Reguliarus ir teisingas genėjimas yra vienas svarbiausių tarpinės levandos priežiūros elementų, kuris lemia ne tik augalo išvaizdą, bet ir jo sveikatą, žydėjimo gausą bei ilgaamžiškumą. Daugelis sodininkų bijo imtis žirklių, manydami, kad gali pakenkti augalui, tačiau tiesa yra priešinga – be genėjimo levandų krūmai greitai tampa išstypę, sumedėję, su plika, negyvybinga apatine dalimi ir menku žydėjimu viršūnėse. Supratimas, kodėl, kada ir kaip genėti, pavers šį darbą ne bauginančia prievole, o maloniu ritualu, kuris padės išlaikyti tavo levandas kompaktiškas, tankias ir gausiai žydinčias daugelį metų. Tinkamas genėjimas yra investicija į augalo ateitį.
Genėjimo svarba levandoms kyla iš jų augimo būdo. Levandos yra puskrūmiai, o tai reiškia, kad jų apatinė dalis su laiku sumedėja, o nauji ūgliai auga tik iš viršutinės, gyvybingos dalies. Skirtingai nuo daugelio lapuočių krūmų, levandos negali išleisti naujų ūglių iš senos, plikos medienos. Jei krūmas nėra reguliariai genimas, kasmet augantys nauji ūgliai vis labiau tolsta nuo centro, apatinė dalis lieka plika, o visas krūmas tampa išretėjęs, išgriuvęs ir nepatrauklus. Reguliarus karpymas skatina augalą šakotis arčiau pagrindo, taip išlaikant tankią ir kompaktišką formą.
Genėjimas taip pat tiesiogiai skatina gausesnį žydėjimą. Kiekvienas naujas ūglis, išaugęs po genėjimo, potencialiai gali baigtis žiedynu. Taigi, kuo daugiau naujų ūglių išaugins krūmas, tuo daugiau žiedų jis turės. Nugenėtas krūmas visą savo energiją nukreipia ne į senų stiebų palaikymą, o į naujų, žydinčių šakelių auginimą. Be to, pašalinus senus, nužydėjusius žiedynus, augalas neeikvoja energijos sėklų brandinimui ir gali pasiruošti antrajai, nors ir ne tokiai gausiai, žydėjimo bangai.
Trečia svarbi genėjimo priežastis – augalo sveikatos palaikymas. Tankiame, negenėtame krūme prastėja oro cirkuliacija, o tai sudaro palankias sąlygas plisti grybelinėms ligoms. Genėjimo metu pašalinamos visos silpnos, pažeistos, ligotos ar nudžiūvusios šakelės, taip pagerinant bendrą augalo sanitarinę būklę. Tvarkingas, gerai vėdinamas krūmas yra daug atsparesnis ligoms. Taip pat, kompaktiškas krūmas yra atsparesnis sniego slėgiui žiemą ir mažiau tikėtina, kad bus išlaužytas.
Galiausiai, genėjimas tiesiog prailgina levandų krūmo gyvavimo laiką. Nors levandos nėra ilgaamžės kaip medžiai, tinkamai prižiūrimas ir reguliariai genimas krūmas gali išlikti dekoratyvus ir produktyvus 10-15 metų ar net ilgiau. Tuo tarpu negenimas krūmas gali tapti nepatrauklus ir jį gali tekti pakeisti jau po 4-5 metų. Taigi, skirdamas šiek tiek laiko genėjimui kiekvienais metais, iš tiesų sutaupai laiką ir pinigus ateityje.
Kada genėti levandas
Tinkamas laikas yra vienas esminių sėkmingo genėjimo aspektų. Tarpinėms levandoms paprastai taikomi du pagrindiniai genėjimai per metus: pagrindinis vasaros genėjimas po žydėjimo ir lengvas pavasarinis tvarkymas. Svarbu atskirti šių dviejų genėjimų tikslus ir laikytis teisingo laiko, kad nepakenktumėte augalui. Niekada negenėk levandų vėlai rudenį, nes tai gali paskatinti naują augimą, kuris nespės subręsti iki žiemos ir nušals.
