Plumerijos, dar žinomos kaip frangipani, yra egzotiški augalai, kurie savo kvapniais žiedais gali papuošti bet kokią aplinką. Sėkmingas jų auginimas prasideda nuo teisingo sodinimo ir dauginimo metodų išmanymo. Nors šiuos atogrąžų augalus galima dauginti dviem pagrindiniais būdais – sėklomis ir auginiais – pastarasis metodas yra populiaresnis ir patikimesnis, nes užtikrina, kad naujas augalas išlaikys motininio augalo veislės savybes, tokias kaip žiedų spalva ir forma. Dauginimas auginiais taip pat leidžia greičiau sulaukti žydėjimo, palyginti su auginimu iš sėklų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime abu dauginimo būdus, tinkamo substrato parinkimą ir jaunų augalų priežiūrą, kad tavo plumerijų auginimo kelionė būtų sėkminga nuo pat pradžių.
Sodinant plumeriją, nepriklausomai nuo to, ar tai jaunas daigas iš sėklos, ar įsišaknijęs auginys, svarbiausia yra parinkti tinkamą vazoną ir substratą. Vazonas privalo turėti bent vieną didelę drenažo angą, kad būtų išvengta vandens sąstovio, kuris yra pagrindinė šaknų puvinio priežastis. Substratas turi būti itin laidus orui ir vandeniui. Dažnai naudojamas mišinys, sudarytas iš kaktusams skirtos žemės, perlito, pemzos ar stambaus smėlio, užtikrina puikų drenažą ir aeraciją, būtiną sveikoms plumerijos šaknims vystytis. Sodinant augalą svarbu jo neįkasti per giliai – šaknies kaklelis turi likti dirvožemio paviršiuje.
Dauginimas auginiais yra plačiausiai naudojamas metodas dėl savo paprastumo ir efektyvumo. Šiam tikslui geriausiai tinka subrendusios, sumedėjusios šakos, kurios nupjaunamos pavasarį arba vasaros pradžioje, aktyvaus augimo laikotarpiu. Nupjautus auginius reikia kelias dienas ar net savaites palaikyti sausoje, šiltoje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad pjūvio vieta apdžiūtų ir susidarytų apsauginis sluoksnis. Šis etapas yra kritiškai svarbus, nes apsaugo auginį nuo puvinio, kai jis pasodinamas į substratą. Tik tinkamai paruoštas auginys turi didelę tikimybę sėkmingai išleisti šaknis.
Nors auginimas iš sėklų yra ilgesnis ir ne visada nuspėjamas procesas, jis gali būti labai įdomus, ypač siekiant išvesti naujas veisles, nes iš sėklų išaugę augalai gali skirtis nuo motininio augalo. Plumerijos sėklos turi būti šviežios, nes greitai praranda daigumą. Sėklas geriausia sėti pavasarį į purų ir drėgną substratą, negiliai jas įspaudžiant. Svarbu palaikyti nuolatinę šilumą ir drėgmę, kol sėklos sudygs, o tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Iš sėklų išaugintos plumerijos paprastai pražysta tik po 3-5 metų.
Sėklų sėjimas ir daiginimas
Auginimas iš sėklų yra kantrių sodininkų užsiėmimas, suteikiantis galimybę stebėti visą augalo gyvenimo ciklą nuo pat pradžių. Sėkmingam daiginimui svarbiausia yra naudoti kuo šviežesnes sėklas, nes jų daigumas su laiku smarkiai mažėja. Sėklas galima įsigyti iš patikimų tiekėjų arba surinkti nuo jau subrendusio augalo sėklų ankščių. Plumerijos sėkla turi mažą „sparnelį” viename gale; sėjant, sėklą reikia įspausti į substratą taip, kad šis sparnelis liktų virš dirvožemio paviršiaus. Tai padeda išvengti sėklos supuvimo ir užtikrina geresnį daigumą.
