Rozmarinas, kilęs iš šilto ir saulėto Viduržemio jūros regiono, nėra prisitaikęs ištverti atšiaurių, šaltų žiemų, todėl jo sėkmingas peržiemojimas vidutinio klimato juostoje reikalauja specialaus pasiruošimo ir priežiūros. Daugumos rozmarinų veislių atsparumas šalčiui yra ribotas, ir temperatūrai nukritus žemiau -5 ar -10 laipsnių Celsijaus, augalas gali smarkiai apšalti ar net žūti. Didžiausią pavojų kelia ne pats šaltis, o jo derinys su drėgme ir lediniu vėju. Todėl, norint išsaugoti šį aromatingą krūmą iki pavasario, būtina iš anksto apgalvoti žiemojimo strategiją, kuri priklausys nuo auginimo būdo – lauke ar vazone – ir konkrečių klimato sąlygų. Tinkamas paruošimas leis džiaugtis tuo pačiu augalu daugelį metų.
Pasiruošimas žiemai turėtų prasidėti dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Nuo rugpjūčio pabaigos nustok tręšti rozmariną, ypač azoto turinčiomis trąšomis, kad neskatintum naujų, gležnų ūglių augimo. Šie ūgliai nespėtų sumedėti iki šalčių ir būtų pirmieji, kuriuos pažeistų šaltis. Taip pat rudenį reikėtų vengti stipraus genėjimo – galima nuskinti tik šakeles maistui, bet neformuoti krūmo. Bet koks didesnis genėjimas turėtų būti atliktas pavasarį.
Rudenį palaipsniui mažink laistymą, leisdamas dirvožemiui gerai išdžiūti tarp laistymų. Pernelyg drėgna žemė žiemą yra ypač pavojinga, nes šąlantis vanduo gali pažeisti šaknis. Tai ypač svarbu tiek lauke, tiek vazonuose auginamiems augalams. Prieš pat užšąlant, lauke augančius rozmarinus galima paskutinį kartą saikingai palieti, jei ruduo buvo labai sausas, tačiau svarbu, kad augalas į žiemą išeitų su sausokomis, o ne permirkusiomis šaknimis.
Prieš nešant vazone auginamą rozmariną į patalpą, atidžiai jį apžiūrėk, ar nėra kenkėjų. Vasarą lauke praleidę augalai dažnai parsineša į vidų amarus, voratinklines erkes ar kitus nepageidaujamus svečius. Profilaktiškai nupurkšk augalą insekticidiniu muilu arba nimbamedžio aliejaus tirpalu. Taip pat pašalink visas nudžiūvusias ar pažeistas šakeles. Šie prevenciniai veiksmai padės išvengti kenkėjų invazijos patalpoje, kur jiems plisti sąlygos yra ypač palankios.
Žiemojimas lauke
Galimybė palikti rozmariną žiemoti lauke labai priklauso nuo klimato zonos ir konkrečios veislės atsparumo šalčiui. Kai kurios veislės, pavyzdžiui, ‘Arp’ ar ‘Hill Hardy’, yra laikomos atsparesnėmis ir gali ištverti temperatūrą net iki -20 laipsnių Celsijaus, tačiau tik su sąlyga, kad yra tinkamai apsaugotos ir auga gerai drenuojamoje vietoje. Jei žiemos tavo regione yra sniegingos ir ne per daug atšiaurios, sėkmingo žiemojimo tikimybė yra didesnė.
Svarbiausias veiksnys sėkmingam žiemojimui lauke yra tinkama sodinimo vieta. Rozmariną reikėtų sodinti saulėtoje, nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotoje vietoje, pavyzdžiui, prie pietinės namo sienos. Siena per dieną įkaista ir naktį atiduoda šilumą, taip sukurdama palankesnį mikroklimatą. Taip pat būtina užtikrinti nepriekaištingą drenažą, kad žiemą šaknys nemirktų tirpstančio sniego vandenyje. Jei dirvožemis sunkus, sodinant į duobę reikia įmaišyti daug smėlio ar žvyro.
Prieš prasidedant didesniems šalčiams, augalą reikia tinkamai apdengti. Pirmiausia, pamulčiuok žemę aplink krūmo pagrindą storu (10-15 cm) sluoksniu sausų lapų, šiaudų, pušų spyglių ar durpių. Tai padės apsaugoti šaknų sistemą nuo įšalo. Patį krūmą galima aprišti ir apdengti keliais sluoksniais agrodangos, maišinio audeklo ar eglišakių. Venk naudoti polietileno plėvelę, nes po ja kaupiasi drėgmė, augalas nekvėpuoja ir gali pradėti pelyti ar šusti saulėtomis žiemos dienomis.
