Tarpinės levandos sodinimas ir dauginimas yra procesai, reikalaujantys tam tikrų žinių ir kruopštumo, tačiau suteikiantys didelį pasitenkinimą, kai tavo sodas pasipuošia šiais aromatingais ir gausiai žydinčiais augalais. Sėkmingas sodinimas prasideda nuo tinkamo laiko, vietos ir dirvožemio paruošimo, o dauginimas leidžia išplėsti levandų kolekciją arba pasidalinti ja su draugais. Šis hibridas, pasižymintis geresniu atsparumu ir vešlesniu augimu nei tikroji levanda, yra puikus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Norint užtikrinti, kad augalai gerai prigytų ir klestėtų, būtina atsižvelgti į jų specifinius poreikius, ypač į saulės šviesos ir drenažo svarbą. Šiame išsamiame vadove aptarsime visus svarbiausius tarpinės levandos sodinimo ir dauginimo etapus, nuo daigų pasirinkimo iki sėkmingo įsišaknijimo.
Tinkamas sodinimo laikas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių augalo prigijimą. Tarpines levandas geriausia sodinti pavasarį, kai dirvožemis jau yra įšilęs ir praėjęs stiprių šalnų pavojus. Pavasarinis sodinimas suteikia augalui visą vegetacijos sezoną įsitvirtinti ir sustiprėti prieš artėjančią žiemą, kas ypač svarbu šaltesnio klimato regionuose. Taip pat galima sodinti ir ankstyvą rudenį, likus bent šešioms savaitėms iki pirmųjų rimtesnių šalnų, kad augalas spėtų gerai įsišaknyti. Venk sodinti levandas karščiausiais vasaros mėnesiais, nes didelis karštis ir saulė gali sukelti stresą jaunam daigui.
Renkantis sodinukus, atkreipk dėmesį į jų būklę. Geriausia rinktis jaunus, bet jau gerai išsivysčiusius augalus su tvirta šaknų sistema. Patikrink, ar augalas atrodo sveikas, ar jo lapai nėra pageltę, dėmėti ar apvytę. Išimk daigą iš vazonėlio ir apžiūrėk šaknis – jos turėtų būti baltos arba šviesiai gelsvos, tvirtos ir gerai išsiraizgiusios, bet ne pernelyg susivijusios į kietą kamuolį. Jei šaknys tamsios, minkštos ir skleidžia nemalonų kvapą, tai gali būti šaknų puvinio požymis, ir tokio augalo geriau nepirkti.
Dirvožemio paruošimas yra kritiškai svarbus. Levandos nepakenčia užmirkusios dirvos, todėl būtina užtikrinti puikų drenažą. Iškask duobę, kuri būtų dvigubai platesnė ir šiek tiek gilesnė nei augalo šaknų gumulas. Jei dirvožemis sunkus ir molingas, duobės dugne įberk sluoksnį žvyro, smulkios skaldos ar keramzito drenažui pagerinti. Iškastą žemę sumaišyk su stambiu smėliu ar perlitu, kad pagerintum jos struktūrą ir pralaidumą vandeniui. Svarbu nesodinti levandų per giliai – augalo šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į stiebą) turi būti lygus su žemės paviršiumi arba net šiek tiek aukščiau.
Pasodinęs augalą, gerai jį palaistyk, kad dirvožemis aplink šaknis susigulėtų ir neliktų oro tarpų. Pirmąsias kelias savaites po pasodinimo jauną levandą laistyk reguliariai, bet saikingai, leisdamas dirvožemiui tarp laistymų išdžiūti. Vėliau, kai augalas prigis, laistymą reikės retinti. Aplink augalą gali paberti ploną sluoksnį smulkaus žvyro ar skaldos. Toks mulčias ne tik atrodys dekoratyviai, bet ir padės išlaikyti sausą aplinką aplink stiebo pagrindą, apsaugodamas jį nuo puvimo, bei atspindės saulės šviesą, suteikdamas augalui papildomos šilumos.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra pats populiariausias ir efektyviausias būdas dauginti tarpines levandas, nes taip išsaugomos visos motininio augalo veislės savybės. Tarpinės levandos yra hibridai, todėl iš jų sėklų išauginti augalai gali neatitikti motininio augalo savybių arba būti sterilūs. Auginius geriausia ruošti vasaros viduryje, kai nauji ūgliai jau yra šiek tiek subrendę – jie turėtų būti pakankamai tvirti, kad nesulinktų, bet dar ne visiškai sumedėję. Rinkis sveikus, stiprius, nežydinčius ūglius iš augalo vidaus.
