Siauralapio bijūno genėjimas yra palyginti paprasta, tačiau labai svarbi priežiūros procedūra, kuri padeda palaikyti augalo sveikatą, estetišką išvaizdą ir skatina gausų žydėjimą. Skirtingai nuo daugelio krūmų, bijūnams nereikia sudėtingo formuojamojo genėjimo, tačiau laiku atlikti sanitariniai ir rudeniniai kirpimai yra būtini. Supratimas, kada ir kaip genėti siauralapį bijūną, leis tau tinkamai pasirūpinti šiuo augalu ir užtikrinti jo ilgaamžiškumą bei dekoratyvumą. Taip pat aptarsime, kada ir kaip atlikti kero atjauninimą, kuris yra būtinas seniems augalams.
Pagrindinis ir svarbiausias siauralapio bijūno genėjimas atliekamas rudenį, ruošiant augalą žiemai. Šis genėjimas yra sanitarinis ir privalomas visiems bijūnams. Jį reikėtų atlikti vėlai rudenį, po pirmųjų stiprių šalnų, kai augalo lapai ir stiebai natūraliai pagelsta ir nunyksta. Paprastai tai būna spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Nereikėtų skubėti ir pjauti dar žaliuojančių stiebų, nes iki pat vegetacijos pabaigos lapai gamina maistines medžiagas ir kaupia jas šaknyse, ruošdami atsargas žiemai.
Visą antžeminę augalo dalį – stiebus su lapais – reikia nupjauti aštriu ir švariu sekatoriumi arba peiliu, paliekant maždaug 5-10 cm aukščio stuobrelius. Tai daroma dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra svarbi ligų prevencijos priemonė. Ant senų lapų ir stiebų gali žiemoti įvairių grybelinių ligų, pavyzdžiui, pilkojo kekero, sporos. Pašalinus ir sunaikinus (geriausia sudeginus) visas augalines liekanas, ženkliai sumažinama rizika, kad liga pasikartos kitais metais.
Antra, nupjovus stiebus, augalas atrodo tvarkingai ir estetiškai per žiemą. Palikti stuobreliai padeda žinoti tikslią augalo vietą, o tai ypač naudinga pavasarį, kai atliekami pirmieji sodo darbai, ir yra rizika netyčia pažeisti dar neišlindusius pumpurus. Be to, tvarkingai nugenėtą kerą yra daug lengviau ir patogiau mulčiuoti, ruošiant jį žiemai. Šis rudeninis genėjimas yra vienintelis reguliarus ir būtinas genėjimas, kurio reikalauja siauralapis bijūnas.
Pavasarį, kai augalas pradeda vegetuoti, taip pat gali prireikti atlikti nedidelį sanitarinį genėjimą. Atidžiai apžiūrėjus kerą, reikėtų pašalinti visus per žiemą apšalusius, nulūžusius ar ligų pažeistus ūglius. Tai reikėtų daryti kuo anksčiau, kad augalas neeikvotų energijos pažeistų dalių palaikymui. Šis pavasarinis „apsivalymas” padeda augalui nukreipti visas jėgas į sveikų ir stiprių ūglių auginimą.
Genėjimas po žydėjimo
Po to, kai siauralapis bijūnas nužydi, taip pat reikalingas nedidelis genėjimas. Būtina pašalinti visus peržydėjusius žiedus. Tai daroma ne tik dėl estetinių priežasčių, kad augalas atrodytų tvarkingai. Pagrindinis tikslas yra neleisti augalui formuoti sėklų. Sėklų brandinimas reikalauja labai daug energijos, kurią augalas galėtų panaudoti šaknų sistemos stiprinimui ir naujų žiedinių pumpurų formavimui kitam sezonui.
Peržydėjusį žiedą reikėtų nukirpti ne prie pat jo pagrindo, o kartu su nedidele stiebo dalimi, iki pirmo gerai išsivysčiusio lapo. Tai skatina augalą šakotis ir auginti daugiau lapų, kurie prisidės prie fotosintezės. Naudoti reikėtų aštrų sekatorių, kad pjūvis būtų lygus ir greitai gytų. Ši procedūra yra labai paprasta, tačiau turi didelę reikšmę būsimo sezono žydėjimo gausai.
Svarbu pabrėžti, kad po žydėjimo negalima nupjauti lapų! Lapai yra augalo „maisto fabrikas” ir jie turi likti ant augalo per visą vasarą ir rudenį, kol natūraliai nunyks. Per anksti nupjovus lapus, augalas nespės sukaupti pakankamai maistinių medžiagų atsargų šaknyse, dėl ko jis nusilps, blogiau peržiemos ir kitais metais gali visai nežydėti. Tai viena iš dažniausiai daromų klaidų prižiūrint bijūnus.
Jei vasaros metu pastebėjai ligų pažeistus lapus (pvz., su dėmėmis, apnašomis), juos reikėtų nedelsiant pašalinti, nepriklausomai nuo sezono. Tai padės sustabdyti ligos plitimą. Pažeistus lapus reikia atsargiai nuskinti ar nukirpti ir sunaikinti, o ne palikti gulėti ant žemės. Reguliarus augalo stebėjimas ir savalaikis pažeistų dalių šalinimas yra svarbi sanitarinės priežiūros dalis.