Sniegas yra geriausia natūrali danga, puikiai apsauganti augalus nuo šalčio. Jei žiema snieginga, gali papildomai užmesti sniego ant apdengto rozmarino krūmo. Pavasarį, kai nebelieka stiprių šalnų pavojaus, dangas reikia nuimti palaipsniui, per kelias dienas, kad augalas po truputį priprastų prie saulės ir vėjo. Nenustebk, jei pavasarį rozmarinas atrodys šiek tiek apdžiūvęs ar parudavęs – dažnai jis sėkmingai atsigauna, kai tik oras sušyla ir jis apgenimas.
Žiemojimas patalpoje
Šaltesnio klimato regionuose saugiausias būdas išsaugoti rozmariną – auginti jį vazone ir žiemai įnešti į patalpą. Tačiau sėkmingas žiemojimas viduje taip pat turi savų iššūkių. Didžiausia problema – sausas centrinių šildymo sistemų oras ir šviesos trūkumas, kurie labai skiriasi nuo augalui įprastų sąlygų. Norint, kad rozmarinas gerai jaustųsi patalpoje, reikia jam surasti kuo tinkamesnę vietą.
Ideali vieta žiemojančiam rozmarinui yra vėsi, bet labai šviesi patalpa. Optimali temperatūra yra tarp 5 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tai gali būti įstiklintas balkonas, veranda, šviesus garažas ar tiesiog vėsiausias kambarys namuose. Svarbiausia, kad augalas gautų kuo daugiau natūralios šviesos – pastatyk jį prie pietinės ar vakarinės palangės. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti specialias augalų lempas, šviečiant po 10-12 valandų per dieną.
Laistymas žiemą turi būti labai saikingas. Kadangi augimas sulėtėja, o temperatūra žemesnė, vandens poreikis drastiškai sumažėja. Laistyk tik tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Tai gali būti kartą per 3-4 savaites ar net rečiau. Geriau palieti per retai nei per dažnai. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, kad išvengtum miltligės. Retkarčiais pravėdink kambarį, bet saugok augalą nuo šaltų skersvėjų.
Dėl sauso patalpų oro rozmariną gali pulti voratinklinės erkės. Norint to išvengti, reguliariai apipurkšk augalą drungnu vandeniu arba pastatyk vazoną ant padėklo su drėgnais akmenukais ar keramzitu. Tai padidins oro drėgmę aplink augalą. Pavasarį, kai praeina visos šalnų grėsmės, augalą galima vėl išnešti į lauką, tačiau tai daryti reikia palaipsniui, per kelias savaites pratinant jį prie tiesioginių saulės spindulių ir lauko temperatūros.
Dažniausios žiemojimo klaidos
Viena iš dažniausių klaidų yra per ankstyvas arba per vėlyvas augalo įnešimas į patalpą. Jei rozmariną įneši per anksti, kai lauke dar gana šilta, didelis temperatūrų skirtumas gali sukelti augalui šoką ir lapų kritimą. Jei uždelsi ir augalas pateks į stipresnę šalnį, jis gali būti pažeistas dar prieš patekdamas į saugią vietą. Geriausia augalą įnešti į vidų, kai naktinė temperatūra pradeda stabiliai artėti prie nulio.
Kita dažna klaida – netinkamos žiemojimo vietos parinkimas patalpoje. Dažnai rozmarinas pastatomas šiltame kambaryje, toli nuo lango. Tokiomis sąlygomis, kai šilta ir tamsu, augalas bando augti, bet dėl šviesos trūkumo ištįsta, tampa silpnas, meta lapus ir galiausiai gali žūti. Visada atmink, kad rozmarinui žiemą reikia vėsos ir kuo daugiau šviesos. Šiluma ir tamsa yra blogiausias derinys.
Perlaistymas yra trečioji, turbūt pati pražūtingiausia, klaida. Žiemą, ramybės periodu, augalo medžiagų apykaita sulėtėja, ir jam reikia labai mažai vandens. Daugelis augintojų iš įpratimo laisto augalus taip pat dažnai kaip ir vasarą, kas neišvengiamai sukelia šaknų puvinį. Prieš laistant visada patikrink dirvožemio drėgmę – ji turi būti visiškai sausa. Jei abejoji – geriau nelaistyk.
Galiausiai, svarbu nepamiršti palaipsnio grūdinimo pavasarį. Po žiemos patalpoje augalas būna išlepęs ir jautrus. Staiga išneštas į lauką ir paliktas tiesioginėje saulėje, jis gali patirti stiprų nudegimą. Pirmąsias dienas laikyk jį pavėsyje, kasdien po truputį ilginant buvimo saulėje laiką. Šis kelių savaičių adaptacijos periodas yra būtinas, kad augalas sėkmingai prisitaikytų prie lauko sąlygų ir vėl pradėtų vešliai augti.
