Rozmarinas yra ne tik nuostabus prieskonis, bet ir ilgaamžis, visžalis krūmas, galintis papuošti bet kurį sodą ar palangę. Jo sodinimas ir dauginimas yra palyginti nesudėtingi procesai, leidžiantys lengvai praplėsti savo prieskoninių augalų kolekciją ar pasidalinti šiuo nuostabiu augalu su draugais. Sėkmingo įsišaknijimo ir augimo paslaptis slypi tinkamo metodo, laiko ir sąlygų parinkime. Nors rozmariną galima dauginti keliais būdais, populiariausias ir patikimiausias yra dauginimas auginiais, kuris užtikrina, kad naujas augalas bus identiškas motininiam. Šis metodas leidžia greitai ir efektyviai gauti tvirtus, sveikus daigus, pasiruošusius augti ir džiuginti savo aromatu.
Sodinant rozmariną, svarbiausia yra pasirinkti tinkamą vietą, kuri atitiktų jo prigimtinius poreikius, kilusius iš saulėtų Viduržemio jūros pakrančių. Augalui reikia daug tiesioginės saulės šviesos, mažiausiai 6-8 valandas per dieną, todėl ideali vieta yra pietinėje sodo pusėje arba ant gerai apšviestos palangės. Taip pat būtina užtikrinti apsaugą nuo stiprių ir šaltų vėjų, ypač šaltesnio klimato regionuose. Gerai parinkta vieta ne tik garantuos vešlų augimą, bet ir padės augalui sukaupti daugiau eterinių aliejų, suteikiančių jam intensyvų aromatą.
Dirvožemis yra kitas kritiškai svarbus elementas, nuo kurio priklauso rozmarino gerovė. Jam reikalinga lengva, laidi, smėlinga arba žvyringa dirva su geru drenažu, nes augalas nepakenčia užmirkimo. Jei sodo dirva yra sunki ir molinga, ją būtina pagerinti įmaišant smėlio, perlito ar komposto, kad padidėtų jos laidumas. Auginant vazone, rinkis specialų substratą prieskoniniams augalams arba kaktusams, ir būtinai įsitikink, kad vazono dugne yra drenažo skylės vandens pertekliui nutekėti.
Tinkamas sodinimo laikas taip pat turi didelę įtaką sėkmingam augalo prigijimui. Geriausia rozmarinus sodinti pavasarį, praėjus paskutinėms šalnoms, kai dirva jau yra pakankamai įšilusi. Tai suteikia augalui visą šiltąjį sezoną gerai įsišaknyti ir sustiprėti prieš artėjančią žiemą. Jei gyveni švelnaus klimato zonoje, rozmarinus galima sodinti ir rudenį, tačiau svarbu tai padaryti likus pakankamai laiko iki pirmųjų šalčių, kad augalas spėtų adaptuotis naujoje vietoje.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra pats populiariausias, greičiausias ir patikimiausias būdas gauti naujų rozmarino augalų. Šis metodas garantuoja, kad naujas augalas turės lygiai tokias pačias savybes kaip ir motininis augalas, iš kurio buvo paimtas auginys. Geriausias laikas ruošti auginius yra vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga, o ūgliai yra pusiau sumedėję – ne per jauni ir minkšti, bet ir ne per seni ir kieti. Tokie auginiai įsišaknija lengviausiai ir greičiausiai.
Norint paruošti auginį, reikia aštriu peiliu arba žirklėmis nupjauti maždaug 10-15 centimetrų ilgio sveiko, nesumedėjusio ūglio viršūnę. Pjūvį geriausia daryti šiek tiek įstrižai, tiesiai po lapų mazgu. Tada nuo apatinės auginio dalies, maždaug trečdalio ilgio, reikia atsargiai nuskabyti visus lapelius. Būtent iš šių vietų, kur buvo lapeliai, vėliau išaugs naujos šaknys, todėl šis žingsnis yra labai svarbus sėkmingam įsišaknijimui.
Paruoštus auginius galima įšaknydinti dvejopai: vandenyje arba tiesiai substrate. Įšaknydinant vandenyje, auginio apatinę dalį reikia pamerkti į stiklinę su vandeniu taip, kad lapeliai neliestų vandens. Stiklinę pastatyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje ir reguliariai keisti vandenį. Šaknys paprastai pasirodo per kelias savaites. Įšaknydinant substrate, auginio galiuką galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančius miltelius ir įsmeigti į lengvą, drėgną substratą (pvz., durpių ir perlito mišinį).
Pasodinus auginius į substratą, svarbu palaikyti nuolatinę drėgmę ir šilumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos šaknims formuotis. Vazonas su auginiais gali būti uždengtas plastikiniu maišeliu arba permatomu gaubtu, kad susidarytų šiltnamio efektas. Taip pat svarbu reguliariai vėdinti, kad neįsimestų pelėsis. Kai auginiai pradeda leisti naujus lapelius, tai yra ženklas, kad jie sėkmingai įsišaknijo ir yra pasiruošę augti kaip savarankiški augalai.
Dauginimas sėklomis
Nors rozmarinų dauginimas sėklomis yra įmanomas, tai yra daug sudėtingesnis ir ilgesnis procesas, reikalaujantis daugiau kantrybės. Rozmarinų sėklos dygsta lėtai ir netolygiai, o daigumas dažnai būna gana žemas. Be to, iš sėklų išauginti augalai gali neturėti visų motininio augalo savybių, ypač jei sėklos surinktos nuo hibridinių veislių. Dėl šių priežasčių sodininkai dažniau renkasi vegetatyvinius dauginimo būdus.
