Topinambų gebėjimas sėkmingai peržiemoti yra viena iš išskirtinių ir vertingiausių šios kultūros savybių, leidžianti mėgautis šviežiu derliumi ne tik rudenį, bet ir visą žiemą bei ankstyvą pavasarį. Šie augalai yra itin atsparūs šalčiui, o jų gumbai, palikti dirvoje, gali ištverti net ir labai žemą temperatūrą. Vis dėlto, norint užtikrinti sėkmingą žiemojimą ir išsaugoti derliaus kokybę, svarbu žinoti keletą esminių principų, susijusių tiek su gumbų palikimu dirvoje, tiek su jų laikymu sandėliuose ar rūsiuose. Tinkamas pasiruošimas žiemai leidžia ne tik išsaugoti derlių, bet ir užtikrinti gausų sodinamosios medžiagos kiekį ateinančiam sezonui.
Pats paprasčiausias ir natūraliausias topinambų žiemojimo būdas yra palikti gumbus dirvoje per visą žiemą. Tai unikalus privalumas, kurio neturi dauguma kitų daržovių. Topinambų gumbai yra labai atsparūs šalčiui ir po sniego danga gali ištverti temperatūrą iki -30 °C ar net žemesnę. Žiemodami dirvoje, jie išlieka švieži, traškūs ir sultingi, o jų skoninės savybės netgi pagerėja – po šalčio poveikio dalis sudėtingo angliavandenio inulino virsta saldesne fruktoze. Tai leidžia turėti nuolatinį šviežių daržovių šaltinį, kai kitų daržovių atsargos jau baigiasi.
Prieš paliekant gumbus žiemoti, vėlyvą rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, kai augalų antžeminė dalis nudžiūsta, reikia nupjauti stiebus. Paliekami maždaug 15-20 cm aukščio stuobreliai, kurie žymi gumbų buvimo vietą ir padeda juos lengviau rasti žiemą ar pavasarį. Nupjautus sveikus stiebus galima susmulkinti ir palikti lysvėje kaip papildomą mulčio sluoksnį, kuris dar labiau apsaugos dirvą nuo gilaus įšalo.
Regionuose, kur žiemos būna labai šaltos ir be sniego, rekomenduojama papildomai apmulčiuoti lysvę. Tam tinka storas (15-20 cm) sausų organinių medžiagų sluoksnis: šiaudai, medžių lapai, durpės ar kompostas. Mulčias veikia kaip izoliacinė medžiaga, neleidžianti dirvožemiui per giliai įšalti. Tai ne tik apsaugo gumbus nuo ekstremalaus šalčio, bet ir palengvina jų kasimą atlydžio metu žiemą. Esant reikalui, sniegą nuo lysvės galima nukasti, atidengti mulčią ir išsikasti tiek gumbų, kiek reikia.
Paliekant gumbus žiemoti dirvoje, svarbu atsižvelgti į dirvožemio tipą ir drėgmės lygį. Šis metodas geriausiai tinka lengvose, gerai drenuojamose dirvose. Sunkiose, molingose ir užmirkstančiose dirvose kyla didesnė rizika, kad atlydžių metu gumbai gali pradėti pūti dėl drėgmės pertekliaus ir deguonies trūkumo. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dirvoje žiemojantys gumbai gali tapti graužikų, tokių kaip pelės ar kurmiai, grobiu.
Derliaus nuėmimas ir laikymas rūsyje
Nors žiemojimas dirvoje yra patogus būdas, dalį derliaus, ypač skirtą vartojimui žiemos viduryje, kai žemė būna stipriai įšalusi, arba pavasariniam sodinimui, verta išsikasti rudenį ir laikyti saugykloje. Geriausias laikas derliaus nuėmimui yra vėlyvas ruduo, po pirmųjų šalnų, bet prieš ilgalaikį dirvos įšalimą. Kaip minėta, šalnos pagerina gumbų skonį, todėl nereikėtų skubėti jų kasti. Kasimui geriausia naudoti sodo šakes, stengiantis kuo mažiau pažeisti ploną ir jautrią gumbų odelę.
Iškastus gumbus reikia atsargiai nuvalyti nuo žemės likučių. Priešingai nei bulves, topinambų nerekomenduojama plauti, jei planuojate juos laikyti ilgesnį laiką. Jų odelė yra labai plona ir neturi apsauginio kamštinio sluoksnio, todėl plovimas ir trynimas gali ją pažeisti, o per pažeidimus lengvai patenka puvinius sukeliantys mikroorganizmai. Taip pat nereikėtų jų ilgai laikyti saulėje ar vėjyje, nes jie greitai praranda drėgmę, apvysta ir suminkštėja.
Paruoštus gumbus reikia perrūšiuoti, atskiriant pažeistus, ligotus ar apipuvusius. Pažeistus gumbus reikėtų suvartoti kuo greičiau. Laikymui atrenkami tik visiškai sveiki ir tvirti gumbai. Geriausia juos laikyti vėsiame ir drėgname rūsyje ar kitoje tam tinkančioje patalpoje, kurios temperatūra artima 0 °C, o santykinė oro drėgmė siekia 90-95%. Tokios sąlygos labiausiai primena natūralią aplinką dirvoje ir neleidžia gumbams išdžiūti.
