Skroblalapis šermukšnis yra vidutinio klimato juostos augalas, natūraliai prisitaikęs išgyventi šaltuoju metų laiku. Suaugę, gerai įsitvirtinę medžiai pasižymi dideliu atsparumu šalčiui ir paprastai sėkmingai žiemoja be jokios papildomos priežiūros. Tačiau jauni, neseniai pasodinti medeliai, kurių šaknų sistema ir kamienas dar nėra pilnai susiformavę, gali būti jautresni atšiaurioms žiemos sąlygoms: stipriems šalčiams, apledėjimui, staigiems temperatūros svyravimams ir graužikų daromai žalai. Todėl tinkamas jaunų medelių paruošimas žiemai yra svarbus sėkmingo auginimo etapas, užtikrinantis jų gyvybingumą ir gerą startą ateinančiais metais.
Pasiruošimas žiemai prasideda ne rudenį, o dar vegetacijos metu. Sveikas, gerai prižiūrimas ir tinkamai maitinamas medis sukaupia daugiau maisto medžiagų atsargų, kurios jam padeda ištverti žiemos ramybės periodą. Viena iš didžiausių klaidų – pertręšimas azoto trąšomis antroje vasaros pusėje. Tai skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti ir sumedėti iki šalčių, todėl yra labai pažeidžiami ir neišvengiamai nušąla.
Žiemą medžiams pavojų kelia ne tik žema temperatūra, bet ir kiti veiksniai. Saulėtos žiemos dienos gali stipriai įšildyti tamsią kamieno žievę, o naktį, temperatūrai staigiai nukritus, ji gali sutrūkinėti. Šie įtrūkimai, vadinami šalčio plyšiais, tampa atvirais vartais įvairioms infekcijoms. Taip pat žiemą suaktyvėja graužikai – kiškiai, pelės – kurie, nerasdami kito maisto, gali apgraužti jaunų medelių kamienų žievę ir taip juos pražudyti.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip tinkamai paruošti skroblalapį šermukšnį žiemai, ypatingą dėmesį skiriant jauniems medeliams. Sužinosite apie svarbiausius rudeninius darbus sode, efektyviausius kamieno apsaugos būdus nuo šalčio ir graužikų, taip pat apie mulčiavimo svarbą šaknų sistemos apsaugai. Šios žinios padės jums sumažinti žiemos keliamą riziką ir užtikrinti, kad pavasarį jūsų medis pabus sveikas ir pasiruošęs naujam augimo sezonui.
Rudeniniai paruošiamieji darbai
Sėkmingas medžio peržiemojimas priklauso nuo laiku ir teisingai atliktų rudeninių darbų. Vienas iš svarbiausių darbų – gausus palaistymas vėlyvą rudenį, prieš pat dirvožemio įšalimą. Šis drėgmės atsargų sukaupimo laistymas ypač svarbus, jei ruduo buvo sausas. Drėgnas dirvožemis lėčiau ir ne taip giliai įšąla, todėl geriau apsaugo šaknų sistemą nuo pažeidimų. Be to, medis sukaupia vandens atsargas, kurias naudos žiemos metu, kad kompensuotų drėgmės praradimą per kamieną ir šakas.
Rudenį, nukritus lapams, būtina kruopščiai sutvarkyti pomedį. Reikia sugrėbti ir sunaikinti visus nukritusius lapus ir mumifikuotus vaisius, nes juose gali žiemoti ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tai yra labai svarbi fitosanitarinė priemonė, padedanti sumažinti infekcijos foną sode kitais metais. Surinktų lapų ir vaisių negalima dėti į kompostą, geriausia juos sudeginti arba išvežti.
Taip pat rudenį galima atlikti sanitarinį genėjimą. Jo metu išpjaunamos visos sausos, ligotos, pažeistos ar akivaizdžiai netinkamai augančios šakos. Formuojamojo genėjimo rudenį geriau neatlikti, nes tai gali paskatinti naujų pumpurų brinkimą, kurie žiemą nušals. Visi pjūviai turi būti lygūs, atlikti prie pat šakos pagrindo, o didesnes žaizdas reikėtų aptepti sodo tepalu.
Jei vegetacijos metu medis buvo tręšiamas, nuo vasaros vidurio reikia nutraukti tręšimą azoto trąšomis. Rudenį galima patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Šie elementai padeda ūgliams geriau subręsti, stiprina šaknų sistemą ir didina bendrą medžio atsparumą šalčiui. Tinkamai atlikti rudeniniai darbai sudaro tvirtą pagrindą sėkmingam medžio žiemojimui.
Kamieno apsauga nuo šalčio ir saulės
Jaunų, iki 3-4 metų amžiaus skroblalapio šermukšnio medelių kamienai yra jautrūs staigiems temperatūros svyravimams, kurie būdingi žiemos pabaigai ir ankstyvam pavasariui. Saulėtą dieną saulės spinduliai įšildo tamsią kamieno žievę pietinėje pusėje, o naktį, temperatūrai nukritus žemiau nulio, audiniai staigiai atšąla. Dėl to atsiranda įtempimas ir žievė gali sutrūkinėti, atsiveria gilūs plyšiai. Šios žaizdos ne tik sunkiai gyja, bet ir tampa vartais grybinėms bei bakterinėms infekcijoms.