Aštriu ir švariu peiliu arba sekatoriumi nupjauk maždaug 8–10 centimetrų ilgio ūglio viršūnę. Pjūvį daryk įstrižai, iškart po lapų mazgu. Nuo apatinės auginio dalies (maždaug pusės ilgio) atsargiai nuskabyk lapelius, palikdamas tik viršutinius. Apatinę auginio dalį galima pamirkyti įsišaknijimo hormonuose (milteliuose ar skystyje), nors tai nėra būtina, bet gali pagreitinti ir pagerinti įsišaknijimo procesą. Paruoštus auginius reikia kuo greičiau pasodinti.
Paruošk substratą įsišaknijimui. Geriausiai tinka lengvas, purus ir gerai drenuojamas mišinys, pavyzdžiui, durpių ir perlito arba smėlio mišinys santykiu 1:1. Pripildyk nedidelius vazonėlius ar daigyklas substratu ir jį sudrėkink. Pieštuku ar pagaliuku padaryk duobutes ir į jas atsargiai įstatyk auginius maždaug 2–3 centimetrų gyliu, kad lapeliai neliestų žemės. Švelniai apspausk žemę aplink auginį. Pasodintus auginius galima uždengti skaidriu plastikiniu maišeliu ar gaubtu, kad būtų sukurta drėgna, šiltnamio efektą primenanti aplinka, tačiau būtina reguliariai vėdinti, kad neįsimestų pelėsis.
Laikyk vazonėlius šiltoje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Reguliariai tikrink substrato drėgmę ir, jei reikia, apipurkšk vandeniu, tačiau venk perlaistymo. Šaknys paprastai susiformuoja per 4–8 savaites. Kai pastebėsi naujų lapelių augimą, tai bus ženklas, kad auginys sėkmingai įsišaknijo. Tuomet galima nuimti gaubtą ir leisti augalui palaipsniui priprasti prie aplinkos sąlygų. Sustiprėjusius augalus į nuolatinę vietą sode geriausia perkelti kitą pavasarį.
Dauginimas atlankomis
Dauginimas atlankomis yra dar vienas paprastas ir patikimas būdas padauginti levandas, nereikalaujantis specialių įrankių ar sąlygų. Šis metodas ypač tinka, jei nori gauti vos kelis naujus, bet jau gana tvirtus augalus. Atlankas geriausia daryti pavasarį arba ankstyvą vasarą. Šiam metodui pasirink ilgą, lankstų, sveiką stiebą, augantį arti žemės. Svarbu, kad stiebas būtų pakankamai ilgas, kad jį būtų galima nulenkti ir prispausti prie žemės, o jo viršūnė liktų iškilusi.
Šalia motininio augalo iškask nedidelę, maždaug 10–15 centimetrų gylio duobutę. Nulenk pasirinktą stiebą taip, kad jo vidurinė dalis atsidurtų duobutėje. Toje vietoje, kuri liesis su žeme, galima šiek tiek įpjauti arba subraižyti žievę – tai paskatins šaknų formavimąsi. Prilenktą stiebą pritvirtink prie žemės vielos kabliu arba tiesiog prispausk akmeniu, kad jis nejudėtų. Užberk duobutę puria, derlinga žeme ir gerai palaistyk. Stiebo viršūnė, kurioje yra lapai, turi likti virš žemės, nukreipta į viršų; jei reikia, pririšk ją prie kuoliuko.
Visą vegetacijos sezoną palaikyk žemę aplink atlanką drėgną, bet ne per šlapią. Šaknys toje vietoje, kur stiebas liečiasi su žeme, pradės formuotis per kelis mėnesius. Svarbu būti kantriam ir leisti naujam augalui gerai įsišaknyti. Paprastai iki rudens arba kito pavasario atlanka jau būna suformavusi pakankamai tvirtą šaknų sistemą, kad galėtų augti savarankiškai.
Kitą pavasarį, kai įsitikinsi, kad naujas augalas gerai įsišaknijo (atsargiai patraukus jis turėtų tvirtai laikytis žemėje), gali jį atskirti nuo motininio augalo. Aštriu kastuvu arba sekatoriumi nukirpk stiebą, jungiantį jį su senuoju krūmu. Atsargiai iškask naująjį augalą su kuo didesniu žemės gumulu aplink šaknis ir persodink į norimą vietą. Kadangi šis augalas jau bus gerai įsišaknijęs, jo prigijimas naujoje vietoje paprastai būna labai sėkmingas.