Jei vis dėlto nusprendei išbandyti šį metodą, sėklas geriausia sėti ankstyvą pavasarį, maždaug 8-10 savaičių iki paskutinių šalnų. Sėklas reikia paskleisti ant lengvo ir drėgno daiginimo substrato paviršiaus ir tik lengvai užberti plonu žemės sluoksniu, nes joms reikia šviesos, kad sudygtų. Daigyklą svarbu laikyti šiltoje vietoje, maždaug 25-30 laipsnių Celsijaus temperatūroje, ir nuolat palaikyti drėgmę, uždengus ją permatoma plėvele ar stiklu.
Dygimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesio ar net ilgiau, todėl svarbu būti kantriam ir nenuleisti rankų. Kai daigeliai pasirodo ir išleidžia pirmuosius tikruosius lapelius, plėvelę galima nuimti. Svarbu užtikrinti, kad jauni augalėliai gautų daug šviesos, bet būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai daigai sustiprėja ir paauga, juos galima pikuoti į atskirus vazonėlius.
Į lauką jaunus rozmarino daigelius galima perkelti tik tada, kai praeina bet kokia šalnų grėsmė ir dirva gerai įšyla. Prieš sodinant į nuolatinę vietą, augalus reikia palaipsniui grūdinti, kasdien po kelias valandas išnešant į lauką ir palaipsniui ilginant buvimo laiką. Tai padės jiems priprasti prie naujų sąlygų ir išvengti streso. Atmink, kad iš sėklų užaugintas rozmarinas augs lėčiau nei padaugintas auginiais.
Dauginimas atlankomis
Dauginimas atlankomis yra dar vienas paprastas ir natūralus būdas padauginti rozmarinus, ypač tuos, kurie auga lauke ir turi ilgas, lanksčias šakas. Šis metodas nereikalauja jokių ypatingų įrankių ar sąlygų ir yra labai patikimas, nes šakelė maitinasi iš motininio augalo tol, kol išleidžia savo šaknis. Geriausias laikas dauginti atlankomis yra pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga.
Procesas yra labai paprastas: reikia pasirinkti ilgą, sveiką ir lanksčią šaką, esančią arti žemės. Atsargiai nulenk ją prie žemės paviršiaus ir toje vietoje, kur šakelė liečia žemę, padaryk nedidelį įbrėžimą arba nuimk kelis lapelius. Ši vieta, kur bus pažeista žievė, paskatins šaknų formavimąsi. Paruoštą šakelės dalį prispausk prie žemės ir pritvirtink metaline vielos kabliuku arba akmeniu, kad ji neatsikeltų.
Prilenktą šakelės dalį užberk puria ir derlinga žeme, palikdamas viršūnę neužkastą. Svarbu palaikyti šią vietą nuolat drėgną, bet ne permirkusią, kad būtų sudarytos palankios sąlygos šaknims augti. Šaknų formavimasis gali užtrukti kelis mėnesius, kartais net visą sezoną, todėl būk kantrus. Įsišaknijimo sėkmę galima patikrinti švelniai patraukus už atlankos – jei jaučiamas pasipriešinimas, vadinasi, šaknys jau susiformavo.
Kai atlanka gerai įsišaknija ir pradeda leisti naujus ūglius, ją galima atskirti nuo motininio augalo. Aštriu sekatoriumi nukirpk šaką, jungiančią naują augalą su senuoju. Atsargiai iškask naująjį augalą su visu žemės gumulu ir persodink į norimą vietą. Šis metodas ypač tinka norint užpildyti tuščias vietas sode šalia jau augančio rozmarino krūmo ir sukurti tankesnį želdyną.
Persodinimas ir auginimas vazonuose
Rozmarinus, auginamus vazonuose, reikia periodiškai persodinti, kad būtų atnaujintas substratas ir suteikta daugiau erdvės šaknims. Paprastai tai daroma kas dvejus ar trejus metus, arba kai pastebi, kad šaknys pradeda lįsti pro drenažo skyles ar augalas nebetelpa vazone. Geriausias laikas persodinimui yra pavasaris, prieš prasidedant intensyviam augimui. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek, maždaug 2-5 cm, didesnis skersmeniu nei senasis.
Persodinant svarbu elgtis atsargiai, kad kuo mažiau būtų pažeistos šaknys. Išimk augalą iš seno vazono, švelniai nupurtyk seną žemę nuo šaknų ir apžiūrėk jas. Jei pastebi supuvusių ar pažeistų šaknų, jas atsargiai nukirpk. Į naujo vazono dugną įberk drenažo sluoksnį (pvz., keramzito), tada šiek tiek šviežio substrato. Įstatyk augalą į vazono centrą ir užpildyk tarpus nauja, gerai drenuojama žeme, lengvai ją suspaudžiant.
Po persodinimo augalą gausiai palaistyk, kad žemė gerai susigulėtų aplink šaknis. Kelias savaites po persodinimo laikyk rozmariną pusiau pavėsyje, kad jis atsigautų po patirto streso. Šiuo laikotarpiu venk tręšimo, nes tai gali pakenkti pažeistoms šaknims. Kai pastebėsi naujo augimo požymius, augalą galima grąžinti į saulėtą vietą ir prižiūrėti kaip įprastai.
Auginant rozmariną vazone ilgą laiką, svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą. Vasarą vazoną galima išnešti į lauką – balkoną ar terasą, kur jis gaus daug saulės. Žiemą augalą reikia įnešti į vėsią, bet šviesią patalpą, kur temperatūra laikosi apie 10-15 laipsnių Celsijaus. Saikingas laistymas, geras drenažas ir periodiškas persodinimas yra raktas į sėkmingą ir ilgaamžį rozmarino auginimą vazone.
