Skroblalapio šermukšnio sodinimas ir dauginimas yra atsakingas procesas, nuo kurio priklauso būsimo medžio sveikata, ilgaamžiškumas ir derlingumas. Norint sėkmingai įveisti šį vertingą augalą, būtina ne tik pasirinkti kokybišką sodinamąją medžiagą, bet ir tinkamai paruošti sodinimo vietą bei išmanyti dauginimo subtilybes. Šis medis, nors ir nereiklus, pirmaisiais metais reikalauja ypatingo dėmesio, kad suformuotų stiprią šaknų sistemą ir sėkmingai prigytų. Teisingai atlikti sodinimo darbai padeda pagrindus sveikam ir gausiai derančiam medžiui ateityje.
Sodinimo sėkmė prasideda nuo tinkamo laiko pasirinkimo. Geriausias laikas sodinti skroblalapį šermukšnį yra rudenį, rugsėjo pabaigoje arba spalį, arba anksti pavasarį, balandžio mėnesį, kol dar neprasidėjusi aktyvi vegetacija. Rudeninis sodinimas leidžia medeliui iki žiemos suformuoti dalį naujų šaknų ir pavasarį greičiau pradėti augti. Pavasarinis sodinimas yra saugesnis regionuose su atšiauriomis žiemomis, nes sumažina riziką, kad jaunas, dar neįsitvirtinęs medelis nušals.
Dauginimo būdai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai taikomas generatyvinis (sėklomis) ir vegetatyvinis (skiepijimu) dauginimas. Dauginimas sėklomis yra ilgesnis procesas, reikalaujantis specifinių žinių apie sėklų stratifikaciją, o iš sėklų išaugę medeliai ne visada išlaiko veislės savybes. Skiepijimas leidžia greitai gauti norimos veislės augalą, kuris pradeda derėti anksčiau ir išlaiko visas motininio augalo savybes.
Šiame išsamiame vadove aptarsime visus svarbiausius skroblalapio šermukšnio sodinimo ir dauginimo etapus. Sužinosite, kaip teisingai pasirinkti ir paruošti sodinuką, kaip įrengti sodinimo duobę ir kokių klaidų vengti. Taip pat išsamiai nagrinėsime sėklų paruošimo ir sėjos technologiją bei skiepijimo metodus, kurie padės jums sėkmingai padauginti šiuos nuostabius medžius ir praturtinti savo sodą.
Sodinukų pasirinkimas ir paruošimas
Kokybiškas sodinukas yra sėkmingo sodinimo pagrindas. Renkantis skroblalapio šermukšnio medelį, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus. Geriausia rinktis vienerių ar dvejų metų sodinukus, nes jie lengviau prigyja ir greičiau adaptuojasi naujoje vietoje. Sodinukas turėtų turėti gerai išsivysčiusią, sveiką šaknų sistemą, be matomų pažeidimų, puvimo ar išaugų. Šaknys turėtų būti drėgnos ir lanksčios.
Sodinuko antžeminė dalis taip pat svarbi. Kamienas turėtų būti tiesus, žievė lygi, be įtrūkimų, žaizdų ar ligų požymių. Gerai, jei medelis jau turi kelias simetriškai išsidėsčiusias šonines šakeles, kurios taps būsimos lajos pagrindu. Reikėtų vengti sodinukų su silpnais, plonais kamienais ar deformuota laja. Geriausia pirkti sodinukus patikimuose medelynuose, kur jie auginami konteineriuose arba iškasami prieš pat pardavimą.
Prieš sodinant, sodinuką reikia tinkamai paruošti. Jei šaknys apdžiūvusios, jas reikėtų pamerkti į vandenį kelioms valandoms, kad prisigertų drėgmės. Prieš pat sodinimą, aštriu sekatoriumi reikėtų šiek tiek patrumpinti pažeistus ar per ilgus šaknų galiukus. Tai skatina naujų, smulkesnių šaknelių augimą. Taip pat naudinga pamirkyti šaknis molio, mėšlo ir vandens mišinyje – tai apsaugo jas nuo išdžiūvimo ir pagerina kontaktą su dirvožemiu.
Jei sodinukas yra su atvira šaknų sistema, jį reikia pasodinti kuo greičiau po įsigijimo. Jei to padaryti iš karto negalima, medelį reikia laikinai prikasti drėgname smėlyje ar durpėse pavėsingoje vietoje, kad šaknys neišdžiūtų. Sodinukus, augintus konteineriuose, galima sodinti viso sezono metu, tačiau juos reikia atsargiai išimti iš konteinerio, stengiantis nepažeisti šaknų gumulo.