Pagrindinis ir svarbiausias genėjimas atliekamas iškart po pirmojo gausaus žydėjimo, paprastai liepos pabaigoje arba rugpjūčio mėnesį. Nelauk, kol žiedai visiškai sudžius ir nubyrės. Geriausias laikas – kai žiedų spalva pradeda blukti. Šio genėjimo tikslas yra ne tik surinkti derlių, bet ir suformuoti krūmą bei paskatinti jį pasiruošti žiemai. Atlikus genėjimą šiuo metu, augalas turi pakankamai laiko atsigauti ir užsiauginti šiek tiek naujos lapijos iki šaltojo sezono.
Pavasarinis genėjimas yra lengvesnis ir atliekamas tada, kai praeina didžiausių šalnų pavojus ir kai ant krūmo jau pradeda matytis naujo augimo požymiai (maži, sidabriški lapeliai). Paprastai tai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Šio genėjimo tikslas – sutvarkyti krūmą po žiemos. Jo metu pašalinamos visos per žiemą nušalusios, nudžiūvusios ar pažeistos šakelės. Taip pat galima šiek tiek patrumpinti pernykščius stiebus, kad būtų paskatintas tankesnis augimas iš krūmo pagrindo.
Jaunus, neseniai pasodintus augalus reikėtų genėti šiek tiek kitaip. Pirmaisiais metais, net jei augalas žydi menkai, labai svarbu jį nugenėti po žydėjimo, nukerpant maždaug pusę jo aukščio. Tai gali atrodyti drastiška, bet yra būtina norint paskatinti augalą šakotis nuo pat pagrindų ir suformuoti tvirtą, tankų pamatą ateinantiems metams. Ši „auka” pirmaisiais metais atsipirks vėlesniais metais daug gražesniu ir sveikesniu krūmu.
Kaip teisingai genėti
Genėjimui naudok aštrius, švarius įrankius – sekatorių arba gyvatvorių žirkles. Aštrūs įrankiai daro švarius pjūvius, kurie greičiau gyja, o švarūs įrankiai apsaugo nuo ligų plitimo. Po kiekvieno augalo genėjimo rekomenduojama dezinfekuoti įrankius spiritu ar kitu dezinfekantu, ypač jei įtari, kad augalas gali sirgti. Tai paprasta, bet labai svarbi fitosanitarinė priemonė.
Vasaros genėjimo metu nukirpk visus žiedynkočius kartu su maždaug trečdaliu lapuotos stiebo dalies. Nebijok kirpti gana žemai, bet laikykitės auksinės taisyklės: niekada nekirpk senos, sumedėjusios dalies, ant kurios nėra matomų lapelių ar pumpurų. Kirpimas į pliką medieną gali pražudyti augalą, nes iš jos levandos dažniausiai nebeatželia. Visada palik bent kelis centimetrus žalios, lapuotos dalies virš sumedėjusios zonos. Stenkitės suformuoti tvarkingą, apvalų arba pagalvės formos kupolą.
Pavasarinio genėjimo metu atidžiai apžiūrėk krūmą. Pirmiausia iškirpk visas akivaizdžiai negyvas, sausas, pajuodusias šakas iki pat pagrindų arba iki vietos, kur prasideda gyva mediena. Tada apžiūrėk likusias šakas. Jei matosi, kad jų viršūnės apšalusios, nukirpk jas iki pirmųjų gyvybingų pumpurų ar lapelių. Šis genėjimas paprastai būna ne toks stiprus kaip vasarinis, jo tikslas yra daugiau sanitarinis ir tvarkomasis.
Formuojant krūmą, stenkitės, kad jo centras būtų šiek tiek aukštesnis, o kraštai nuolaidėtų. Tai ne tik atrodo estetiškai, bet ir užtikrina, kad visos šakelės gautų pakankamai saulės šviesos. Po genėjimo surink visas nupjautas šakeles. Nužydėjusius žiedynus galima išdžiovinti ir panaudoti, o kitas augalines liekanas geriausia sukompostuoti arba sunaikinti, ypač jei ant jų matyti ligų požymių.
