Norint džiaugtis sveika, vešlia lapija ir gausiu, kvapniu plumerijos žydėjimu, vien tinkamo laistymo ir saulės šviesos nepakanka. Tręšimas yra esminė priežiūros dalis, ypač auginant augalus vazonuose, kur dirvožemio maistinės medžiagos yra ribotos ir laikui bėgant išnaudojamos. Plumerijos yra gana „ėdrūs” augalai aktyvaus augimo laikotarpiu, todėl reguliarus ir subalansuotas tręšimas aprūpina jas visais būtinais elementais, reikalingais fotosintezei, augimui ir, svarbiausia, žiedų formavimui. Tinkamai parinktos trąšos ir teisingas jų naudojimo grafikas gali ženkliai pagerinti augalo išvaizdą ir žydėjimo kokybę. Šiame straipsnyje gilinsimės į plumerijų mitybos poreikius, aptarsime, kokias trąšas rinktis ir kaip jas naudoti, kad tavo augalas klestėtų.
Pagrindinės maistinės medžiagos, reikalingos plumerijoms, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už vešlios, žalios lapijos augimą. Fosforas yra kritiškai svarbus šaknų sistemos vystymuisi, energijos perdavimui ir, svarbiausia, žiedpumpurių formavimuisi bei gausiam žydėjimui. Kalis prisideda prie bendro augalo atsparumo, stiprina ląstelių sieneles, reguliuoja vandens apykaitą ir padeda apsisaugoti nuo ligų. Be šių makroelementų, plumerijoms taip pat reikia mikroelementų, tokių kaip magnis, kalcis, siera, geležis ir boras, nors ir mažesniais kiekiais.
Plumerijų tręšimo strategija turėtų keistis priklausomai nuo augalo augimo fazės. Pavasarį, kai augalas bunda ir pradeda auginti lapus, jam reikia daugiau azoto, kad suformuotų tvirtą lapijos pagrindą. Todėl sezono pradžioje tinka subalansuotos trąšos, pavyzdžiui, su N-P-K santykiu 20-20-20. Tačiau artėjant vasarai ir žydėjimo metui, azoto poreikis sumažėja, o fosforo – padidėja. Per didelis azoto kiekis žydėjimo metu gali skatinti pernelyg vešlų lapų augimą žiedų sąskaita. Dėl šios priežasties vasarą rekomenduojama pereiti prie trąšų su dideliu fosforo kiekiu, pavyzdžiui, 10-50-10.
Tręšti plumerijas reikia tik aktyvaus augimo sezono metu – nuo pavasario iki rudens pradžios. Tręšimo dažnumas priklauso nuo pasirinkto trąšų tipo. Skystomis, vandenyje tirpiomis trąšomis augalus paprastai reikia tręšti kas 2-4 savaites. Lėto atpalaidavimo granulėmis tręšiama rečiau – kartą per kelis mėnesius. Svarbiausia taisyklė – niekada netręšti sauso augalo, nes tai gali nudeginti šaknis. Prieš tręšiant, substratą reikia palieti švariu vandeniu. Rudenį, kai augalas pradeda ruoštis ramybės periodui, tręšimą reikia nutraukti ir atnaujinti tik kitą pavasarį.
Makro ir mikroelementų svarba plumerijai
Makroelementai – azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) – yra trys banginiai, ant kurių laikosi augalų mityba. Azotas yra pagrindinė baltymų ir chlorofilo sudedamoji dalis, todėl jis yra atsakingas už lapų ir stiebų augimą. Plumerijai azoto ypač reikia pavasarį, vegetacijos pradžioje, kai formuojasi nauji lapai. Azoto trūkumas pasireiškia lėtu augimu ir blyškiais, gelsvais lapais, ypač senesniais. Tačiau per didelis azoto kiekis, ypač vasarą, gali lemti tai, kad augalas augins didžiulius lapus, bet nežydės.
Daugiau straipsnių šia tema
Fosforas dažnai vadinamas „žydėjimo elementu”. Jis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį energijos kaupimo ir perdavimo procesuose (ATP), taip pat yra būtinas DNR ir RNR sintezei. Plumerijoms fosforas yra ypač svarbus šaknų sistemos vystymuisi ir žiedpumpurių formavimui. Fosforo trūkumas gali pasireikšti silpnu augimu, menku žydėjimu, o lapai gali įgauti purpurinį atspalvį. Būtent dėl šios priežasties prieš žydėjimą ir jo metu naudojamos trąšos su dideliu fosforo kiekiu.
