Nors topinambai dažniausiai auginami be sudėtingų formavimo procedūrų, genėjimas ir atgalinis kirpimas gali būti naudingos agrotechninės priemonės, padedančios valdyti jų augimą, didinti derlių ir palaikyti estetišką išvaizdą. Šie aukšti ir vešlūs augalai kartais gali tapti per daug agresyvūs, užgožti kaimynines kultūras ar tapti sunkiai valdomi. Tikslingas genėjimas leidžia ne tik kontroliuoti augalo dydį, bet ir nukreipti jo energiją į gumbų auginimą, o ne į perteklinės žaliosios masės ar žiedų formavimą. Supratus genėjimo tikslus ir tinkamą jo atlikimo techniką, galima efektyviau išnaudoti šio unikalaus augalo potencialą ir pritaikyti jį prie savo sodo poreikių.
Pagrindinis topinambų genėjimo tikslas dažniausiai yra derliaus didinimas. Manoma, kad pašalinus dalį antžeminės masės, ypač žiedynus, augalas daugiau energijos ir maisto medžiagų nukreipia ne į sėklų brandinimą, o į požeminių gumbų kaupimą. Tai ypač aktualu auginant topinambus komerciniais tikslais arba tiesiog siekiant kuo didesnio gumbų derliaus asmeniniame darže. Genėjimas taip pat padeda suformuoti tvirtesnį ir kompaktiškesnį augalą, kuris yra atsparesnis vėjui ir lietui.
Antras svarbus tikslas – augimo kontrolė. Topinambai gali užaugti labai aukšti, kartais pasiekdami net 3-4 metrų aukštį. Toks dydis ne visada yra pageidaujamas, ypač mažesniuose soduose. Aukšti augalai meta didelį šešėlį, gali užgožti kitus augalus ir atrodyti netvarkingai. Atgalinis kirpimas leidžia apriboti augalo aukštį, suteikti jam tvarkingesnę formą ir integruoti jį į bendrą sodo dizainą. Tai taip pat gali būti naudinga, jei topinambai auginami kaip gyvatvorė ar užuovėja.
Genėjimas taip pat atlieka ir sanitarinę funkciją. Vegetacijos metu svarbu reguliariai šalinti pažeistus, džiūstančius ar ligų paveiktus lapus ir stiebus. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir užkerta kelią ligų plitimui. Pašalinus sergančias augalo dalis, pagerėja oro cirkuliacija aplink sveikus stiebus ir lapus, sumažėja drėgmės kaupimasis, o tai sukuria nepalankias sąlygas grybelinėms infekcijoms, tokioms kaip miltligė ar sklerotinis puvinys.
Galiausiai, genėjimas gali būti naudojamas augalo atjauninimui ir produktyvumo palaikymui. Nors topinambai yra daugiamečiai augalai, ilgą laiką augdami vienoje vietoje jie gali per daug sutankėti, o tai lemia gumbų smulkinėjimą ir derliaus mažėjimą. Nors pagrindinis atjauninimo būdas yra periodiškas viso kerpės iškasimas ir naujas sodinimas, dalinis silpnesnių stiebų pašalinimas vegetacijos metu taip pat gali padėti sustiprinti likusius ir pagerinti derliaus kokybę.
Kada ir kaip genėti topinambus
Optimalus topinambų genėjimo laikas priklauso nuo siekiamo tikslo. Jei pagrindinis tikslas yra kontroliuoti augalo aukštį ir skatinti šakojimąsi, pirmąjį genėjimą galima atlikti vasaros pradžioje, kai augalai pasiekia maždaug 1-1,2 metro aukštį. Tuomet aštriu sekatoriumi arba sodo žirklėmis nukerpama augalo viršūnė. Šis veiksmas sustabdo pagrindinio stiebo augimą į viršų ir skatina šoninių ūglių augimą iš lapų pažastyse esančių pumpurų. Dėl to augalas tampa tankesnis, krūmiškesnis ir žemesnis.
