Rozmarinas yra tikras saulės vaikas, kurio visa esybė persmelkta Viduržemio jūros regiono, iš kurio jis kilęs, dvasios. Šviesa šiam augalui yra ne tik energijos šaltinis fotosintezei, bet ir pagrindinis veiksnys, lemiantis jo augimo intensyvumą, krūmo tankumą, atsparumą ligoms ir, svarbiausia, eterinių aliejų koncentraciją, kuri suteikia jam tą nepakartojamą aromatą. Norint, kad rozmarinas klestėtų, vešėtų ir džiugintų kvapnia lapija, būtina jam suteikti kuo daugiau tiesioginės saulės šviesos. Tai yra pati svarbiausia sąlyga, kurios nepaisant visos kitos pastangos – laistymas, tręšimas ar genėjimas – neduos norimų rezultatų. Šviesos trūkumas yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriama auginant rozmarinus, ypač patalpose.
Optimalus šviesos kiekis rozmarinui yra mažiausiai 6-8 valandos tiesioginių saulės spindulių per dieną. Auginant jį lauke, sode ar darže, reikėtų parinkti pačią saulėčiausią ir atviriausią vietą. Pietinė ar pietvakarinė sklypo pusė, kurios neužstoja pastatai ar aukšti medžiai, yra idealus pasirinkimas. Tokiomis sąlygomis augalas augs stiprus, kompaktiškas, o jo lapai bus prisotinti aromatingų aliejų. Saulės vonios ne tik skatina augimą, bet ir padeda greičiau išgarinti drėgmės perteklių nuo lapų ir dirvožemio, taip sumažinant grybelinių ligų riziką.
Auginant rozmariną vazone ant palangės, taip pat reikėtų rinktis pietinę pusę. Tai vienintelė vieta namuose, kur augalas gali gauti pakankamą tiesioginės saulės dozę, ypač vidutinio klimato juostoje. Jei pietinės palangės nėra, tiks ir vakarinė ar rytinė, tačiau tokiu atveju augalas gali augti ne toks vešlus. Svarbu periodiškai pasukti vazoną, kad visos augalo pusės gautų vienodą šviesos kiekį ir krūmas augtų simetriškas, o ne palinkęs į vieną pusę, link lango.
Vasarą vazoną su rozmarinu labai rekomenduojama išnešti į lauką – į balkoną, terasą ar tiesiog pastatyti sode. Lauke augalas gaus ne tik daugiau šviesos, bet ir geresnę oro cirkuliaciją, kuri yra labai svarbi jo sveikatai. Tačiau atmink, kad po žiemos, praleistos patalpoje, augalą prie tiesioginių saulės spindulių reikia pratinti palaipsniui. Pirmąsias kelias dienas laikyk jį pusiau pavėsyje, kad išvengtum lapų nudegimo, ir tik tada perkelk į saulėkaitą.
Šviesos trūkumo požymiai
Atpažinti, kad rozmarinui trūksta šviesos, yra gana paprasta, nes augalas aiškiai signalizuoja apie savo nepasitenkinimą. Vienas iš pirmųjų ir akivaizdžiausių požymių yra ištįsimas, dar vadinamas etioliacija. Augalas, desperatiškai ieškodamas šviesos, pradeda stiebtis link jos šaltinio (dažniausiai lango), jo stiebai tampa ilgi, ploni ir silpni. Tarpai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja, todėl krūmas atrodo retas ir neestetiškas.
Kitas šviesos trūkumo simptomas yra lapų spalvos pokytis ir jų retėjimas. Užuot buvę sodriai žali, lapai tampa blyškesni, kartais net įgauna gelsvą atspalvį. Augalas taip pat gali pradėti mesti apatinius lapus, nes nebegali išlaikyti visos lapijos masės su ribotu energijos kiekiu. Dėl to apatinė krūmo dalis suplinka ir sumedėja. Be to, šviesos stokojantis rozmarinas auga labai lėtai ir praktiškai nežydi.
Sumažėjęs aromatas taip pat yra aiškus ženklas, kad augalui trūksta saulės. Eteriniai aliejai, kurie suteikia rozmarinui būdingą kvapą ir skonį, gaminasi intensyviausiai esant ryškiai saulės šviesai. Kai šviesos nepakanka, aliejų gamyba sulėtėja, todėl lapai tampa mažiau kvapnūs. Patrynus tokio augalo lapelį tarp pirštų, aromatas bus daug silpnesnis nei to, kuris auga saulėkaitoje.
