Reguliarus ir apgalvotas genėjimas yra viena svarbiausių rozmarino priežiūros procedūrų, kuri ne tik padeda išlaikyti tvarkingą ir patrauklią krūmo formą, bet ir yra būtina norint užtikrinti gerą augalo sveikatą bei produktyvumą. Genėjimas skatina augalą šakotis, todėl krūmas tampa tankesnis, vešlesnis ir suformuoja daugiau aromatingų ūglių, kurie naudojami kaip prieskonis. Be to, tinkamas karpymas užtikrina gerą oro cirkuliaciją krūmo viduje, o tai yra geriausia prevencija nuo grybelinių ligų. Nereikėtų bijoti žirklių – rozmarinas yra augalas, kuris puikiai toleruoja genėjimą ir dosniai už jį atsidėkoja. Svarbiausia žinoti, kada ir kaip tai daryti teisingai, kad nepakenktumėte augalui.
Geriausias laikas genėti rozmariną yra pavasarį, pasibaigus paskutinėms šalnoms ir augalui pradedant aktyviai augti. Pavasarinis genėjimas leidžia pašalinti per žiemą apšalusias, pažeistas ar nudžiūvusias šakeles ir suteikti krūmui norimą formą prieš naują augimo sezoną. Taip pat tai yra puikus metas patrumpinti per ilgas ar išsikraipiusias šakas, kad būtų išlaikytas kompaktiškas siluetas. Genėti galima ir vasaros pradžioje, po pirmojo žydėjimo, tačiau reikėtų vengti stipraus genėjimo karščiausiu vasaros metu.
Svarbu vengti genėjimo vėlyvą rudenį. Nors gali kilti pagunda sutvarkyti krūmą prieš žiemą, tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Vėlyvas genėjimas skatina naujų, jaunų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir pasiruošti šalčiams. Šie gležni ūgliai yra labai jautrūs šalčiui ir greičiausiai nušals, taip susilpnindami visą augalą ir padidindami ligų riziką. Rudenį galima tik minimaliai pakirpti šakeles šviežiam naudojimui.
Pagrindinė genėjimo taisyklė, kurios visada reikia laikytis – niekada nekirpti daugiau nei vieno trečdalio viso augalo vienu metu. Per drastiškas genėjimas gali sukelti augalui didelį stresą, iš kurio jis gali ir neatsigauti. Genint visada reikia palikti pakankamai žalios masės, kad augalas galėtų vykdyti fotosintezę ir turėtų energijos naujam augimui. Taip pat svarbu niekada nekirpti į seną, sumedėjusią medieną, kurioje nėra matomų lapų, nes iš tokių vietų nauji ūgliai dažniausiai nebeišauga.
Genėjimo technika ir įrankiai
Genėjimui visada naudok aštrius ir švarius įrankius – sekatorių arba aštrias žirkles. Atšipę įrankiai labiau gniuždo, o ne pjauna šakas, palikdami nelygias žaizdas, kurios yra atviri vartai ligų sukėlėjams. Po kiekvieno augalo genėjimo įrankius reikėtų dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštumėte galimų ligų nuo vieno augalo kitam. Tai ypač svarbu, jei genite sergantį ar pažeistą augalą.
Pjaunant šakelę, pjūvį daryk šiek tiek įstrižai, maždaug 0,5 cm virš lapų mazgo arba šoninės šakelės. Iš šio lapų mazgo išaugs nauji ūgliai, todėl pjūvis virš jo skatins šakojimąsi. Genint siekiama ne tik sumažinti augalo dydį, bet ir pagerinti jo struktūrą. Pašalink visas šakas, kurios auga į krūmo vidų, kryžiuojasi ar trinasi viena į kitą. Taip pagerinsi oro cirkuliaciją ir užtikrinsi, kad visos augalo dalys gautų pakankamai saulės šviesos.