Jei genėjimo tikslas yra maksimaliai padidinti gumbų derlių, tuomet svarbiausia yra pašalinti žiedynus. Topinambai paprastai pradeda krauti žiedus vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį. Kai tik pasirodo pirmieji žiedpumpuriai, juos reikėtų nuskinti arba nukirpti. Neleidžiant augalui žydėti ir brandinti sėklų, visa fotosintezės metu pagaminta energija nukreipiama į požeminę dalį – gumbus. Šią procedūrą galima atlikti kartu su viršūnių trumpinimu, nukerpant stiebų viršutines dalis su besiformuojančiais žiedynais.
Atliekant genėjimą, labai svarbu naudoti švarius ir aštrius įrankius. Nešvarūs įrankiai gali pernešti ligų sukėlėjus nuo vieno augalo kitam, o atbukę – labiau pažeidžia augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas, kurios sunkiau gyja ir tampa lengvu grobiu infekcijoms. Po kiekvieno augalo ar lysvės genėjimo įrankius rekomenduojama dezinfekuoti spiritu ar kitu tam tinkamu tirpalu.
Sanitarinis genėjimas atliekamas viso vegetacijos sezono metu, kai tik pastebimos pažeistos ar sergančios augalo dalys. Apatiniai lapai, kurie pradeda gelsti ir džiūti, taip pat turėtų būti reguliariai šalinami. Tai ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir pagerina oro judėjimą apatinėje augalo dalyje, taip sumažinant grybelinių ligų riziką. Visas nupjautas ligotas ar pažeistas augalų dalis reikia nedelsiant pašalinti iš sodo ir sunaikinti.
Žiedų šalinimas derliaus padidinimui
Žiedų šalinimas, dar vadinamas dekatapitacija, yra specifinė genėjimo forma, kurios pagrindinis tikslas – nukreipti augalo resursus į gumbų auginimą. Topinambų žydėjimas ir sėklų formavimas yra natūralus reprodukcijos procesas, reikalaujantis didelių energijos sąnaudų. Augalas sintetina maisto medžiagas lapuose ir transportuoja jas ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia – šiuo atveju, į žiedus ir sėklas. Pašalinus žiedynus, šis energijos srautas yra peradresuojamas į kitą svarbų organą – požeminius gumbus.
Moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad ši procedūra gali padidinti gumbų derlių nuo 15 iki 30 procentų. Gumbai užauga ne tik gausesni, bet ir didesni bei vienodesnio dydžio. Geriausias laikas šalinti žiedus yra tada, kai jie dar yra pumpurų stadijoje arba tik pradeda skleistis. Jei laukiama, kol augalas pilnai sužydės, dalis energijos jau būna išeikvota, ir procedūros efektyvumas sumažėja.
Žiedus galima šalinti keliais būdais. Galima tiesiog nuskinti pavienius žiedpumpurius rankomis. Tačiau efektyvesnis būdas, ypač auginant didesnį plotą, yra nukirpti visą stiebo viršūnę su visu besiformuojančiu žiedynu. Paprastai kerpama viršutinė augalo dalis, maždaug 20-30 cm ilgio. Tai ne tik pašalina žiedus, bet ir šiek tiek apriboja augalo aukštį.
Svarbu paminėti, kad žiedų šalinimas yra tikslingas tik tuo atveju, jei topinambai auginami išskirtinai dėl gumbų derliaus. Jei jie auginami ir kaip dekoratyvinis augalas, jų ryškūs geltoni žiedai, primenantys mažas saulėgrąžas, gali būti palikti džiuginti akį. Nors derlius bus šiek tiek mažesnis, tačiau augalas atliks ir estetinę funkciją sode. Taigi, sprendimas šalinti žiedus ar ne priklauso nuo individualių augintojo prioritetų.
Augimo kontrolė ir formavimas
Topinambai yra žinomi dėl savo spartaus ir galingo augimo, todėl kartais prireikia priemonių jų augimui kontroliuoti ir formuoti. Atgalinis kirpimas yra efektyviausias būdas suvaldyti jų aukštį. Kaip minėta, pirmąjį kirpimą galima atlikti vasaros pradžioje, patrumpinant stiebus maždaug trečdaliu. Tai ne tik sumažina galutinį augalo aukštį, bet ir skatina jį šakotis, suformuoti tankesnį ir tvirtesnį kerą. Toks augalas atrodo dekoratyviau ir yra atsparesnis išgulimui.
