Skroblalapio šermukšnio genėjimas yra viena svarbiausių priežiūros procedūrų, leidžianti ne tik formuoti estetišką ir tvarkingą medžio lają, bet ir reguliuoti jo augimą, skatinti derėjimą bei palaikyti gerą fitosanitarinę būklę. Nors šis medis natūraliai formuoja gana taisyklingą lają ir nereikalauja intensyvaus karpymo, apgalvotas ir laiku atliktas genėjimas gali ženkliai pagerinti jo gyvybingumą ir ilgaamžiškumą. Svarbu suprasti, kad genėjimas yra ne chaotiškas šakų šalinimas, o tikslingas chirurginis procesas, pagrįstas medžio biologijos išmanymu ir aiškiais tikslais.
Genėjimo tikslai gali būti įvairūs, priklausomai nuo medžio amžiaus ir būklės. Jauniems medeliams atliekamas formuojamasis genėjimas, kurio tikslas – sukurti tvirtą skeletą ir taisyklingą lajos struktūrą, kuri ateityje atlaikytų gausaus derliaus svorį. Suaugusiems, jau derantiems medžiams taikomas palaikomasis arba sanitarinis genėjimas, skirtas pašalinti pažeistas šakas, retinti lają, gerinti apšvietimą ir oro cirkuliaciją. Senesniems ar apleistiems medžiams gali prireikti atjauninančio genėjimo, siekiant paskatinti naujų ūglių augimą ir atkurti derlingumą.
Netinkamas arba per intensyvus genėjimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Per didelis šakų pašalinimas sukelia medžiui stresą, gali išprovokuoti gausų vilkūglių (vertikaliai augančių, nederlingų ūglių) augimą ir susilpninti medį. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą genėjimo laiką ir naudoti aštrius, švarius įrankius, kad būtų išvengta žaizdų infekcijos.
Šiame išsamiame vadove aptarsime visus skroblalapio šermukšnio genėjimo aspektus. Išmoksime atskirti skirtingus genėjimo tipus, suprasime, kada ir kaip juos taikyti, ir susipažinsime su teisinga pjūvių atlikimo technika. Šios žinios leis jums drąsiai ir profesionaliai prižiūrėti savo medį, užtikrinant jo sveikatą, grožį ir produktyvumą ilgiems metams.
Genėjimo tikslai ir principai
Pagrindinis skroblalapio šermukšnio genėjimo tikslas – sukurti ir palaikyti sveiką, tvirtą ir gerai apšviestą lają, kuri duotų kokybišką derlių. Genėjimu siekiama subalansuoti medžio augimą ir derėjimą. Per daug vešlus vegetatyvinis augimas dažnai vyksta derėjimo sąskaita, todėl genėjimu galima nukreipti medžio energiją į vaisių formavimą. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją lajos viduje, nes tai mažina grybinių ligų plitimo riziką.
Vienas iš pagrindinių genėjimo principų – pirmiausia atlikti sanitarinį valymą. Nepriklausomai nuo pagrindinio genėjimo tikslo, visada pradedama nuo sausų, ligotų, pažeistų ar nulūžusių šakų šalinimo. Tokios šakos ne tik nebeduoda naudos, bet ir yra potencialus infekcijų šaltinis. Jas reikia išpjauti iki sveikos medienos, o visą pašalintą medžiagą nedelsiant sunaikinti.
Kitas svarbus principas – lajos retinimas. Reikia šalinti šakas, kurios auga į lajos vidų, kryžiuojasi su kitomis arba trinasi viena į kitą. Taip pat šalinami konkuruojantys ūgliai, augantys iš to paties taško, paliekant vieną, stipriausią ir geriausioje pozicijoje esantį. Reikia vengti per tankios lajos, nes jos vidus gauna mažai šviesos, prastai vėdinasi, o vaisiai mezgasi tik lajos pakraščiuose.
