Zamioculcas zamiifolia yra vienas iš atspariausių kambarinių augalų, todėl ligos ir kenkėjai retai jį puola. Tai viena iš priežasčių, kodėl šis augalas yra toks populiarus tarp pradedančiųjų ir patyrusių augalų mylėtojų. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas augalas, zamioculcas gali tapti pažeidžiamas, ypač jei jo priežiūra yra netinkama. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriama, yra ne kenkėjai ar ligos, o priežiūros klaidos, pavyzdžiui, perlaistymas. Tačiau, esant palankioms sąlygoms, gali pasirodyti įvairūs kenkėjai, pavyzdžiui, amarai, voratinklinės erkutės ar miltuotieji skydamariai. Svarbu žinoti, kaip atpažinti šias problemas ir kaip tinkamai reaguoti. Prevencija yra geriausias gydymo būdas, o tai reiškia tinkamą laistymą, apšvietimą ir gerą oro cirkuliaciją. Reguliari apžiūra taip pat padeda laiku pastebėti ir išspręsti bet kokias problemas, kol jos netapo rimtomis. Tik atidžiai stebėdamas augalą, gali užtikrinti jo ilgalaikę sveikatą ir gyvybingumą.
Dažniausiai pasitaikančios problemos
Didžiausia ir dažniausiai pasitaikanti zamioculcas zamiifolia problema yra perlaistymas. Dėl perteklinės drėgmės dirvožemyje atsiranda šaknų puvinys, kuris gali greitai sunaikinti augalą. Perlaistymo požymiai yra pageltę, minkšti, sukrentantys lapai ir stiebai. Puvinys dažniausiai prasideda nuo šaknų ir kyla aukštyn per stiebus. Jei pastebi, kad augalo stiebai suminkštėja ir patamsėja, tai yra aiškus ženklas, kad šaknys pūva. Tokiu atveju, nedelsiant nustok laistyti ir persodink augalą į naują, sausą dirvožemį, apkarpydamas pažeistas šaknis.
Kitas iššūkis – netinkamas apšvietimas. Nors zamioculcas yra atsparus ir gali augti tamsioje vietoje, per mažai šviesos gali sulėtinti augimą ir sukelti stiebų ištįsimą. Jei augalas gauna per daug tiesioginės saulės, lapai gali nudegti. Ant jų gali atsirasti geltonos, rudos arba baltos dėmės. Svarbu rasti subalansuotą vietą, kur augalas gautų pakankamai netiesioginės, ryškios šviesos, bet būtų apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių. Tinkamas apšvietimas padeda augalui išlaikyti sveiką spalvą ir kompaktišką formą.
Žema temperatūra taip pat gali pakenkti zamioculcas augalui. Jis yra kilęs iš tropinių regionų, todėl nemėgsta šalčio. Žema temperatūra ir drėgmės perteklius gali sukelti lapų pageltimą ir lapų kritimą. Augalą reikia laikyti toliau nuo šalto oro srovių, pavyzdžiui, atidarytų langų ar durų. Augalas geriausiai jaučiasi kambario temperatūroje, apie 18-26°C. Verta paminėti, kad vėsus oras ir perteklinė drėgmė yra ypač blogas derinys, kuris gali lemti augalo žūtį.
Nepakankamas laistymas yra reta, bet įmanoma problema. Jei augalas ilgą laiką negauna vandens, jo gumbai ir lapai gali susiraukšlėti ir tapti minkšti. Tai yra ženklas, kad augalui trūksta vandens ir jis naudoja savo vandens atsargas. Laiku palaistytas augalas greitai atgaus jėgas. Svarbu atminti, kad Zamioculcas geriau išgyvena sausros sąlygas nei drėgmės perteklių.
Kenkėjai
Nors kenkėjai retai puola zamioculcas zamiifolia, kartais gali atsirasti voratinklinės erkutės, amarai, miltuotieji skydamariai ar tripsai. Šie kenkėjai dažniausiai pasirodo, kai augalas yra susilpnėjęs dėl netinkamos priežiūros. Svarbu reguliariai apžiūrėti augalą, ypač lapų apačias ir stiebo pažastis. Voratinklinės erkutės sukuria ploną voratinklį ir pažeidžia lapus, o miltuotieji skydamariai atrodo kaip maži balti vatos gabalėliai. Amarai yra maži, žali arba juodi vabaliukai.
Jei pastebėjai kenkėjų, pirmas žingsnis – nuplauk augalą stipria vandens srove, kad pašalintum kuo daugiau kenkėjų. Po to, lapus ir stiebus nuvalyk drėgna kempine su muilo tirpalu. Gali naudoti specialų insekticidinį muilą. Svarbu atidžiai nuvalyti kiekvieną lapą iš abiejų pusių. Jei kenkėjų yra daug, gali prireikti naudoti insekticidus, skirtus kambariniams augalams. Svarbu naudoti insekticidus atsargiai ir laikantis gamintojo instrukcijų.