Sodinimo procesas žingsnis po žingsnio
Tinkamas sodinimo procesas yra labai svarbus medelio prigijimui. Pirmiausia, iš anksto paruoštoje sodinimo duobėje suformuojamas nedidelis kauburėlis iš derlingo žemės mišinio. Ant šio kauburėlio atsargiai pastatomas medelis, o jo šaknys tolygiai paskleidžiamos į visas puses. Svarbu atidžiai nustatyti sodinimo gylį – šaknies kaklelis (vieta, kur kamienas pereina į šaknis) turi būti lygiai su žemės paviršiumi arba vos 1-2 cm aukščiau. Per gilus sodinimas gali sukelti kamieno puvimą ir sulėtinti augimą.
Prieš užpilant duobę, šalia medelio, maždaug 10-15 cm atstumu nuo kamieno, įkalamas tvirtas kuolas. Kuolas turėtų būti iš priešvėjinės pusės ir siekti apatines šakas. Jis suteiks jaunam medeliui stabilumo, kol sustiprės jo šaknų sistema, ir apsaugos nuo išjudinimo vėjo metu. Pririšti medelį prie kuolo reikėtų laisva, elastinga virvele, suformuojant „aštuoniukę”, kad neįsirėžtų į augantį kamieną.
Nustačius teisingą gylį ir įkalus kuolą, sodinimo duobė pamažu užpilama paruoštu derlingu dirvožemiu. Pilant žemę, medelį reikia švelniai purtyti, kad neliktų oro tarpų aplink šaknis. Užpylus pusę duobės, žemę reikėtų lengvai suspausti ir gausiai palieti vandeniu (apie 10 litrų). Vandeniui susigėrus, duobė užpilama iki galo, o paviršius dar kartą atsargiai sutankinamas kojomis.
Pabaigus sodinimą, aplink medelį suformuojamas nedidelis žemės pylimas, kuris sulaikys vandenį laistant. Pomerdžio plotą būtina iš karto pamulčiuoti 5-10 cm storio organinio mulčio sluoksniu, paliekant nedidelį tarpą aplink kamieną. Po sodinimo medelį dar kartą gausiai palaistoma. Jei sodinama pavasarį, galima šiek tiek patrumpinti pagrindinio ūglio viršūnę ir šonines šakeles, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp antžeminės dalies ir šaknų sistemos.
Dauginimas sėklomis
Skroblalapio šermukšnio dauginimas sėklomis yra ilgas, bet įdomus procesas, leidžiantis išauginti daug naujų augalų. Sėklas reikia rinkti rudenį, kai vaisiai pilnai sunoksta ir įgauna būdingą rusvai rudą spalvą. Surinktus vaisius reikia sutrinti, išimti iš jų sėklas ir gerai nuplauti nuo minkštimo likučių. Išvalytas sėklas reikia šiek tiek pradžiovinti pavėsyje, kad nesupelytų.
Skroblalapio šermukšnio sėkloms būdinga gili fiziologinė ramybė, todėl, kad jos sudygtų, būtina stratifikacija – ilgas laikymas drėgnomis ir vėsiomis sąlygomis. Rudenį paruoštas sėklas reikia sumaišyti su drėgnu smėliu, durpėmis ar vermikulitu santykiu 1:3 (viena dalis sėklų, trys dalys substrato). Mišinį reikia supilti į maišelį su skylutėmis orui arba į dėžutę ir laikyti vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar šaldytuvo daržovių skyriuje, kur temperatūra yra apie 1-5°C.
Stratifikacija trunka ilgai, apie 4-6 mėnesius. Visą šį laikotarpį reikia palaikyti nuolatinę drėgmę ir periodiškai patikrinti, ar neatsirado pelėsio. Pavasarį, kai sėklos pradeda rodyti pirmuosius dygimo požymius (prasikala šaknelės), jas reikia sėti į daigyklas arba tiesiai į paruoštą lysvę lauke. Sėjos gylis – apie 1-2 cm. Dirvožemis turi būti lengvas, purus ir derlingas.
Pasėtas sėklas reikia reguliariai laistyti, neleidžiant substratui išdžiūti. Daigai pasirodo per kelias savaites. Pirmaisiais metais sėjinukai auga lėtai ir reikalauja kruopščios priežiūros: ravėjimo, laistymo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų. Į nuolatinę vietą daigus galima persodinti po vienerių ar dvejų metų, kai jie pakankamai sustiprėja. Reikia nepamiršti, kad iš sėklų išauginti medeliai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo savo savybėmis.