Formuojant krūmą, visada atsitrauk per žingsnį ir apžiūrėk augalą iš visų pusių, kad išlaikytum natūralią ir harmoningą formą. Pradėk nuo ilgiausių ir labiausiai išsišovusių šakų, palaipsniui trumpindamas jas ir derindamas prie bendro silueto. Atmink, kad geriau kirpti po truputį, keliais etapais, nei nukirpti per daug iš karto. Reguliarus viršūnių skabymas viso augimo sezono metu taip pat yra puiki genėjimo forma, skatinanti tankų ir vešlų augimą.
Nukirptų šakelių nereikia išmesti – tai puikus derlius! Jas galima naudoti šviežias, džiovinti arba šaldyti. Džiovinimui surišk šakeles į mažus ryšulėlius ir pakabink gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje. Kai lapeliai taps trapūs, nubrauk juos nuo kotelių ir laikyk sandariai uždarytame inde. Taip genėjimas tampa ne tik priežiūros procedūra, bet ir maloniu derliaus nuėmimu.
Jaunų augalų formavimas
Pradėti formuoti rozmarino krūmą reikia nuo pat mažens, kad iš pat pradžių būtų sukurta tvirta ir tanki struktūra. Kai jaunas augalas, išaugintas iš auginio ar sėklos, pasiekia maždaug 15 cm aukštį, galima pradėti skabyti jo viršūnėles. Nuskabius pagrindinio stiebo viršūnę, augalas yra skatinamas leisti šoninius ūglius iš žemiau esančių lapų pažastų. Tai yra pirmas žingsnis link tankaus ir gerai išsišakojusio krūmo.
Šią procedūrą reikėtų kartoti reguliariai. Kai naujai išaugę šoniniai ūgliai pasiekia kelių centimetrų ilgį, nuskabyk ir jų viršūnėles. Kiekvienas nuskabymas skatina augalą šakotis dar labiau, todėl per pirmąjį auginimo sezoną galima suformuoti gražų, apvalų ir kompaktišką krūmelį. Toks ankstyvas formavimas neleidžia augalui ištįsti ir auginti vieno ar kelių ilgų stiebų, kas dažnai nutinka negenimiems rozmarinams.
Pirmuosius metus nereikėtų leisti jaunam augalui žydėti. Nors žiedai yra gražūs, jų formavimas atima iš augalo daug energijos, kurią jis galėtų panaudoti stiprios šaknų sistemos ir tvirto karkaso kūrimui. Todėl, kai tik pasirodo žiedpumpuriai, juos reikėtų išskabyti. Tai leis visą augalo energiją nukreipti į vegetatyvinį augimą ir užtikrins, kad kitais metais augalas bus daug stipresnis ir žydės gausiau.
Formuojant jauną augalą, svarbu atsižvelgti į norimą galutinę formą. Rozmariną galima auginti kaip natūraliai atrodantį krūmą, formuoti kaip rutulį, piramidę ar netgi kaip nedidelį medelį (štambą). Norint suformuoti medelį, reikia pasirinkti vieną stiprų, vertikalų stiebą, pašalinti visas šonines šakas iki norimo aukščio ir tada leisti viršūnei šakotis, reguliariai ją skabant ir formuojant lają. Tai reikalauja daugiau laiko ir kantrybės, tačiau rezultatas gali būti labai įspūdingas.
Senų krūmų atjauninimas
Bėgant metams, rozmarino krūmai gali tapti dideli, reti ir sumedėję, ypač apatinėje dalyje. Tokius senus krūmus galima atjauninti atliekant drastiškesnį genėjimą, tačiau tai daryti reikia labai atsargiai ir palaipsniui. Geriausias laikas atjauninti krūmą yra ankstyvas pavasaris, kai augalas turi visą sezoną atsigauti ir užsiauginti naują lapiją. Nerekomenduojama atjauninti krūmo vienu ypu, nes tai gali jį pražudyti.