Daugiau straipsnių šia tema
Substratas sėkloms turi būti lengvas, sterilus ir gerai drenuojamas. Puikiai tinka specialus daiginimui skirtas mišinys arba mišinys iš lygių dalių durpių ir perlito. Prieš sėją substratą reikia sudrėkinti, bet jis neturi būti permirkęs. Sėklas galima sėti į daigyklas, mažus vazonėlius ar bendrą indą, paliekant tarp jų pakankamą atstumą. Pasėjus sėklas, indą rekomenduojama uždengti skaidria plėvele ar stiklu, kad būtų sukurtas šiltnamio efektas, palaikantis aukštą oro drėgmę, kuri yra būtina dygimui.
Optimali temperatūra plumerijos sėkloms dygti yra tarp 25 ir 30 laipsnių Celsijaus. Norint palaikyti tokią temperatūrą, galima naudoti specialų šildomą daiginimo kilimėlį. Indą su sėklomis reikėtų laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Substratą reikia reguliariai tikrinti ir, jei reikia, apipurkšti vandeniu, kad jis išliktų šiek tiek drėgnas. Svarbu kasdien nuimti dangtį ir išvėdinti, kad nesikauptų kondensatas ir neįsimestų pelėsis.
Dygimas gali prasidėti po vienos savaitės, bet kartais užtrunka ir ilgiau, net iki mėnesio ar daugiau, todėl svarbu būti kantriam. Pasirodžius pirmiesiems daigeliams, dangtį reikia palaipsniui nuimti, pratinant jaunus augalus prie aplinkos sąlygų. Kai daigai išaugina pirmąją porą tikrųjų lapelių, juos galima atsargiai pikuoti į atskirus nedidelius vazonėlius. Jaunus augalus reikia toliau laikyti šiltoje ir šviesioje vietoje, saugant nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių.
Dauginimas auginiais: žingsnis po žingsnio
Dauginimas auginiais yra pats populiariausias ir greičiausias būdas padauginti plumerijas, užtikrinantis, kad naujas augalas bus identiškas motininiam. Geriausias laikas pjauti auginius yra pavasario pabaiga arba vasaros pradžia, kai augalas yra aktyviausioje augimo fazėje. Rinkitės sveikas, subrendusias, sumedėjusias šakas, maždaug 30-50 cm ilgio. Pjūvį darykite aštriu, steriliu peiliu ar genėjimo žirklėmis, šiek tiek įstrižai. Po pjūvio iš šakos pradės tekėti pieniškos, lipnios sultys, kurios gali dirginti odą, todėl rekomenduojama mūvėti pirštines.
Daugiau straipsnių šia tema
Nupjovus auginį, būtina pašalinti visus lapus apatinėje jo dalyje, paliekant tik kelis pačiame viršuje. Lapų pašalinimas sumažina drėgmės garinimą ir leidžia auginiui visą energiją skirti šaknų formavimui, o ne lapų palaikymui. Po to seka svarbiausias etapas – auginio džiovinimas. Pjūvio vietą reikia palikti apdžiūti gerai vėdinamoje, šiltoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Priklausomai nuo auginio storio ir aplinkos drėgmės, tai gali užtrukti nuo 5 dienų iki 2 savaičių. Pjūvio vieta turi visiškai užsitraukti ir sukietėti; bandant sodinti šlapią auginį, jis beveik garantuotai supus.
Kai pjūvio vieta visiškai sausa, auginys yra paruoštas sodinimui. Nors tai nėra būtina, auginio galą galima pamirkyti įsišaknijimo hormonuose (milteliuose), kurie paskatins greitesnį ir gausesnį šaknų formavimąsi. Paruoškite nedidelį vazoną su labai gerai drenuojamu substratu, pavyzdžiui, perlito ir durpių mišiniu. Pieštuku ar pagaliuku padarykite duobutę substrate ir į ją įstatykite auginį maždaug 5-10 cm gyliu. Lengvai apspauskite žemę aplink auginį, kad jis stovėtų stabiliai. Jei auginys sunkus, jį galima paremti pagaliukais.