Galiausiai, šviesos trūkumas silpnina bendrą augalo imunitetą, todėl jis tampa daug jautresnis ligoms ir kenkėjams. Dėl prasto apšvietimo ir dažnai su juo susijusios prastos oro cirkuliacijos padidėja miltligės rizika. Susilpnėjęs augalas taip pat yra lengvesnis grobis amaras ar voratinklinėms erkėms. Todėl, jei pastebi šiuos požymius, pirmasis veiksmas turėtų būti augalo perkėlimas į šviesesnę vietą.
Dirbtinis apšvietimas
Jei neturi galimybės suteikti rozmarinui pakankamai natūralios saulės šviesos, ypač tamsiuoju metų laiku, puikia išeitimi gali tapti dirbtinis apšvietimas. Šiuolaikinės augalų auginimo lempos yra efektyvios ir sunaudoja nedaug energijos, todėl gali sėkmingai kompensuoti saulės trūkumą. Geriausiai tinka pilno spektro LED lempos, kurios imituoja natūralią saulės šviesą ir suteikia augalui visus reikalingus šviesos bangų ilgius.
Naudojant dirbtinį apšvietimą, svarbu lemputes pakabinti tinkamu atstumu nuo augalo. Paprastai jos laikomos 15-30 cm atstumu virš augalo viršūnės. Jei lempos bus per toli, šviesos intensyvumas bus per mažas. Jei per arti – gali nudeginti lapus. Atstumą reikėtų reguliuoti augalui augant. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą apšvietimo trukmę. Rozmarinui reikėtų mažiausiai 10-12 valandų dirbtinės šviesos per dieną, kad būtų imituojamos ilgos vasaros dienos.
Dirbtinis apšvietimas ypač naudingas žiemą, kai dienos yra trumpos, o saulė ne tokia intensyvi. Papildomas apšvietimas padeda rozmarinui išlikti sveikam, kompaktiškam ir neprarasti lapų. Jis taip pat nepakeičiamas, jei nori užsiimti rozmarinų daiginimu iš sėklų ar įšaknydinimu auginiais tamsiuoju metų laiku. Dirbtinė šviesa suteiks jauniems augalėliams energijos, reikalingos stipriam ir sveikam augimui.
Svarbu nepamiršti, kad net ir naudojant dirbtinį apšvietimą, reikia stebėti augalą ir jo reakciją. Jei augalas vis tiek tįsta, gali tekti padidinti apšvietimo trukmę arba priartinti lempas. Jei lapų kraštai pradeda džiūti, galbūt lempos yra per arti. Atmink, kad dirbtinis apšvietimas yra puikus pagalbininkas, tačiau jis neatstos visų natūralios saulės teikiamų privalumų, todėl, kai tik yra galimybė, leisk savo rozmarinui pasimėgauti tikra saule.
Šviesos svarba skirtingais augimo etapais
Šviesos poreikis išlieka didelis visais rozmarino augimo etapais, tačiau yra tam tikrų niuansų. Dygstant sėkloms, šviesa yra vienas iš dygimą skatinančių veiksnių, todėl sėklų nereikėtų užberti storu žemės sluoksniu. Vos pasirodžiusiems daigeliams šviesa yra gyvybiškai svarbi. Esant jos trūkumui, daigai greitai ištįsta, tampa silpni ir dažnai žūsta. Todėl daigyklą reikia laikyti pačioje šviesiausioje vietoje arba po specialiomis lempomis.
Jauniems, neseniai įsišaknijusiems auginiams ar daigams reikia daug ryškios, bet ne pačios kaitriausios tiesioginės saulės. Per stipri vidurdienio saulė gali nudeginti gležnus lapelius. Todėl jaunus augalus geriausia laikyti ten, kur juos pasiekia rytinė arba vakarinė saulė, arba pridengti nuo pačių kaitriausių spindulių. Kai augalas sustiprėja ir gerai įsišaknija, jis tampa daug atsparesnis karščiui ir saulei.
Suaugusiam rozmarino krūmui reikia kuo daugiau tiesioginės saulės. Kaip jau minėta, 6-8 valandos yra minimumas, bet augalas mielai mėgausis saule ir visą dieną. Kuo daugiau saulės, tuo tankesnis bus krūmas, tuo ryškesnis bus jo aromatas ir tuo gausiau jis žydės. Šviesa taip pat skatina stiebų medėjimą, o tai svarbu augalo tvirtumui ir atsparumui.
Žiemojimo periodu, kai augalas pereina į ramybės būseną, jo augimas sulėtėja, tačiau šviesos poreikis išlieka didelis. Būtent šviesos trūkumas, o ne žema temperatūra, dažnai yra didžiausias iššūkis žiemojant patalpoje. Net ir vėsioje patalpoje rozmarinui reikia kuo šviesesnės vietos, kad jis išliktų sveikas iki pavasario. Jei šviesos trūks, augalas pradės mesti lapus ir silpti, nepaisant to, kad yra laikomas tinkamoje temperatūroje.