Atjauninimo procesą geriausia išdėstyti per dvejus ar trejus metus. Pirmaisiais metais išpjauk maždaug trečdalį seniausių ir storiausių šakų, nupjaudamas jas kuo arčiau pagrindo. Tai paskatins naujų ūglių augimą iš krūmo centro. Likusias šakas galima patrumpinti maždaug trečdaliu, kad būtų išlaikyta bendra forma ir paskatintas šakojimasis. Po genėjimo augalą galima švelniai patręšti kompostu, kad gautų papildomų maistinių medžiagų atsigavimui.
Antraisiais metais, vėl pavasarį, įvertink naują augimą. Išpjauk dar vieną trečdalį senų, sumedėjusių šakų, palikdamas praėjusiais metais išaugusius naujus ūglius. Taip palaipsniui, per kelis sezonus, pakeisi visas senas šakas naujomis, o krūmas taps daug tankesnis, gyvybingesnis ir produktyvesnis. Svarbiausia taisyklė atjauninant – niekada nepjauti į pliką medieną, kur nėra jokių žalių lapelių ar pumpurų, nes iš ten augalas greičiausiai nebeatsigaus.
Jei rozmarino krūmas yra labai senas, apleistas ir beveik visas sumedėjęs, kartais geriau jį pakeisti nauju, išaugintu iš auginio. Prieš atliekant drastišką genėjimą, nuo senojo krūmo galima pasidauginti auginių. Taip, net jei atjauninimas nepavyks ir augalas žus, turėsi naujų, jaunų rozmarinų, kurie bus identiški senajam. Tai yra saugus būdas išsaugoti vertingą augalą ir tuo pačiu atnaujinti savo sodą.
Derliaus nuėmimas kaip genėjimo forma
Derliaus nuėmimas yra pats paprasčiausias ir maloniausias būdas reguliariai genėti rozmariną. Skinant šakeles maistui, kartu skatinamas augalo šakojimasis ir tankėjimas. Geriausia skinti jaunų, minkštų ūglių viršūnėles, kurių ilgis yra apie 10-15 cm. Šie ūgliai yra patys aromatingiausi ir švelniausi. Reguliarus viršūnėlių skynimas neleidžia augalui pernelyg ištįsti ir skatina jį augti į plotį, o ne į aukštį.
Geriausias laikas skinti rozmariną derliui yra rytas, po to, kai nudžiūsta rasa. Būtent ryte eterinių aliejų koncentracija lapuose yra didžiausia. Stenkis skinti šakeles iš skirtingų krūmo vietų, kad būtų išlaikyta simetriška forma ir augalas nebūtų nuplikintas vienoje pusėje. Niekada nenuskabyk visų lapų nuo vienos šakos, palikdamas ją pliką – geriau nukirpti visą šakelės galiuką.
Augimo sezono metu, nuo pavasario iki rudens, derlių galima nuimti nuolat, pagal poreikį. Tačiau stenkis vienu metu nenuskinti daugiau nei trečdalio augalo lapijos, kad jis turėtų pakankamai jėgų atsigauti. Prieš žiemą, maždaug 4-6 savaites iki pirmųjų šalnų, derliaus nuėmimą reikėtų apriboti, kad augalas spėtų pasiruošti ramybės periodui.
Šviežiai nuskintos rozmarino šakelės gali būti laikomos šaldytuve, pamerktos į vandenį kaip gėlės, arba suvyniotos į drėgną popierinį rankšluostį ir įdėtos į plastikinį maišelį. Taip jos išliks šviežios kelias savaites. Norint išsaugoti derlių ilgesniam laikui, šakeles galima džiovinti arba šaldyti. Džiovinimui pakabink ryšulėlius gerai vėdinamoje vietoje, o šaldymui galima sukapoti lapelius ir užšaldyti ledo kubelių formelėse su vandeniu ar alyvuogių aliejumi.
