Saulės šviesa yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prancūziškųjų levandų sveikatą, augimą ir žydėjimo gausą. Šie augalai, kilę iš atvirų, saulės nutviekstų Viduržemio jūros regiono šlaitų, yra heliofitai – augalai, kuriems reikalingas didelis tiesioginės saulės šviesos kiekis. Nesuteikus jiems pakankamai šviesos, net ir kruopščiausia priežiūra neduos norimų rezultatų: augalai bus ištįsę, silpni, menkai žydės ir bus neatsparūs ligoms. Supratimas, koks yra tikslus šviesos poreikis ir kaip jį patenkinti, yra sėkmingo šių nuostabių augalų auginimo pagrindas. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime prancūziškųjų levandų meilę saulei ir pateiksime praktinių patarimų, kaip užtikrinti optimalų apšvietimą.
Saulės šviesos svarba augalui
Saulės šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis fotosintezės procesui, kurio metu augalai iš anglies dioksido ir vandens gamina organines medžiagas (cukrus), reikalingas jų augimui ir vystymuisi. Prancūziškosioms levandoms, kaip ir daugeliui kitų intensyviai žydinčių ir eterinius aliejus gaminančių augalų, reikia ypač daug energijos. Pakankamas šviesos kiekis yra būtinas ne tik vešliai lapijai, bet ir gausiam žiedų formavimui bei intensyviam aromatui.
Tiesioginiai saulės spinduliai atlieka ir kitas svarbias funkcijas. Jie padeda greitai išgarinti drėgmės perteklių nuo lapų paviršiaus po lietaus ar laistymo, taip ženkliai sumažindami grybelinių ligų, tokių kaip miltligė ar pilkasis puvinys, riziką. Saulės šviesa taip pat skatina kompaktiškesnį, tvirtesnį augalo augimą. Esant šviesos trūkumui, levandos pradeda „tįsti” link šviesos šaltinio, jų stiebai tampa ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja.
Be to, saulės šviesa yra tiesiogiai susijusi su eterinių aliejų, suteikiančių levandoms būdingą kvapą, gamyba. Kuo daugiau saulės gauna augalas, tuo intensyvesnis bus jo aromatas. Eteriniai aliejai atlieka ir apsauginę funkciją, padėdami augalui apsisaugoti nuo kenkėjų ir sumažinti vandens garavimą karštomis dienomis. Todėl saulėta vieta yra būtina sąlyga ne tik grožiui, bet ir augalo atsparumui.
Netinkamas apšvietimas yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl prancūziškosios levandos skursta ir prastai auga. Augintojai, bandantys jas auginti pavėsyje ar net pusiau pavėsyje, dažniausiai susiduria su nusivylimu. Šiam augalui joks kompromisas dėl šviesos kiekio netinka – jam reikia visos saulės, kokią tik įmanoma gauti mūsų klimato sąlygomis.
Optimali šviesos trukmė ir intensyvumas
Prancūziškosioms levandoms reikia mažiausiai 6 valandų tiesioginės saulės šviesos per dieną, tačiau optimalus kiekis yra 8 ar net daugiau valandų. Tai reiškia, kad augalas turi būti apšviestas tiesioginių, nefiltruotų saulės spindulių didžiąją dienos dalį. Geriausia vieta joms sode – atvira, neužpavėsinta erdvė pietinėje, pietvakarinėje ar vakarinėje pusėje. Rytinė saulė taip pat yra naudinga, tačiau jos vienos dažniausiai nepakanka gausiam žydėjimui.
Renkantis vietą sodinimui, svarbu įvertinti galimus šešėlius, kuriuos meta pastatai, medžiai ar kiti aukštesni augalai. Reikėtų atsižvelgti į tai, kaip šešėliai keičiasi per dieną ir skirtingais metų laikais. Pavyzdžiui, vieta, kuri yra saulėta pavasarį, vasaros viduryje, kai saulė yra aukščiau, gali atsidurti medžių šešėlyje. Todėl prieš sodinant, verta vieną dieną tiesiog stebėti pasirinktą plotą ir pasižymėti, kiek valandų jis gauna tiesioginės saulės.
Auginant levandas vazonuose balkone ar terasoje, taip pat galioja ta pati taisyklė. Rinkitės patį saulėčiausią balkoną. Jei balkonas yra orientuotas į rytus, augalas gaus saulės tik pirmoje dienos pusėje, ir to gali būti maža. Pietų orientacijos balkonai yra idealūs. Vakarų balkonai taip pat tinka, nes augalas gaus intensyvią popietinę saulę. Šiauriniame balkone prancūziškosios levandos auginimas yra pasmerktas nesėkmei.