Jei topinambai auginami kaip gyvatvorė ar vizualinis barjeras, reguliarus kirpimas leidžia palaikyti norimą formą ir tankumą. Tokiu atveju juos galima kirpti kelis kartus per sezoną, panašiai kaip formuojant dekoratyvinius krūmus. Svarbu nepersistengti ir nepašalinti per daug lapijos vienu metu, nes tai gali susilpninti augalą ir sumažinti jo gebėjimą kaupti maisto medžiagas gumbuose. Po kiekvieno kirpimo augalą naudinga palaistyti ir patręšti, kad jis greičiau atsigautų ir išleistų naujus ūglius.
Augimo kontrolė taip pat apima ir požeminės dalies valdymą. Topinambai greitai plinta požeminiais stiebais (stolonais) ir gali tapti invaziniais. Norint to išvengti, aplink lysvę galima įkasti į žemę barjerus (pvz., iš šiferio, plastiko ar metalo lakštų) maždaug 30-40 cm gyliu. Kitas būdas – reguliariai apipjauti lysvės kraštus aštriu kastuvu, taip nukertant į šonus besiplečiančius stolonus.
Galiausiai, rudenį, ruošiant augalus žiemai, atliekamas galutinis stiebų nupjovimas. Visi stiebai nupjaunami paliekant apie 15-20 cm aukščio stuobrelius. Tai yra būtina sanitarinė priemonė, padedanti sumažinti ligų sukėjėjų ir kenkėjų žiemojimo galimybes augalų liekanose. Tvarkingai nupjauta lysvė atrodo estetiškai ir palengvina tolesnius pavasarinius darbus.
Sanitarinis genėjimas ir augalo atjauninimas
Sanitarinis genėjimas yra būtina priežiūros dalis, užtikrinanti augalų sveikatą ir ilgaamžiškumą. Viso vegetacijos periodo metu būtina stebėti augalus ir nedelsiant šalinti bet kokias pažeistas, ligotas ar kenkėjų apniktas dalis. Tai gali būti nulūžusios šakos, pageltę ir dėmėti lapai, ar stiebai su puvinio požymiais. Šalinant pažeistas dalis, pjūvį reikėtų daryti šiek tiek žemiau pažeidimo vietos, sveiko audinio zonoje, kad būtų užtikrintas visiškas infekcijos šaltinio pašalinimas.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į apatinius lapus, kurie dėl šviesos trūkumo ir senėjimo proceso natūraliai pradeda gelsti ir džiūti. Šie lapai dažnai liečiasi su žeme, todėl tampa vartais įvairioms grybelinėms infekcijoms. Reguliarus jų šalinimas ne tik pagerina oro cirkuliaciją aplink stiebo pagrindą, bet ir sumažina ligų, kylančių iš dirvožemio, riziką. Visos pašalintos augalų dalys turi būti surinktos ir sunaikintos, geriausia sudegintos, kad būtų išvengta patogenų plitimo.
Nors topinambai gali augti vienoje vietoje daug metų, laikui bėgant jų keras per daug sutankėja, dirvožemis nualinamas, o gumbai pradeda smulkėti. Todėl norint palaikyti aukštą produktyvumą, rekomenduojama kas 3-4 metus atlikti atjauninimo procedūrą. Tam rudenį arba ankstyvą pavasarį iškasamas visas keras su visais gumbais. Dirva giliai perkasama, patręšiama kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
Iš iškasto gumbų lizdo atrenkami tik patys sveikiausi, lygiausi, vidutinio dydžio gumbai, kurie bus naudojami kaip nauja sodinamoji medžiaga. Likusius gumbus galima panaudoti maistui. Atrinkti gumbai sodinami iš naujo į paruoštą dirvą, laikantis optimalių atstumų. Ši procedūra leidžia ne tik atjauninti pasėlį, bet ir yra puiki proga praplėsti auginimo plotus arba pasidalinti sodinamąja medžiaga su kitais sodininkais. Toks sistemingas atnaujinimas užtikrina stabilų ir gausų derlių ilgus metus.