Pasodinus auginį, substratą reikia labai saikingai sudrėkinti. Vėliau laistyti reikėtų labai retai, tik kai substratas beveik visiškai išdžiūsta, kad būtų išvengta puvimo. Vazoną su auginiu laikykite labai šiltoje (idealiai 25-30 °C) ir šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje. Šaknys paprastai pradeda formuotis per 6-8 savaites. Pirmasis sėkmingo įsišaknijimo ženklas – pradeda augti nauji maži lapeliai. Tik tada, kai augalas akivaizdžiai pradeda augti, galima palaipsniui didinti laistymą ir pradėti jį pratinti prie tiesioginių saulės spindulių.
Tinkamo substrato parinkimas sodinimui
Tinkamo substrato parinkimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių plumerijos sveikatą ir ilgaamžiškumą. Svarbiausia substrato savybė – puikus drenažas. Šių augalų šaknys yra labai jautrios drėgmės pertekliui ir deguonies trūkumui, todėl substratas, kuriame užsistovi vanduo, greitai sukelia šaknų puvinį. Dėl šios priežasties standartiniai durpių mišiniai, skirti daugumai kambarinių gėlių, plumerijoms netinka, nebent jie yra smarkiai pagerinami drenažą gerinančiais priedais. Substratas turi būti purus, lengvas ir greitai džiūstantis.
Idealų mišinį galima pasigaminti patiems, derinant kelis komponentus. Geras atspirties taškas yra kokybiška kaktusams ir sukulentams skirta žemė, kuri jau yra pritaikyta geram drenažui. Norint dar labiau pagerinti jo savybes, rekomenduojama įmaišyti papildomų inertinių medžiagų. Perlitą, pemzą, smulkią lavos skaldą ar keramzitą reikėtų maišyti santykiu maždaug 1:1 su kaktusų žeme. Šie priedai sukuria oro tarpus substrate, leidžia vandens pertekliui greitai nutekėti ir užtikrina gerą šaknų aeraciją.
Kitas populiarus receptas yra maišyti vieną dalį kokoso durpių, vieną dalį perlito ir vieną dalį smulkintos pušų žievės (orchidėjų substrato). Kokoso durpės gerai sulaiko šiek tiek drėgmės, bet išlieka purios, o perlite esantys oro tarpai ir pušų žievė užtikrina puikų drenažą. Taip pat galima įdėti šiek tiek komposto ar biohumuso, kad praturtintumėte substratą organinėmis maistinėmis medžiagomis, tačiau jų kiekis neturėtų būti per didelis. Svarbu vengti sunkaus sodo dirvožemio ar molio, kurie sulaiko per daug vandens.
Prieš sodinant augalą, svarbu užtikrinti, kad vazone veiktų drenažo sistema. Įsitikink, kad vazono dugne yra pakankamai didelės skylės. Ant dugno galima paberti sluoksnį stambesnio keramzito ar žvyro, nors tai nėra būtina, jei pats substratas yra tinkamai paruoštas. Svarbiausia yra substrato kokybė visame vazono tūryje. Tinkamai paruoštas substratas ne tik apsaugos nuo perlaistymo, bet ir leis šaknims laisvai augti ir kvėpuoti, kas yra sveiko ir stipraus augalo pagrindas.
Jaunų augalų persodinimas
Jaunus plumerijų daigus, išaugintus iš sėklų ar įsišaknijusius auginius, ateina laikas persodinti į didesnį vazoną, kai jų šaknų sistema užpildo esamą talpą. Tai paprastai atsitinka per pirmuosius augimo metus. Geriausias laikas persodinimui yra pavasaris, kai augalas pradeda aktyvų augimą. Persodinimas suteikia šaknims daugiau erdvės plėstis, aprūpina augalą šviežiu, maistinių medžiagų turinčiu substratu ir skatina tolimesnį augimą. Ženklai, rodantys, kad augalą laikas persodinti, yra šaknys, lendančios pro drenažo skyles, arba sulėtėjęs augimas.
Persodinimui rinkitės vazoną, kuris yra tik vienu dydžiu (maždaug 2-4 cm skersmens) didesnis už ankstesnį. Naudojant per didelį vazoną, kyla rizika, kad substratas per ilgai išliks drėgnas, nes mažesnė šaknų sistema nespės sugerti viso vandens. Tai gali sukelti šaknų puvinį. Vazonas, kaip ir visada auginant plumerijas, privalo turėti geras drenažo skyles. Substratas ruošiamas toks pat, kaip ir sodinant – labai purus ir gerai drenuojamas.