Patalpoje auginamoms levandoms, ypač žiemojimo metu, užtikrinti pakankamą šviesos kiekį yra didžiausias iššūkis. Net ir pati šviesiausia pietinė palangė žiemą Lietuvoje ne visada gali suteikti pakankamai šviesos. Dėl šios priežasties augalai dažnai ištįsta, numeta dalį lapų. Tokiu atveju galima apsvarstyti papildomą apšvietimą specialiomis augalų lempomis, kurios padėtų kompensuoti natūralios šviesos trūkumą.
Šviesos trūkumo požymiai
Augalas pats aiškiai parodo, kada jam trūksta šviesos. Vienas iš pirmųjų ir akivaizdžiausių požymių yra etioliacija, arba augalo ištįsimas. Stiebai tampa neįprastai ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų mazgų pastebimai padidėja. Augalas tarsi stiebiasi ir ieško šviesos, todėl gali pasvirti į vieną pusę, link lango ar kito šviesos šaltinio. Toks augalas atrodo neproporcingas ir netvarkingas.
Kitas svarbus simptomas – menkas žydėjimas arba visiškas žiedų nebuvimas. Net jei augalas augina lapus, bet neformuoja žiedpumpurių, tai yra aiškus ženklas, kad jam trūksta energijos, kurią jis gauna iš saulės šviesos. Kartais gali susiformuoti keli pavieniai, smulkūs ir neišraiškingi žiedai. Žiedų spalva taip pat gali būti blyškesnė nei įprastai.
Lapų spalva taip pat gali pasikeisti. Užuot buvę sodrios, pilkšvai žalios spalvos, lapai gali tapti šviesiai žali ar net gelsvi. Augalas praranda savo dekoratyvumą ir atrodo negyvybingas. Be to, dėl silpnumo ir ištįsusio augimo, levandos tampa daug jautresnės ligoms ir kenkėjams. Prasta oro cirkuliacija tarp ištįsusių stiebų ir bendras augalo nusilpimas sudaro palankias sąlygas grybelinėms infekcijoms.
Pastebėjus šiuos požymius, pirmiausia reikėtų nedelsiant perkelti augalą į šviesesnę vietą. Jei auginate vazone, perkelkite jį į saulėčiausią sodo ar namų vietą. Jei augalas pasodintas į gruntą netinkamoje vietoje, geriausia jį pavasarį persodinti. Ištįsusių stiebų jau neįmanoma sutrumpinti, tačiau pavasarinis genėjimas gali padėti paskatinti naujų, tvirtesnių ūglių augimą iš augalo pagrindo ir atkurti kompaktiškesnę formą.
Šviesos pertekliaus klausimas
Kyla natūralus klausimas: ar prancūziškosioms levandoms gali būti per daug saulės? Mūsų klimato sąlygomis – praktiškai niekada. Lietuvos saulė nėra tokia intensyvi kaip Viduržemio jūros regione, todėl augalams nudegimo rizika yra minimali. Net ir per didžiausius vasaros karščius, esant 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai, sveikas ir gerai įsišaknijęs augalas, gaunantis pakankamai drėgmės iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, puikiai jausis saulėkaitoje.
Problemų gali kilti tik specifiniais atvejais. Pavyzdžiui, jauni, neseniai pasodinti daigai arba iš patalpos į lauką staigiai išnešti augalai, neperėję grūdinimo proceso, gali patirti lapų nudegimus. Todėl jaunus ar prie lauko sąlygų nepratusius augalus prie tiesioginės saulės reikia pratinti palaipsniui. Taip pat, auginant levandas mažuose, ypač tamsios spalvos, vazonuose, per karščius gali labai įkaisti šaknys. Tokiu atveju vazoną galima įstatyti į didesnį, šviesios spalvos indą arba pridengti jį nuo tiesioginių spindulių.
Sausros ir karščio derinys gali sukelti stresą augalui, pasireiškiantį lapų vytimu dienos metu. Tačiau tai dažniausiai yra vandens trūkumo, o ne šviesos pertekliaus problema. Svarbu užtikrinti, kad per karščius ir sausrą augalas gautų pakankamai vandens (bet nebūtų perlietas). Šviesios spalvos mulčias, pavyzdžiui, smulkus žvyras, taip pat gali padėti apsaugoti šaknis nuo perkaitimo, atspindėdamas dalį saulės spindulių.
Apibendrinant galima teigti, kad renkant vietą prancūziškajai levandai, baimintis reikėtų ne saulės pertekliaus, o jos trūkumo. Kuo daugiau saulės gaus tavo augalas, tuo jis bus sveikesnis, tvirtesnis, atsparesnis, gausiau žydės ir intensyviau kvepės. Nebijok karščiausios ir saulėčiausios sodo vietos – būtent ten prancūziškoji levanda jausis kaip namie.
