Taurioji žibuoklė, pavasario pranašas, savo žavesiu papuošia bet kurį sodą. Sėkmingas šio augalo įkurdinimas ir pagausinimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių: tinkamo sodinimo laiko, teisingos technikos ir kantraus požiūrio į dauginimo procesą. Nors tai nėra pats reikliausias augalas, specifinių žinių turėjimas gali ženkliai pagerinti prigijimo ir augimo rezultatus. Supratus žibuoklės biologinį ciklą, galima lengvai praplėsti savo kolekciją ir sukurti nuostabius pavasarinius kilimus sode. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip teisingai sodinti ir dauginti šiuos nuostabius augalus, kad jie klestėtų ir džiugintų ilgus metus.
Optimalus sodinimo laikas
Tinkamo sodinimo laiko pasirinkimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tauriosios žibuoklės prigijimą. Geriausias laikas sodinti ar persodinti šiuos augalus yra po žydėjimo, vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, maždaug nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios. Šiuo laikotarpiu augalas pereina į dalinę ramybės būseną, lapai jau yra pilnai susiformavę, o šaknų sistema aktyviai auga, todėl augalas lengviau pakelia persodinimo stresą.
Sodinant šiuo periodu, žibuoklė turi pakankamai laiko iki žiemos gerai įsišaknyti naujoje vietoje. Aktyvus šaknų augimas užtikrina, kad augalas bus stabilus ir pasirengęs sėkmingai peržiemoti. Venk persodinimo aktyvaus žydėjimo metu, nes tai gali smarkiai pakenkti augalui, numesti žiedus ir net sukelti jo žūtį. Augalas visą savo energiją skiria žydėjimui ir sėklų brandinimui, todėl yra itin pažeidžiamas.
Taip pat galima sodinti ir ankstyvą rudenį, rugsėjo mėnesį. Šiuo metu dirvožemis vis dar šiltas, o drėgmės paprastai netrūksta. Sodinant rudenį, svarbu tai padaryti pakankamai anksti, kad augalas spėtų įsitvirtinti prieš prasidedant didesniems šalčiams. Vėlyvas rudeninis sodinimas yra rizikingas, nes silpnai įsišaknijęs augalas gali būti šalčio iškeltas iš žemės.
Pavasarinis sodinimas, prieš žydėjimą, yra įmanomas, tačiau mažiau rekomenduojamas. Jei įsigijai augalą vazonėlyje ankstyvą pavasarį, sodink jį kuo atsargiau, stengdamasis nepažeisti šaknų gumulo. Tokiu atveju augalas patirs mažesnį stresą, tačiau vis tiek geriausia palaukti, kol jis peržydės, ir tada perkelti jį į nuolatinę augimo vietą.
Daugiau straipsnių šia tema
Sodinimo proceso žingsniai
Prieš pradedant sodinimo procesą, labai svarbu tinkamai paruošti dirvožemį, kaip jau buvo aptarta anksčiau. Pasirinktoje vietoje iškask sodinimo duobutę, kuri būtų maždaug dvigubai platesnė už augalo šaknų gumulą ir šiek tiek gilesnė. Duobutės dugną naudinga supurenti, kad šaknys galėtų lengviau skverbtis gilyn. Jei dirvožemis sunkus, į duobutės dugną galima įberti šiek tiek žvyro ar smėlio drenažui pagerinti.
Atsargiai išimk žibuoklės daigą iš vazonėlio arba, jei persodini, atsargiai iškask jį iš senosios vietos, stengdamasis paimti kuo didesnį žemės gumulą aplink šaknis. Švelniai apžiūrėk šaknis – jei jos susipynusios į tankų kamuolį, atsargiai pirštais pamėgink jas šiek tiek išsklaidyti. Pašalink visas pažeistas ar sudžiūvusias šaknų dalis. Tai paskatins naujų, sveikų šaknų augimą.
Įstatyk augalą į duobutės centrą taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į lapus) būtų lygiai su žemės paviršiumi arba vos per centimetrą giliau. Per gilus sodinimas gali sukelti augalo puvimą ir skurdų augimą. Užpildyk duobutę paruoštu puriu ir derlingu dirvožemiu, švelniai jį suspaudžiant aplink šaknis, kad neliktų oro tarpų.
Baigęs sodinti, gausiai palaistyk augalą, net jei dirvožemis atrodo drėgnas. Laistymas padeda dirvožemiui geriau priglusti prie šaknų ir pašalina oro kišenes. Po pasodinimo naudinga mulčiuoti dirvą aplink augalą plonu komposto ar lapų sluoksniu. Mulčias padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos jauną augalą nuo staigių temperatūros pokyčių.
Daugiau straipsnių šia tema
Dauginimas dalijant kerą
Dauginimas dalijant kerą yra paprasčiausias ir greičiausias būdas pagausinti tauriąsias žibuokles. Šis metodas taip pat naudingas atjauninant senus, per daug sutankėjusius kerus, kurie pradeda prasčiau žydėti. Geriausias laikas kero dalijimui, kaip ir persodinimui, yra po žydėjimo, vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje. Tuo metu augalas yra stipriausias ir geriausiai pakelia šią procedūrą.