Vienas iš seniausių ir efektyviausių būdų apsaugoti kamienus – balinimas. Kamieną ir storųjų šakų pagrindus reikia nubalinti specialiais sodo dažais arba kalkių skiediniu rudenį, spalio ar lapkričio mėnesį. Balta spalva atspindi saulės spindulius, todėl kamienas mažiau įkaista ir išvengiama staigių temperatūros svyravimų. Balinti reikia sausą, ramią dieną, kai oro temperatūra yra teigiama.
Kitas patikimas apsaugos būdas – kamieno apvyniojimas. Tam galima naudoti įvairias medžiagas: baltą agrotekstilę, specialius apsauginius bintus, maišinį audeklą, gofruotą kartoną ar net kelis sluoksnius laikraščių. Apvynioti reikia visą kamieną nuo žemės iki pirmųjų šakų. Svarbu, kad medžiaga būtų laidi orui, kad po ja nesikauptų drėgmė ir nepradėtų šusti žievė. Aprišalus reikia nuimti pavasarį, debesuotą dieną, kai praeina stiprių šalnų pavojus.
Apvyniojimas atlieka dvejopą funkciją: ne tik apsaugo nuo temperatūros svyravimų, bet ir yra efektyvi mechaninė apsauga nuo graužikų, tokių kaip kiškiai. Todėl šis metodas ypač rekomenduojamas soduose, kurie yra arti miškų ar laukų. Tinkama kamieno apsauga yra viena svarbiausių jaunų medelių priežiūros priemonių ruošiantis žiemai.
Šaknų sistemos apsauga mulčiavimu
Nors skroblalapio šermukšnio šaknys yra gana atsparios šalčiui, besniegėmis ir speiguotomis žiemomis viršutinis dirvožemio sluoksnis gali giliai įšalti ir pažeisti paviršines šaknis. Tai ypač pavojinga jauniems medeliams, kurių šaknų sistema dar nėra giliai įsiskverbusi. Šaknų apšalimas gali stipriai pakenkti medžiui, sutrikdyti jo mitybą ir net sukelti žūtį.
Efektyviausias būdas apsaugoti šaknis nuo iššalimo – mulčiavimas. Rudenį, prieš prasidedant didesniems šalčiams, pomedžio plotą aplink medelį reikia padengti storu (10-15 cm) organinio mulčio sluoksniu. Mulčiui puikiai tinka durpės, kompostas, medžių lapai, pjuvenos, šiaudai ar smulkinta medžio žievė. Mulčias veikia kaip izoliacinė medžiaga, kuri neleidžia dirvožemiui greitai įšalti ir palaiko stabilesnę temperatūrą.
Mulčiuojant svarbu neapkrauti mulčio tiesiai prie pat kamieno. Reikėtų palikti nedidelį, maždaug 5-10 cm pločio tarpą, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija ir išvengta kamieno pagrindo šutimo bei puvimo, ypač atlydžių metu. Mulčio sluoksnis turėtų būti paskleistas per visą lajos projekcijos plotą, kur yra išsidėsčiusios pagrindinės siurbiamosios šaknys.
Pavasarį, nutirpus sniegui ir žemei atšilus, mulčio sluoksnį galima šiek tiek atitraukti nuo kamieno, kad dirvožemis greičiau sušiltų ir pradėtų aktyvią šaknų veiklą. Storas mulčio sluoksnis ne tik apsaugo šaknis žiemą, bet ir pavasarį bei vasarą sulaiko drėgmę, slopina piktžolių augimą ir, palaipsniui yrantis, praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis. Tai universali ir labai naudinga agrotechninė priemonė.
Apsauga nuo graužikų ir kitų žiemos pavojų
Žiema yra metas, kai jauniems medeliams didelę grėsmę kelia išalkę graužikai. Kiškiai ir stirnos gali apgraužti kamieno žievę ir jaunus ūglius, o peliniai graužikai (pelės, pelėnai) gali pažeisti šaknies kaklelį po sniegu. Žiedinis žievės pažeidimas, kai apgraužiamas visas kamieno perimetras, yra pražūtingas medžiui, nes nutraukiamas maistinių medžiagų judėjimas.
Patikimiausia apsauga nuo kiškių ir stirnų yra viso sodo aptvėrimas aukšta ir tvirta tvora. Jei tai neįmanoma, kiekvieną medelį reikia apsaugoti individualiai. Tam puikiai tinka specialūs plastikiniai ar metaliniai tinkliukai, kuriais apvyniojamas kamienas iki maždaug 1-1,5 metro aukščio. Taip pat tinka ir jau minėtas kamieno apvyniojimas eglės šakomis, nendrių dembliais ar kitomis medžiagomis, kurios yra nepatrauklios graužikams.
Kovojant su peliniais graužikais, svarbu rudenį nupjauti žolę aplink medelius, kad pelės neturėtų kur slėptis ir sukti lizdų. Po sniegu aplink kamieną naudinga apspardyti sniegą, kad susidarytų kietas sluoksnis, pro kurį graužikams sunku prasikasti. Taip pat galima naudoti įvairius repelentus – specialias tepamas ar purškiamas priemones, kurių kvapas atbaido gyvūnus.
Kitas žiemos pavojus – gausus ir šlapias sniegas. Jo svoris gali išlaužyti šakas, ypač jei laja nebuvo tinkamai suformuota. Po gausaus snygio reikėtų atsargiai nupurtyti sniegą nuo šakų, ypač nuo jaunų medelių. Ledo sluoksnis, susidarantis po lijundros, taip pat yra labai pavojingas. Bandyti jį nudaužyti yra rizikinga, nes galima pažeisti pumpurus ir šakas, todėl geriausia palaukti, kol jis nutirps natūraliai.
