų trūkumas gali sulėtinti augalo augimą, tačiau retai sukelia jo mirtį. Perteklius, kita vertus, gali būti mirtinas. Geriau augalui trūksta, nei jo perteklius. Būkite atidūs ir stebėkite savo augalą, o jis pats pasakys, ko jam reikia.
Druskų kaupimasis dirvožemyje
Reguliarus tręšimas, ypač jei naudojamos kietos trąšos, gali sukelti druskų kaupimąsi dirvožemyje. Druskų perteklius gali pakenkti augalo šaknims, sulėtinti augimą ir sukelti lapų pakitimus. Norėdami to išvengti, svarbu kartkartėmis perplauti dirvožemį švariu vandeniu. Tai galima daryti maždaug kartą per metus, vasaros viduryje. Vazonas pastatomas vonioje ar duše ir perplaunamas gausiu vandens kiekiu, kol vanduo, tekantis per drenažo angas, taps skaidrus.
Perplovus dirvožemį, leiskite vandeniui visiškai nutekėti ir įsitikinkite, kad vazonas nestovės vandenyje. Šis procesas padeda pašalinti perteklinį druskų kiekį ir atnaujina dirvožemį. Jei naudoji minkštą vandenį, druskų kaupimasis bus mažesnis. Jei tavo vietovėje vanduo yra kietas, periodiškas dirvožemio plovimas yra ypač svarbus. Kai dirvožemyje kaupiasi druskos, jos gali trukdyti augalui pasisavinti vandenį ir maistines medžiagas, net jei jų pakanka.
Druskų kaupimasis gali pasireikšti balta plėvele ant dirvožemio paviršiaus arba ant vazono kraštų. Tai yra ženklas, kad metas perplauti dirvožemį. Jei to nepadarysi, augalo šaknys gali būti pažeistos, o tai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį jo sveikatai. Prevencija yra geriausias gydymas. Saikingas tręšimas ir periodinis dirvožemio perplovimas yra puikus būdas užtikrinti, kad tavo zamioculcas augs sveikas ir laimingas.
Atmink, kad zamioculcas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori nereiklaus ir atsparaus augalo. Jo grožis slypi paprastume. Per didelis rūpestis, ypač perteklinis tręšimas ir laistymas, gali jam pakenkti labiau nei abejingumas. Saikas ir atidumas yra svarbiausi elementai šio augalo priežiūroje.