Atsargiai aštriu kastuvu ar sodo šakėmis iškask visą žibuoklės kerą. Stenkitės iškasti kuo didesnį šaknų gumulą, kad kuo mažiau pažeistumėte šaknis. Nukratyk nuo šaknų žemės perteklių, kad geriau matytumėte kero struktūrą. Apžiūrėk kerą ir rask natūralias dalijimosi vietas – atskirus augimo taškus su savo šaknų kuokštu.
Aštriu peiliu arba tiesiog rankomis atsargiai padalink kerą į kelias dalis. Kiekviena nauja dalis turi turėti bent kelis sveikus lapus ir gerai išsivysčiusią šaknų sistemą. Per smulkios dalys prigis sunkiau ir žydės tik po kelerių metų. Stenkis, kad pjūviai būtų kuo švaresni. Pažeistas ar apipuvusias šaknų ar lapų dalis pašalink.
Gautas naujas dalis nedelsiant pasodink į iš anksto paruoštas vietas, laikydamasis tų pačių sodinimo taisyklių, kaip ir sodinant naują augalą. Svarbu neleisti šaknims išdžiūti, todėl visą procesą atlik kuo greičiau. Po pasodinimo gausiai palaistyk ir, jei reikia, pirmąsias kelias dienas pridenk nuo tiesioginių saulės spindulių, kad sumažintum stresą. Tinkamai atlikus šią procedūrą, nauji augalai greitai prigis ir jau kitą pavasarį džiugins žiedais.
Dauginimas sėklomis
Dauginimas sėklomis yra daug sudėtingesnis ir ilgesnis procesas, reikalaujantis kantrybės, tačiau leidžiantis išauginti didelį kiekį augalų ir potencialiai išvesti naujų veislių. Žibuoklių sėklos subręsta praėjus maždaug mėnesiui po žydėjimo. Svarbu surinkti sėklas, kol jos dar nepradėjo byrėti. Sėklos greitai praranda daigumą, todėl jas reikia sėti iš karto po surinkimo.
Šviežiai surinktas sėklas sėk į daigyklas ar vazonėlius, pripildytus lengvo ir puraus substrato, pavyzdžiui, durpių ir smėlio mišinio. Sėklas paskleisk paviršiuje ir užberk plonu substrato arba smėlio sluoksniu. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet ne šlapias. Daigyklas laikyk lauke, pavėsingoje ir apsaugotoje vietoje. Svarbu, kad sėklos peržiemotų natūraliomis sąlygomis.
Žibuoklių sėkloms reikalinga stratifikacija – šalčio periodas – kad jos galėtų sudygti. Per žiemą laikomos lauke, sėklos natūraliai praeina šį ciklą. Pavasarį, atšilus orams, sėklos pradės dygti. Dygimas gali būti netolygus ir tęstis ilgai, kartais net kelis sezonus. Būk kantrus ir neišmesk daigyklos, net jei atrodo, kad niekas nedygsta.
Sėjinukams paaugus ir suformavus kelis tikruosius lapelius, juos galima atsargiai pikuoti į atskirus vazonėlius. Pirmuosius metus jaunus augalus geriausia auginti vazonėliuose, apsaugotoje vietoje, reguliariai laistant ir saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Į nuolatinę vietą sode juos galima sodinti antraisiais metais. Iš sėklų išaugintos žibuoklės pražysta tik po 3-5 metų.
Jaunų augalų priežiūra po pasodinimo
Tinkama jaunų, ką tik pasodintų ar padalintų žibuoklių priežiūra yra lemiamas veiksnys jų sėkmingam prigijimui. Svarbiausias aspektas pirmosiomis savaitėmis po sodinimo yra reguliarus laistymas. Dirvožemis aplink augalą turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, kad besivystančios šaknys gautų pakankamai vandens. Venk trumpų ir dažnų laistymų – geriau laistyti rečiau, bet giliau, kad sudrėktų visas šaknų gumulas.
Jaunus augalus taip pat svarbu apsaugoti nuo stiprios saulės, ypač jei jie buvo pasodinti vasarą. Laikinas pridengimas agroplėvele ar tiesiog didesnio augalo šešėlis padės išvengti lapų nudegimo ir per didelio vandens išgarinimo. Kai pamatysi naujų lapų augimo požymius, tai bus ženklas, kad augalas sėkmingai prigijo ir apsaugą galima nuimti.
Atidžiai stebėk, ar aplink jaunus augalus neauga piktžolės. Jos yra stiprios konkurentės dėl vandens ir maisto medžiagų, todėl jas reikia reguliariai ravėti. Daryk tai atsargiai, rankomis, kad nepažeistum seklios žibuoklių šaknų sistemos. Plonas mulčio sluoksnis ne tik padės išlaikyti drėgmę, bet ir gerokai sumažins piktžolių augimą.
Pirmaisiais metais po pasodinimo jaunų augalų tręšti nereikia, ypač jei jie buvo pasodinti į gerai paruoštą, derlingą dirvą. Maisto medžiagų pertekliaus gali pakenkti besivystančioms šaknims. Svarbiausia yra sudaryti stabilias ir palankias sąlygas, leisti augalui ramiai įsitvirtinti ir sustiprėti. Kantrybė ir tinkama priežiūra bus atlyginta vešliu augimu ir gausiu žydėjimu ateinančiais metais.