Sėklų stratifikavimas ir sėja
Nors tarpinės levandos dažniausiai dauginamos vegetatyviškai, kartais gali kilti noras pabandyti jas išauginti iš sėklų, ypač jei norima eksperimentuoti. Tačiau reikia nepamiršti, kad hibridų sėklos dažnai būna nedaigios arba iš jų išaugę augalai nepaveldi motininių savybių. Jei vis dėlto nusprendei pabandyti, pirmiausia reikės atlikti sėklų stratifikavimą (šaltąjį apdorojimą), nes tai pagerina jų dygimą. Sumaišyk sėklas su nedideliu kiekiu drėgno smėlio arba vermikulito, suberk į sandarų plastikinį maišelį ir laikyk šaldytuve apie 3–6 savaites.
Po stratifikavimo sėklas galima sėti. Geriausias laikas sėjai yra ankstyvas pavasaris, maždaug 6–8 savaitės prieš paskutines šalnas. Paruošk daigyklas su lengvu, steriliu substratu. Paskleisk sėklas ant substrato paviršiaus ir užberk labai plonu smėlio ar vermikulito sluoksniu, nes joms dygti reikia šviesos. Švelniai sudrėkink žemę purkštuvu ir uždenk daigyklą skaidriu dangčiu ar plėvele, kad palaikytum drėgmę. Pastatyk daigyklą šviesioje ir šiltoje vietoje, kur temperatūra siekia apie 21 °C.
Dygimas gali būti lėtas ir netolygus, trunkantis nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių, todėl būk kantrus. Kai sėklos sudygs, nuimk dangtį, kad pagerėtų oro cirkuliacija. Laikyk substratą nuolat šiek tiek drėgną, bet nešlapią. Kai daigeliai išaugins pirmuosius tikruosius lapelius, juos reikės išpikiuoti į atskirus vazonėlius. Elkitės su jais labai atsargiai, stengdamasis nepažeisti gležnų šaknų.
Prieš sodinant į lauką, jaunus daigelius reikia palaipsniui grūdinti. Maždaug savaitę ar dvi kasdien išnešk juos į lauką, pradedant nuo kelių valandų pavėsyje ir palaipsniui ilginant buvimo laiką bei didinant saulės šviesos kiekį. Tai padės augalams priprasti prie lauko sąlygų ir išvengti šoko persodinus. Į nuolatinę vietą sode levandas sodink tik tada, kai praeis bet kokia šalnų grėsmė ir daigeliai bus pakankamai sustiprėję.
Sodinimas į vazonus
Tarpinės levandos puikiai auga ir vazonuose, todėl tai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie neturi sodo arba nori papuošti terasą ar balkoną. Renkantis vazoną, svarbiausia atkreipti dėmesį į jo dydį ir drenažo skyles. Vartok pakankamai didelį vazoną, kurio skersmuo būtų bent 30–40 centimetrų, nes levandoms reikia erdvės šaknims. Būtina, kad vazono dugne būtų kelios didelės drenažo skylės, pro kurias galėtų laisvai nutekėti vandens perteklius. Geriausiai tinka moliniai ar terakotiniai vazonai, nes jie yra porėti ir leidžia substratui greičiau išdžiūti.
Substratas vazonams turi būti labai gerai drenuojamas. Nenaudok įprastos sodo žemės, nes ji per sunki ir sulaiko per daug drėgmės. Geriausia naudoti specialiai kaktusams ir sukulentams skirtą substratą arba pasigaminti mišinį pačiam, sumaišant universalią žemę su stambiu smėliu, perlitu ar smulkiu žvyru santykiu 2:1. Tai užtikrins, kad šaknys niekada nemirks vandenyje, net jei netyčia palaistysi per gausiai.
Vazonuose auginamas levandas reikia laistyti dažniau nei augančias grunte, nes substratas vazone išdžiūsta greičiau. Tačiau principas išlieka tas pats – laistyk tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis yra visiškai sausas. Laistyk gausiai, kol vanduo pradės bėgti pro drenažo skyles, o tada leisk substratui gerai išdžiūti iki kito laistymo. Žiemą laistymą sumažink iki minimumo. Tręšti reikėtų labai saikingai, pakanka vieno karto pavasarį, naudojant silpną, subalansuotų trąšų tirpalą.
Vazonuose auginamoms levandoms taip pat reikia daug saulės, todėl laikyk jas saulėčiausioje balkono ar terasos vietoje. Žiemą vazonus reikės apsaugoti nuo šalčio. Jei žiemos atšiaurios, geriausia vazoną įnešti į vėsią, bet nešildomą patalpą, pavyzdžiui, garažą ar rūsį, kur temperatūra laikosi aukščiau nulio. Kitas variantas – apšiltinti patį vazoną burbuline plėvele ar kita izoliacine medžiaga ir pastatyti jį prie namo sienos, apsaugotoje nuo vėjo vietoje.