Augalo atjauninimas
Siauralapiai bijūnai yra ilgaamžiai augalai ir vienoje vietoje gali sėkmingai augti 15-20 metų ar net ilgiau. Tačiau su laiku seni kerai gali tapti per dideli, jų centras gali sumedėti ir tapti nebe toks produktyvus. Tai pasireiškia tuo, kad žiedai smulkėja, žydėjimas tampa nebe toks gausus, nors keras ir atrodo didelis. Tai ženklas, kad atėjo laikas augalą atjauninti, o geriausias būdas tai padaryti – padalinti kerą.
Atjauninimas dalijant kerą atliekamas rudenį, nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Šis laikas yra optimalus, nes augalas jau būna baigęs vegetaciją ir turi pakankamai laiko įsišaknyti naujoje vietoje iki žiemos šalčių. Prieš pradedant darbą, reikia nupjauti visus bijūno stiebus, paliekant apie 15 cm ilgio galiukus, kad būtų patogiau dirbti.
Kerą reikia atsargiai apipjauti aplinkui ir iškelti iš žemės, stengiantis kuo mažiau pažeisti mėsingas šaknis. Iškastą kerą reikia nuplauti vandeniu, kad būtų gerai matoma šaknų ir pumpurų struktūra. Aštriu ir švariu peiliu reikia pašalinti visas senas, sumedėjusias ir pažeistas kero dalis, kurios dažniausiai būna centre. Likusią sveiką kero dalį reikia padalinti į dalis.
Kiekviena nauja dalis (sodinukas) turi turėti bent 3-5 sveikus, gerai matomus atsinaujinimo pumpurus („akutes”) ir stiprų, sveiką šaknų kuokštą. Per mažos dalys prigyja sunkiau ir ilgai nežydi. Pjūvių vietas rekomenduojama apdoroti medžio anglies milteliais, kad būtų išvengta infekcijų. Paruoštos dalys sodinamos į naujas, iš anksto paruoštas ir derlinga žeme užpildytas duobes. Po atjauninimo augalas vėl gausiai žydėti pradeda po 2-3 metų.
Genėjimo įrankiai ir technika
Nors bijūnų genėjimas nėra sudėtingas, svarbu naudoti tinkamus įrankius ir laikytis pagrindinių taisyklių. Svarbiausia, kad genėjimo įrankiai – sekatorius, peilis ar sodo žirklės – būtų aštrūs ir švarūs. Aštrus įrankis daro lygų pjūvį, kuris greičiau gyja ir yra mažesni „vartai” infekcijoms. Atšipę įrankiai gniuždo augalo audinius, todėl žaizda gyja ilgiau.
Prieš pradedant darbą, ir ypač pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti. Tai ypač svarbu, jei įtariama, kad kuris nors augalas gali sirgti. Dezinfekcijai tinka spiritas, vandenilio peroksidas ar specialūs sodo įrankiams skirti dezinfekantai. Ši paprasta procedūra padeda išvengti ligų plitimo po visą gėlyną.
Atliekant pjūvius, reikia stengtis, kad jie būtų kuo arčiau augalo pagrindo (rudenį) arba sveikos augalo dalies (šalinant pažeistus ūglius). Nereikėtų palikti ilgų stuobrelių, nes jie gali pradėti pūti ir tapti infekcijos šaltiniu. Peržydėjusius žiedus kerpant, pjūvis daromas šiek tiek įstrižai, virš lapo.
Dirbant su senais ir dideliais kerais, ypač juos dalijant, gali prireikti ir rimtesnių įrankių, pavyzdžiui, aštraus kastuvo ar net kirvio, norint atskirti sumedėjusias dalis. Net ir naudojant šiuos įrankius, svarbu stengtis padaryti kuo mažiau žalos sveikoms šaknims ir pumpurams. Kruopštumas ir atidumas yra sėkmingo genėjimo ir atjauninimo pagrindas.
Klaidų vengimas
Viena dažniausių klaidų, kaip jau minėta, yra per ankstyvas lapų nupjovimas vasarą arba ankstyvą rudenį. Tai labai silpnina augalą. Lapus galima šalinti tik tada, kai jie patys natūraliai nunyksta. Kantrybė šiuo atveju yra labai svarbi.
Kita klaida – palikti nupjautas augalines liekanas gėlyne. Tai tolygu ligų sukėlėjų palikimui „žiemoti” šalia augalo. Visas nupjautas dalis reikia kruopščiai surinkti ir sunaikinti. Net jei augalas atrodo sveikas, profilaktika niekada nepakenks. Tvarka gėlyne yra ne tik estetikos, bet ir sveikatos klausimas.
Vengti reikėtų ir per drastiško genėjimo, ypač pavasarį. Reikia šalinti tik akivaizdžiai pažeistas ar negyvas dalis. Nereikia be reikalo trumpinti sveikų ūglių, nes ant jų viršūnių formuojasi žiedai. Bijūnams, skirtingai nuo rožių, nereikia formuojamojo genėjimo, skatinančio šakojimąsi.
Galiausiai, nereikėtų bijoti atjauninti seną kerą. Nors tai atrodo sudėtingas ir drastiškas darbas, jis yra būtinas norint išlaikyti augalo gyvybingumą ir žydėjimo kokybę. Geriau vienus metus paaukoti žydėjimą ir turėti sveiką, atjaunėjusį augalą, nei stebėti, kaip senas keras pamažu skursta ir nyksta. Teisingai atliktas atjauninimas suteiks augalui antrą jaunystę.
