Dažnai sulaukiame klausimų, kaip tinkamai paruošti rutulinę guboją žiemai ir ar ją reikia dengti. Svarbiausia, ką reikia žinoti apie šį augalą – tai yra vienmetė gėlė. Tai reiškia, kad visas jos gyvavimo ciklas, nuo sėklos sudygimo iki sėklų subrandinimo, įvyksta per vieną vegetacijos sezoną. Atėjus rudeniui ir pirmosioms stipresnėms šalnoms, augalas natūraliai užbaigia savo gyvenimą ir žūsta, todėl jam nereikia jokio specialaus paruošimo žiemojimui ar dengimo.
Suprasdami, kad rutulinė guboja yra vienmetis augalas, sodininkai gali išvengti nereikalingų pastangų bandant išsaugoti jį per žiemą. Vietoj to, rudenį reikėtų susitelkti į kitus darbus: sėklų surinkimą ateinantiems metams ir gėlyno sutvarkymą. Šie darbai yra svarbūs norint užtikrinti, kad kitą pavasarį jūsų sodas vėl būtų pasiruošęs naujam gyvybės ciklui ir atrodytų tvarkingai.
Nors pats augalas nežiemoja, jo „gyvenimą” galima pratęsti kitais būdais. Vienas iš jų – surinkti subrendusias sėklas, kurios pavasarį vėl atgims kaip nauji, stiprūs augalai. Kitas būdas mėgautis gubojos grožiu žiemą – prisidžiovinti jos žiedynų. Rutulinės gubojos žiedai puikiai išlaiko savo formą ir spalvą, todėl yra idealūs sausų puokščių ir įvairių floristinių kompozicijų kūrimui, kurios džiugins akį tamsiais žiemos mėnesiais.
Taigi, kalbant apie rutulinės gubojos žiemojimą, pagrindinė užduotis yra ne išsaugoti esamą augalą, o tinkamai užbaigti jo vegetacijos sezoną ir pasiruošti kitam. Tai apima augalų likučių pašalinimą iš gėlyno, sėklų surinkimą ir dirvos paruošimą pavasariui. Teisingai atlikus šiuos darbus, užtikrinsite sėkmingą naujo sezono pradžią ir gėlyno sveikatą.
Augalo gyvavimo ciklo pabaiga
Rutulinė guboja, būdama šilumamėgis augalas, yra labai jautri neigiamai temperatūrai. Pirmosios stipresnės rudens šalnos, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, yra lemiamas veiksnys, užbaigiantis jos gyvavimo ciklą. Šalnos pažeidžia augalo ląstelių struktūrą, todėl lapai ir stiebai pajuoduoja, suglemba ir praranda savo dekoratyvumą. Tai yra natūralus procesas, rodantis, kad augalas baigė savo vegetaciją.
Daugiau straipsnių šia tema
Po to, kai šalna „pakanda” augalus, jie nebeatsigaus. Net jei po šalnų vėl sugrįžta šiltesni orai, pažeistos augalo dalys nebeatnaujins savo gyvybinių funkcijų. Dėl šios priežasties bandyti juos gaivinti ar pridengti po pirmųjų šalnų jau yra beprasmiška. Sodininko užduotis šiuo metu – tiesiog priimti natūralią gamtos tėkmę ir sutvarkyti gėlyną.
Palikti nušalusius augalų likučius gėlyne per žiemą nėra gera praktika. Nors kai kurie sodininkai palieka augalų stiebus, kad jie sulaikytų sniegą, rutulinės gubojos likučiai nėra tam tinkami, nes greitai suyra ir neatrodo estetiškai. Be to, pūvančiose augalų dalyse gali peržiemoti įvairių ligų sukėlėjai ar kenkėjų kiaušinėliai, kurie pavasarį gali kelti grėsmę naujiems augalams.
Todėl geriausias sprendimas – po pirmųjų stiprių šalnų, kai augalai galutinai praranda savo išvaizdą, juos išrauti su visomis šaknimis. Išrautus augalus galima kompostuoti, su sąlyga, kad jie nebuvo pažeisti ligų, tokių kaip miltligė. Jei augalai sirgo, juos geriau sudeginti arba išmesti į buitinių atliekų konteinerį, kad būtų išvengta ligų plitimo.
Sėklų rinkimas ir saugojimas
Vienas svarbiausių rudens darbų auginant rutulinę guboją – sėklų surinkimas. Tai leidžia jums nemokamai apsirūpinti sodinamąja medžiaga kitiems metams ir išsaugoti labiausiai patikusių veislių augalus. Sėklas reikėtų rinkti nuo sveikiausių, stipriausių ir gausiausiai žydėjusių augalų. Pasirinkite didžiausius ir ryškiausios spalvos žiedynus, kurie jau pradeda džiūti ant stiebo.