Genint svarbu išsaugoti natūralią medžiui būdingą lajos formą. Skroblalapis šermukšnis dažniausiai formuoja piramidinę arba apvalią lają, todėl nereikėtų stengtis jos drastiškai keisti. Pjūviai turi būti atliekami teisingai: mažesnės šakelės kerpamos šiek tiek įstrižai, virš sveiko, į išorę nukreipto pumpuro, o storesnės šakos pjaunamos prie pat kamieno ar kitos šakos, nepaliekant stuobrelių, kurie vėliau gali pradėti pūti.
Geriausias laikas genėjimui
Tinkamo genėjimo laiko pasirinkimas yra labai svarbus. Skroblalapį šermukšnį, kaip ir daugumą lapuočių vaismedžių, geriausia genėti ramybės periodu, vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Optimalus laikas yra nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios, kol dar neprasidėjusi intensyvi sulos cirkuliacija ir pumpurai neišbrinkę. Genint šiuo metu, medis patiria mažiau streso, o žaizdos greičiau gyja prasidėjus vegetacijai.
Genėjimas ramybės periodu turi ir praktinių privalumų. Kai medis yra be lapų, aiškiai matoma visa lajos struktūra, todėl lengviau įvertinti, kurias šakas reikia pašalinti. Oro temperatūra genėjimo metu turėtų būti ne žemesnė nei -5°C, nes esant didesniam šalčiui mediena tampa trapi ir pjūviai gali būti nelygūs, o žaizdos sunkiau gyja.
Vasarą galima atlikti tik nedidelį, papildomą genėjimą. Jo metu šalinami vilkūgliai – stiprūs, vertikaliai augantys ūgliai, kurie tankina lają ir naudoja daug maistinių medžiagų. Taip pat vasarą galima išlaužti arba išpjauti jaunus, dar nesumedėjusius ūglius, augančius netinkama kryptimi. Vasarinis genėjimas turi būti labai saikingas, nes gausus lapų pašalinimas sumažina fotosintezės pajėgumą.
Reikėtų vengti genėti skroblalapį šermukšnį vėlyvą rudenį. Šiuo metu padarytos žaizdos nespėja užgyti iki žiemos šalčių, todėl padidėja rizika, kad jos apšals ir taps infekcijų vartais. Taip pat rudeninis genėjimas gali paskatinti medį leisti naujus ūglius, kurie nespės sumedėti ir žus per žiemą.
Jaunų medelių formavimas
Pirmaisiais metais po pasodinimo jauną medelį genėti reikia labai saikingai, leidžiant jam sustiprėti ir gerai įsišaknyti. Formuojamasis genėjimas pradedamas antraisiais ar trečiaisiais metais. Pagrindinis tikslas – suformuoti tvirtą kamieną ir 3-5 simetriškai aplink jį išsidėsčiusias skeleto šakas, kurios taps pagrindiniu lajos karkasu. Šios šakos turėtų augti skirtingomis kryptimis ir maždaug 45-60 laipsnių kampu nuo kamieno.
Pirmojo formavimo metu pasirenkamas centrinis ūglis (viršūnė) ir stipriausios, geriausiai išsidėsčiusios šoninės šakos. Visos kitos šakos, kurios yra per žemai ant kamieno, auga per aštriu kampu arba konkuruoja su viršūne, yra pašalinamos. Likusias skeleto šakas ir viršūnę galima šiek tiek patrumpinti (maždaug trečdaliu), kad būtų skatinamas šakojimasis ir lajos tankėjimas. Kirpti reikia virš į išorę nukreipto pumpuro.
Kitu kelerius metus formuojamasis genėjimas tęsiamas, formuojant antros ir trečios eilės šakas. Ant pagrindinių skeleto šakų paliekamos kelios stiprios šoninės atšakos, augančios į išorę. Visada šalinami ūgliai, augantys vertikaliai aukštyn arba žemyn, taip pat tie, kurie auga į lajos centrą. Svarbu išlaikyti centrinio lyderio dominavimą, neleidžiant šoninėms šakoms jo pralenkti.
Tinkamai suformuotas jaunas medis turi aiškų kamieną, tvirtą skeleto šakų pagrindą ir piramidinę arba retą, permatomą lają. Baigus formuojamąjį genėjimą, kuris paprastai trunka 4-5 metus, medis pereina į derėjimo stadiją, ir jam tereikia palaikomojo genėjimo. Teisingas formavimas jaunystėje atsiperka ateityje, nes medis būna sveikesnis, ilgaamžiškesnis ir patogesnis derliaus nuėmimui.