Senų krūmų atjauninimas
Atjauninti seną, apleistą ir labai sumedėjusį levandų krūmą yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Kaip minėta, levandos neleidžia naujų ūglių iš senos medienos, todėl drastiškas nupjovimas iki pat žemės, kuris veikia daugeliui kitų krūmų, levandą tiesiog pražudys. Tačiau jei ant sumedėjusių stiebų apatinės dalies dar matyti vienas kitas gyvas pumpuras ar lapelis, galima bandyti laipsnišką atjauninimą.
Pirmasis žingsnis – ankstyvą pavasarį iškirpti visas negyvas, sausas šakas. Tada likusias gyvas, bet sumedėjusias šakas patrumpink maždaug trečdaliu, stengdamasis kirpti virš žemiausiai esančių matomų naujų ūglių ar lapelių. Svarbiausia – nepalikti visiškai plikų stiebų. Po tokio genėjimo svarbu gerai prižiūrėti augalą, užtikrinant pakankamą laistymą (bet ne perlaistymą) ir saulės šviesą.
Jei pavasarinis genėjimas buvo sėkmingas ir augalas išleido naujų ūglių iš senesnių stiebų, vasaros pabaigoje, po žydėjimo, atlik dar vieną, lengvesnį genėjimą, patrumpindamas naujai išaugusius ūglius. Šį procesą gali tekti kartoti dvejus ar trejus metus, palaipsniui šalinant seniausias šakas ir skatinant naujų augimą iš krūmo pagrindo. Tačiau reikia būti pasiruošusiam, kad rezultatas ne visada būna sėkmingas ir augalas gali neatsigauti.
Jei krūmas yra beviltiškai sumedėjęs ir retas, dažnai geriausia ir greičiausia išeitis yra tiesiog pakeisti jį nauju. Prieš iškasant seną krūmą, galima pabandyti jį padauginti auginiais arba atlankomis, jei dar yra likę gyvybingų šakelių. Taip išsaugosi mėgstamą veislę ir turėsi naują augalą, kurį jau nuo pat pradžių galėsi formuoti teisingai, kasmet reguliariai genėdamas ir neleisdamas jam sumedėti.
Specialūs patarimai
Genint skirtingas tarpinių levandų veisles, reikia atsižvelgti į jų augimo būdą ir dydį. Stambesnės, aukštesnės veislės, tokios kaip ‘Grosso’ ar ‘Hidcote Giant’, reikalauja šiek tiek stipresnio genėjimo, kad išlaikytų formą ir neišgultų. Kompaktiškesnes, žemaūges veisles galima genėti švelniau. Tačiau bendras principas – nupjauti apie trečdalį žalios masės po žydėjimo – tinka visoms veislėms.
Jei augini levandas kaip gyvatvorę, genėjimo technika šiek tiek skiriasi. Po žydėjimo visą gyvatvorę reikia nukirpti lygiai, formuojant norimą formą – stačiakampę arba trapecijos formos (platesne apačia ir siauresne viršūne, kad apatinės šakos gautų daugiau šviesos). Naudok ilgas gyvatvorių žirkles arba elektrinį įrankį, kad linija būtų lygi. Pavasarį atliekamas sanitarinis genėjimas, pašalinant nušalusias dalis.
Nepamiršk, kad nugenėtos levandų šakelės su žiedais yra vertinga žaliava. Jas galima surišti į puokšteles ir pakabinti džiūti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiūvę žiedai puikiai tinka kvapniems maišeliams, arbatoms, vonioms ar tiesiog kaip namų dekoro elementas. Taigi, genėjimas yra ne tik priežiūros darbas, bet ir derliaus nuėmimas.
Galiausiai, svarbiausia yra reguliarumas. Geriau kasmet genėti po truputį, nei kartą per kelis metus atlikti drastišką genėjimą. Įprask levandas genėti kasmet po žydėjimo – tai turėtų tapti tokiu pačiu įprastu darbu kaip ir rožių genėjimas ar vejos pjovimas. Reguliari ir teisinga priežiūra užtikrins, kad tavo levandos bus sodo pasididžiavimas daugelį metų.