Vegetatyvinis dauginimas skiepijimu
Skiepijimas yra pagrindinis vegetatyvinio dauginimo būdas, leidžiantis išsaugoti visas veislės savybes ir pagreitinti derėjimo pradžią. Skroblalapis šermukšnis skiepijamas į paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia) arba gudobelės (Crataegus) sėjinukus, kurie naudojami kaip poskiepiai. Poskiepiai turi būti sveiki, stiprūs, gerai išvystyta šaknų sistema. Skiepijimą geriausia atlikti anksti pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais, prasidėjus sulčių judėjimui.
Įskiepiams (ūgliams) ruošti šakelės pjaunamos žiemą, ramybės periodu, nuo sveikų, gerai derančių motininių medžių. Renkami gerai subrendę, vienmečiai ūgliai, kurių storis panašus į poskiepio. Nupjautas šakeles reikia laikyti vėsioje ir drėgnoje vietoje (rūsyje, smėlyje arba šaldytuve, įvyniotas į drėgną audinį), kad pumpurai neišsprogų anksčiau laiko. Prieš skiepijant įskiepis supjaustomas į dalis su 2-3 gerai išsivysčiusiais pumpurais.
Dažniausiai taikomas skiepijimo būdas yra pagerintoji kopuliacija, kai ir poskiepyje, ir įskiepyje padaromi vienodi įstriži pjūviai su papildomomis „liežuvėlių” įpjovomis. Šis metodas užtikrina tvirtą sujungimą ir didelį audinių sąlyčio plotą, kas pagerina prigijimą. Pjūviai turi būti lygūs ir švarūs, padaryti vienu judesiu aštriu skiepijimo peiliu. Sujungus poskiepį su įskiepiu taip, kad jų kambialiniai sluoksniai sutaptų, skiepijimo vietą reikia tvirtai apvynioti specialia juostele ir aptepti sodo tepalu, kad neįsiskverbtų drėgmė ir ligų sukėlėjai.
Po skiepijimo augalą reikia reguliariai prižiūrėti. Būtina laiku šalinti visus ūglius, augančius iš poskiepio žemiau skiepo vietos, nes jie atima maisto medžiagas iš įskiepio. Aprišalą nuo skiepo vietos galima nuimti vasaros pabaigoje, kai suaugimas jau būna tvirtas. Sėkmingai prigijęs įskiepis greitai pradeda augti ir per kelis metus suformuoja naują medelį su norimomis savybėmis.
Priežiūra po sodinimo
Pirmaisiais metais po pasodinimo skroblalapio šermukšniui reikalinga ypatinga priežiūra, kuri lemia jo tolesnį augimą. Svarbiausias uždavinys – užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį. Sausais periodais jauną medelį reikia reguliariai laistyti, neleidžiant dirvožemiui visiškai išdžiūti. Tačiau svarbu ir neperlaistyti, nes užsistovėjęs vanduo gali pakenkti šaknims. Laistyti geriau rečiau, bet gausiai, kad sudrėktų gilesni dirvožemio sluoksniai.
Labai svarbu kontroliuoti piktžoles pomedžio plote. Piktžolės konkuruoja su jaunu medeliu dėl vandens, maisto medžiagų ir šviesos. Pomerdį reikėtų reguliariai ravėti arba laikyti padengtą storu mulčio sluoksniu. Mulčiavimas ne tik slopina piktžolių augimą, bet ir sulaiko drėgmę dirvožemyje, gerina jo struktūrą ir apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Pirmaisiais metais medelio tręšti paprastai nereikia, jei sodinimo duobė buvo gerai paruošta. Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti jaunoms, jautrioms šaknims. Tręšti galima pradėti nuo antrųjų metų, pavasarį naudojant nedidelį kiekį kompleksinių trąšų. Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti medelį dėl ligų ir kenkėjų ir, reikalui esant, imtis atitinkamų priemonių.
Jaunam medeliui būtinas formuojamasis genėjimas, kuris pradedamas antraisiais ar trečiaisiais metais po pasodinimo. Jo tikslas – suformuoti tvirtą skeletą ir gražią, gerai vėdinamą lają. Reikia šalinti visas pažeistas, ligotas, susikryžiavusias ir augančias į lajos vidų šakas. Tinkama priežiūra pirmaisiais metais yra investicija į ilgą ir produktyvų medžio gyvenimą.