Suaugusių medžių genėjimas
Suaugusiems, derantiems skroblalapiams šermukšniams reguliariai atliekamas palaikomasis genėjimas. Jo pagrindinis tikslas – palaikyti pasiektą lajos formą ir dydį, užtikrinti gerą apšvietimą ir vėdinimąsi bei skatinti stabilų derėjimą. Šis genėjimas nėra toks intensyvus kaip formuojamasis ir paprastai atliekamas kas 1-2 metus.
Palaikomojo genėjimo metu pirmiausia atliekamas sanitarinis valymas: išpjaunamos visos sausos, ligotos, pažeistos ir nulūžusios šakos. Vėliau laja retinama, šalinant vilkūglius, į vidų augančias ir susikryžiavusias šakas. Taip pat išpjaunamos šakos, kurios per daug tankina lają, ypač jos centrinėje dalyje. Siekiama, kad saulės spinduliai pasiektų visas derančias šakeles.
Skroblalapio šermukšnio vaisiai formuojasi ant trumpų vaisinių šakučių, kurios auga ant dvejų-trejų metų ir senesnės medienos. Todėl genint svarbu neišpjauti per daug derančių šakų. Paprastai trumpinamos tik per ilgos, iš lajos formos išsikišusios šakos, siekiant išlaikyti kompaktišką lajos dydį. Genėjimu taip pat galima reguliuoti derėjimo periodiškumą, kuris būdingas kai kuriems vaismedžiams, praretinant dalį žiedinių pumpurų derlingais metais.
Jei medis yra labai aukštas, galima atlikti viršūnės pažeminimą. Tokiu atveju centrinis lyderis yra nupjaunamas virš stiprios, į šoną nukreiptos šakos, kuri perima augimo funkciją. Tai palengvina derliaus nuėmimą ir medžio priežiūrą. Suaugusio medžio genėjimas turėtų būti nuosaikus – per vieną kartą nerekomenduojama pašalinti daugiau nei 20-25% visos lajos masės.
Atjauninamasis genėjimas
Atjauninamasis genėjimas taikomas seniems, apleistiems arba praradusiems derlingumą medžiams. Jo tikslas – stimuliuoti naujų, jaunų ir produktyvių ūglių augimą, atnaujinti lają ir grąžinti medžiui gyvybingumą. Tai yra radikali priemonė, kurią reikia atlikti atsargiai ir geriausia išskaidyti per 2-3 metus, kad medis nepatirtų per didelio šoko.
Pirmaisiais metais atliekamas stiprus sanitarinis valymas ir lajos retinimas. Pašalinamos visos sausos, ligotos šakos, taip pat dalis senų, nederlingų skeleto šakų, kurios per daug tankina lają arba yra prastos būklės. Medis gali būti stipriai pažemintas, nupjaunant viršūnę ir patrumpinant pagrindines skeleto šakas. Toks stiprus genėjimas išprovokuoja gausų jaunų ūglių, vadinamų vilkūgliais, augimą.
Antraisiais metais iš gausiai išaugusių vilkūglių atrenkami stipriausi ir geriausiai išsidėstę, iš kurių bus formuojamos naujos skeleto šakos ir atstatoma laja. Visi kiti silpni, netinkamoje vietoje augantys ūgliai yra pašalinami. Palikti ūgliai šiek tiek patrumpinami, kad skatintųsi jų šakojimasis. Šiame etape iš esmės kartojamas jauno medelio formavimo procesas.
Trečiaisiais metais tęsiamas naujos lajos formavimas, šalinant nereikalingus ūglius ir suteikiant medžiui norimą struktūrą. Po atjauninančio genėjimo medžiui reikalinga intensyvesnė priežiūra: reguliarus laistymas ir tręšimas, kad jis turėtų pakankamai jėgų atsigauti ir auginti naują lają. Teisingai atliktas atjauninimas gali pratęsti medžio produktyvų amžių dar daugeliui metų.