Daugiau straipsnių šia tema
Geriausias laikas sėkloms rinkti yra sausa ir saulėta diena. Žiedynai turi būti visiškai sausi. Nukirpkite juos su nedideliu kotelio gabalėliu ir sudėkite į popierinį maišelį ar tiesiog paskleiskite ant popieriaus gerai vėdinamoje, sausoje patalpoje, kad galutinai išdžiūtų. Venkite tiesioginių saulės spindulių, kurie gali pakenkti sėklų daigumui.
Kai žiedynai tampa visiškai sausi ir trapūs, juos galima lengvai sutrinti tarp pirštų. Iš byrančios masės reikia išrinkti pačias sėklas, kurios yra mažos, padengtos plonu, į popierių panašiu apvalkalėliu. Atskirkite sėklas nuo žiedlapių ir kitų šiukšlelių. Šį darbą galite atlikti tiesiog prapūsdami lengvas šiukšles nuo sėklų, kurios yra šiek tiek sunkesnės.
Surinktas ir išvalytas sėklas supilkite į popierinį voką ar maišelį. Būtinai užrašykite augalo pavadinimą, veislę (jei žinote) ir surinkimo metus. Sėklas laikykite vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje. Tinkamai saugomos, rutulinės gubojos sėklos išlieka daigios 2-3 metus. Taip užtikrinsite, kad kiekvieną pavasarį turėsite gyvybingų sėklų naujam sezonui.
Gėlyno paruošimas žiemai
Pašalinus rutulinės gubojos likučius, gėlyną reikėtų tinkamai paruošti žiemai. Išvalykite lysvę nuo visų piktžolių, nukritusių lapų ir kitų augalinių šiukšlių. Švarus gėlynas ne tik atrodo estetiškai, bet ir yra mažiau palankus ligų sukėlėjams ir kenkėjams žiemoti. Tai yra svarbus fitosanitarinis darbas, padedantis išlaikyti sodo sveikatą.
Po to, kai lysvė išvalyta, galima lengvai supurenti viršutinį dirvožemio sluoksnį. Giliai kasti rudenį nebūtina, ypač jei dirva yra lengva. Supurenimas pagerina dirvos aeraciją ir padeda šalčiui giliau prasiskverbti, taip sunaikinant dalį kenkėjų lervų ir ligų sukėlėjų.
Ruduo yra puikus metas praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Ant paruoštos lysvės galima užberti storą sluoksnį komposto, perpuvusio mėšlo ar durpių. Per žiemą šios organinės medžiagos lėtai irs ir pavasarį dirva bus puri, derlinga ir paruošta naujiems sodinukams. Toks rudeninis tręšimas yra daug naudingesnis nei pavasarinis, nes organinės medžiagos turi daugiau laiko įsiterpti į dirvožemį.
Jei norite, paruoštą lysvę galite mulčiuoti nukritusiais lapais (jei jie sveiki), šiaudais ar kita organine medžiaga. Mulčias apsaugos dirvą nuo erozijos, staigių temperatūros svyravimų ir neleis sukietėti jos paviršiui. Pavasarį šį mulčią bus galima įkasti į dirvą arba tiesiog palikti kaip papildomą organinių medžiagų šaltinį.
Mėgavimasis gubojos žiedais žiemą
Nors gyvas augalas žūsta, rutulinės gubojos grožiu galima džiaugtis ir žiemą. Jos žiedynai yra vieni iš geriausiai tinkančių džiovinimui. Džiovinti žiedai išlaiko savo rutulišką formą ir ryškią spalvą labai ilgą laiką, todėl yra plačiai naudojami sausų puokščių kompozicijose, vainikuose, atvirukuose ir kituose floristiniuose darbuose.
Žiedus džiovinimui reikėtų skinti pačiame jų žydėjimo gražume, kai žiedynai yra pilnai išsiskleidę, bet dar nepradėję ruduoti ar blukti. Geriausia tai daryti saulėtą dieną, po pietų, kai ant augalų nebėra rasos. Nuskintus žiedus suriškite į nedideles puokšteles ir pakabinkite žemyn galva gerai vėdinamoje, tamsioje ir sausoje patalpoje, pavyzdžiui, palėpėje ar sandėliuke.
Džiovinimas tamsoje padeda išsaugoti kuo ryškesnę žiedų spalvą. Priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros, žiedai visiškai išdžiūsta per 2-3 savaites. Išdžiūvę jie tampa lengvi ir trapūs. Su džiovintomis gubojomis reikėtų elgtis atsargiai, kad nesutrupėtų jų žiedynai.
Išdžiovintus žiedus galima naudoti kūrybai. Jie puikiai dera su kitomis džiovintomis gėlėmis, pavyzdžiui, šlamučiais, zundomis ar varpiniais augalais. Sukurkite spalvingą puokštę, kuri pagyvins namų interjerą niūriais žiemos vakarais. Tai puikus būdas išsaugoti vasaros prisiminimą ir mėgautis sodo dovanomis net ir šalčiausiu metų laiku.