Laikymui rūsyje topinambus geriausia sudėti į medines ar plastikines dėžes, permaišant juos su drėgnu smėliu, durpėmis ar pjuvenomis. Smėlis ar durpės padeda palaikyti stabilią drėgmę ir apsaugo gumbus nuo tiesioginio sąlyčio vienas su kitu, taip sumažinant puvinių plitimo riziką. Dėžes reikėtų retkarčiais patikrinti, pašalinti pradėjusius gesti gumbus ir, jei reikia, šiek tiek sudrėkinti substratą, kad jis neišdžiūtų.
Optimalios laikymo sąlygos
Sėkmingas topinambų laikymas per žiemą priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių – temperatūros ir drėgmės. Optimali laikymo temperatūra yra nuo 0 °C iki +2 °C. Esant aukštesnei temperatūrai, gumbai pradeda anksčiau dygti, praranda maistinę vertę ir greičiau genda. Esant neigiamai temperatūrai, jie gali apšalti, o atšilę tampa minkšti ir netinkami vartojimui. Todėl labai svarbu palaikyti stabilią ir žemą teigiamą temperatūrą visą laikymo laikotarpį.
Santykinė oro drėgmė yra ne mažiau svarbus faktorius. Topinambų gumbai, dėl savo plonos odelės, yra labai jautrūs drėgmės praradimui. Sausame ore jie greitai vysta, minkštėja ir praranda svorį. Optimali santykinė oro drėgmė turėtų būti labai aukšta – apie 90-95%. Tokias sąlygas sunku palaikyti įprastose patalpose, todėl geriausiai tinka seni, geri rūsiai. Jei rūsys yra per sausas, drėgmę galima padidinti pastatant indus su vandeniu arba periodiškai sudrėkinant grindis.
Jei neturite rūsio, nedidelį kiekį topinambų galima laikyti ir šaldytuve, daržovių skyriuje. Kad jie neišdžiūtų, gumbus reikėtų sudėti į perforuotą plastikinį maišelį arba įvynioti į drėgną audinį. Šaldytuve jie išlieka švieži nuo kelių savaičių iki mėnesio. Tai patogus būdas laikyti nedidelį kiekį gumbų, skirtų greitam vartojimui. Tačiau ilgalaikiam saugojimui šis metodas netinka.
Kitas alternatyvus laikymo būdas, jei nėra rūsio, yra laikymas balkone (jei jis įstiklintas ir neperšąla) arba kitoje vėsioje, nešildomoje patalpoje, pavyzdžiui, garaže. Gumbus, kaip ir laikant rūsyje, reikėtų sudėti į dėžes su drėgnu smėliu ar durpėmis. Svarbiausia yra apsaugoti juos nuo tiesioginių saulės spindulių ir užtikrinti, kad temperatūra nenukristų žemiau nulio. Reguliarus tikrinimas ir sąlygų palaikymas padės išsaugoti derlių kuo ilgiau.
Pasiruošimas pavasariui po žiemojimo
Pavasarį, kai tik nutirpsta sniegas ir atšyla dirva, ateina laikas pasirūpinti peržiemojusiais topinambais. Pirmiausia reikėtų iškasti likusį derlių, kuris buvo paliktas žiemoti dirvoje. Tai geriausia padaryti kuo anksčiau, kol gumbai dar nepradėjo aktyviai leisti naujų ūglių. Iškasus gumbus pavasarį, jie būna ypač švieži ir traškūs. Dalis iškasto derliaus gali būti panaudota maistui, o kita dalis – kaip sodinamoji medžiaga naujam sezonui.
Renkantis gumbus sodinimui, reikėtų atrinkti sveikiausius, tvirčiausius, vidutinio dydžio egzempliorius. Svarbu atminti, kad net ir mažiausi gumbų gabalėliai, likę dirvoje, sudygs ir duos pradžią naujiems augalams. Todėl, jei norite perkelti topinambų lysvę į kitą vietą arba kontroliuoti jų plitimą, būtina labai kruopščiai išrinkti visus gumbus iš senosios vietos. Bet kokia palikta dalelė gali tapti piktžole kitoms kultūroms.
Jei topinambai bus auginami toje pačioje vietoje, dalį gumbų galima tiesiog palikti dirvoje. Tačiau norint išlaikyti gerą derlingumą ir išvengti ligų kaupimosi, rekomenduojama kas kelerius metus lysvę atnaujinti. Tai reiškia, kad rudenį arba pavasarį reikėtų iškasti visus gumbus, patręšti ir išpurenti dirvą, o tada sodinti atrinktus sveikus gumbus iš naujo, laikantis tinkamų atstumų. Tai padeda išvengti per didelio sutankėjimo ir užtikrina, kad augalai turės pakankamai erdvės ir maisto medžiagų.
Gumbai, kurie buvo laikomi rūsyje ir skirti sodinimui, prieš sodinimą taip pat turėtų būti peržiūrėti. Reikia išmesti visus supuvusius, sudžiūvusius ar ligotus gumbus. Likusius sveikus gumbus, jei jie dideli, galima padalinti į dalis, užtikrinant, kad kiekviena dalis turėtų bent kelias akutes. Tinkamas peržiemojusios sodinamosios medžiagos paruošimas yra pirmas žingsnis į sėkmingą naują auginimo sezoną.