Kenkėjų prevencija yra geriausias gydymo būdas. Svarbu užtikrinti tinkamą augalo priežiūrą, kad jis būtų stiprus ir atsparus. Kenkėjai dažniausiai užpuola silpnus augalus, todėl tinkamas laistymas, apšvietimas ir tręšimas yra geriausia apsauga. Be to, naujai įsigytus augalus verta kelias savaites palaikyti atskirai nuo kitų, kad būtų išvengta kenkėjų plitimo.
Nepamiršk, kad zamioculcas augalo sula yra nuodinga ir gali sukelti odos sudirginimą, todėl dirbdamas su augalu, ypač genėdamas ar persodindamas, naudok pirštines. Būk atidus ir laiku reaguok į bet kokius pokyčius, ir tavo zamioculcas bus sveikas ir atsparus.
Grybelinės ligos
Grybelinės ligos taip pat retai puola zamioculcas zamiifolia, tačiau jos gali atsirasti, jei augalas yra perlaistomas ir yra prasta oro cirkuliacija. Vienas iš dažniausių grybelinių susirgimų yra lapų dėmėtumas, kuris pasireiškia rudomis arba juodomis dėmėmis ant lapų. Šios dėmės dažniausiai atsiranda dėl drėgmės pertekliaus lapų paviršiuje. Kad to būtų išvengta, stenkitės nelaistyti lapų, o vandenį pilti tiesiai ant dirvožemio.
Kitas grybelinės ligos požymis yra miltligė, kuri atrodo kaip balta, miltuota plėvelė ant lapų. Miltligė dažnai atsiranda drėgnose, prastai vėdinamose patalpose. Jei pastebi šiuos simptomus, pirmiausia nuvalyk pažeistus lapus ir užtikrink geresnę oro cirkuliaciją. Gali prireikti naudoti fungicidus, skirtus kambariniams augalams. Visada laikykitės instrukcijų ant pakuotės ir naudokite fungicidus saikingai.
Grybelinių ligų prevencija yra daug efektyvesnė nei jų gydymas. Svarbu užtikrinti, kad vazonas turėtų geras drenažo angas ir dirvožemis būtų gerai drenuojantis. Perlaistymas yra pagrindinė priežastis, kodėl augalą puola grybelinės ligos. Leiskite dirvožemiui visiškai išdžiūti tarp laistymų ir gerai vėdinkite patalpą. Tinkamos priežiūros taisyklės padeda išvengti daugumos problemų.
Atmink, kad zamioculcas yra labai atsparus augalas, ir dauguma problemų kyla dėl netinkamos priežiūros, o ne dėl ligų ar kenkėjų. Dažniausiai, šiek tiek sumažinus laistymo dažnumą ir perkėlus augalą į tinkamesnę vietą, problemos išnyksta. Būkite kantrūs ir atidūs, ir tavo zamioculcas klestės be jokių problemų.
Lapų geltonavimo priežastys
Lapų geltonavimas yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria zamioculcas zamiifolia savininkai. Svarbu suprasti, kad tai nebūtinai yra ligos požymis. Senesni, apatiniai lapai gali natūraliai pagelsti ir nukristi, ypač jei augalas sensta. Tai yra normalus procesas. Tačiau jei gelsta daug lapų vienu metu, tai gali būti rimtos problemos požymis. Kaip jau minėta, perlaistymas yra pagrindinė lapų geltonavimo priežastis.
Perlaistytas augalas negali pasisavinti vandens, todėl lapai gelsta ir vysta. Tokiu atveju, lapai gali jaustis minkšti ir vandeningi. Tręšimas taip pat gali sukelti lapų geltonavimą, jei trąšų tirpalas yra per stiprus arba jei augalas tręšiamas per dažnai. Trąšos gali nudeginti šaknis, todėl lapai negauna reikiamų maistinių medžiagų. Maistinių medžiagų trūkumas taip pat gali sukelti geltonavimą, ypač jei dirvožemis yra senas ir skurdus.
Lapų geltonavimas gali būti ir dėl apšvietimo problemų. Per mažai šviesos gali sukelti lapų blyškumą ir geltonavimą, o per daug tiesioginės saulės – nudegimus. Svarbu stebėti augalą ir jo aplinką, kad nustatytum tikrąją problemos priežastį. Dažnai pakanka tiesiog pakeisti laistymo režimą ar perkelti augalą į kitą vietą, kad jis vėl taptų sveikas.
Atidumas ir stebėjimas yra geriausi įrankiai, padedantys išlaikyti zamioculcas sveiką. Augalas pats siunčia signalus, ką jam reikia pakeisti, todėl reikia tik išmokti juos skaityti. Su tinkama priežiūra, šis atsparus augalas džiugins tave ilgus metus ir retai sukels galvos skausmą dėl ligų ar kenkėjų.