Pats persodinimo procesas turi būti atliekamas atsargiai, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis. Išimkite augalą iš seno vazono, atsargiai atlaisvinkite šaknų gumulą, jei jis yra labai tankus. Į naujo vazono dugną įberkite šviežio substrato, įstatykite augalą ir užpildykite tarpus, švelniai paspaudžiant žemę. Augalą pasodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo anksčiau. Po persodinimo palaistykite, kad substratas sudrėktų, bet nepermirkų.
Po persodinimo jaunam augalui reikia laiko adaptuotis. Kelias savaites jo nereikėtų tręšti, kad šaknys spėtų atsigauti. Laikykite augalą šiltoje, šviesioje vietoje, tačiau pirmąją savaitę saugokite nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių, kad sumažintumėte stresą. Kai pastebėsite naujo augimo požymius – naujus lapelius ar ūglius – galėsite atnaujinti įprastą priežiūros režimą, įskaitant laistymą ir tręšimą. Reguliarus persodinimas jaunystėje užtikrina, kad plumerija išaugs į stiprų ir sveiką suaugusį augalą.
Įsišaknijimo skatinimas ir priežiūra po dauginimo
Sėkmingas plumerijos auginio įsišaknijimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių: šilumos, drėgmės balanso ir kantrybės. Vienas svarbiausių elementų yra šiluma. Šaknys geriausiai formuojasi, kai substrato temperatūra yra pastovi, tarp 25-30 °C. Norint tai pasiekti, ypač vėsesniame klimate, labai naudinga naudoti šildomąjį kilimėlį, skirtą daiginimui. Šiluma iš apačios skatina ląstelių dalijimąsi ir šaknų augimą pjūvio vietoje. Vazonas su auginiu turėtų stovėti šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje, kuri gali perkaisti ir išdžiovinti auginį.
Drėgmės valdymas yra kritiškai svarbus. Pasodinus auginį, substratas sudrėkinamas tik kartą ir labai saikingai. Vėliau laistyti nereikia, kol neatsiranda pirmieji augimo požymiai, nebent substratas visiškai išdžiūsta. Per didelė drėgmė yra didžiausias įsišaknijančių auginių priešas, nes ji sukelia puvinį. Kai kurie augintojai auginius įšaknydina visai sausame substrate, pavyzdžiui, perlite, ir pradeda laistyti tik pasirodžius pirmiesiems lapeliams. Reguliarus auginio purškimas taip pat nerekomenduojamas, nes tai gali sukelti stiebo puvinį.
Nors tai nėra būtina, įsišaknijimo hormonų naudojimas gali ženkliai padidinti sėkmės tikimybę ir pagreitinti procesą. Prieš sodinant, apdžiovinto auginio galą reikia panardinti į miltelių pavidalo įsišaknijimo hormonus. Šie hormonai skatina kaluso (audinio, iš kurio formuojasi šaknys) susidarymą ir apsaugo pjūvio vietą nuo patogenų. Tai ypač naudinga dauginant retesnes ar sunkiau įsišaknijančias plumerijų veisles. Svarbu naudoti hormonus pagal instrukciją ir nepadauginti.
Kai auginys sėkmingai įsišaknija ir pradeda auginti naujus lapus, tai ženklas, kad jį galima pradėti prižiūrėti kaip suaugusį augalą. Palaipsniui didinkite laistymą, leisdami dirvožemiui išdžiūti tarp laistymų. Pradėkite augalą pratinti prie tiesioginių saulės spindulių, kasdien vis ilgesniam laikui išnešdami jį į saulėtą vietą. Tręšti galima pradėti tik tada, kai susiformuoja keli nauji lapai, naudojant perpus silpnesnės koncentracijos subalansuotas trąšas. Kantrybė ir teisinga priežiūra po dauginimo užtikrins, kad jaunas augalas greitai sustiprės ir taps gražia puošmena.