Kalis, kartais vadinamas „kokybės elementu”, reguliuoja daugybę augalo fiziologinių procesų. Jis padeda valdyti vandens balansą augalo ląstelėse, aktyvuoja fermentus ir stiprina augalo atsparumą stresui, pavyzdžiui, sausrai, karščiui ar ligoms. Pakankamas kalio kiekis užtikrina tvirtus stiebus ir bendrą augalo gyvybingumą. Kalio trūkumas gali pasireikšti geltonuojančiais ir džiūstančiais lapų kraštais, ypač ant senesnių lapų.
Be šių trijų pagrindinių elementų, plumerijoms reikalingi ir mikroelementai, nors ir labai mažais kiekiais. Magnis yra centrinis chlorofilo molekulės atomas, būtinas fotosintezei. Geležis taip pat svarbi chlorofilo gamybai, o jos trūkumas sukelia chlorozę – jaunų lapų gyslų pageltimą. Kalcis stiprina ląstelių sieneles, o boras yra svarbus žiedadulkių gyvybingumui ir sėklų vystymuisi. Geros kokybės kompleksinėse trąšose paprastai būna subalansuotas ir šių mikroelementų rinkinys.
Trąšų tipai ir jų pasirinkimas
Rinkoje yra įvairių tipų trąšų, tinkamų plumerijoms, ir pasirinkimas priklauso nuo augintojo patogumo bei augalo poreikių. Populiariausios yra vandenyje tirpios trąšos, kurios būna miltelių arba skysčio pavidalu. Jos veikia greitai, nes maistinės medžiagos ištirpsta vandenyje ir yra lengvai pasisavinamos per šaknis. Šio tipo trąšos leidžia lengvai kontroliuoti maistinių medžiagų kiekį ir greitai reaguoti į augalo poreikius, pavyzdžiui, keičiant N-P-K santykį sezono eigoje. Tačiau jas reikia naudoti reguliariai, paprastai kas kelias savaites.
Daugiau straipsnių šia tema
Kita kategorija – lėto atpalaidavimo trąšos. Tai granulės, padengtos specialia membrana, kuri palaipsniui, veikiant drėgmei ir temperatūrai, atpalaiduoja maistines medžiagas į substratą. Tokias trąšas naudoti labai patogu, nes pakanka jas įmaišyti į substrato paviršių vieną ar du kartus per sezoną. Jos užtikrina pastovų, bet ne per didelį maistinių medžiagų tiekimą, sumažindamos pertręšimo riziką. Renkantis lėto atpalaidavimo trąšas, svarbu atkreipti dėmesį į jų veikimo trukmę (pvz., 3-4 mėnesiai) ir N-P-K santykį.
Taip pat egzistuoja organinės trąšos, tokios kaip kompostas, biohumusas, kaulų miltai ar kraujo miltai. Jos ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Kaulų miltai yra puikus natūralus fosforo šaltinis, todėl juos galima naudoti žydėjimui skatinti. Organinės trąšos maistines medžiagas atpalaiduoja lėčiau, nes pirmiausia jas turi suskaidyti mikroorganizmai. Jos yra saugesnės ir mažesnė tikimybė nudeginti šaknis.
Renkantis konkrečias trąšas, svarbiausia atkreipti dėmesį į N-P-K (azoto-fosforo-kalio) santykį, nurodytą ant pakuotės. Plumerijoms ieškokite produktų, specialiai skirtų žydintiems augalams arba tropiniams augalams. Sezono pradžiai tiks subalansuotos trąšos (pvz., 20-20-20), o vasarai – su dideliu fosforo kiekiu (antrasis skaičius didžiausias, pvz., 10-50-10). Geras pasirinkimas yra ir Epsom druska (magnio sulfatas), kurią galima naudoti kartą per mėnesį (vienas arbatinis šaukštelis litrui vandens), siekiant aprūpinti augalą magniu ir siera, kurie skatina chlorofilo gamybą ir sodrią lapų spalvą.
Tręšimo grafikas pagal sezonus
Tinkamas tręšimo grafikas yra pritaikytas prie natūralaus plumerijos augimo ciklo. Pavasarį, kai augalas pabunda iš ramybės periodo ir pradeda leisti pirmuosius lapus, yra laikas pradėti tręšti. Pirmąjį kartą tręškite praėjus maždaug mėnesiui po to, kai pasirodė nauji lapai. Šiuo laikotarpiu naudokite subalansuotas trąšas (pvz., N-P-K 20-20-20) arba trąšas su šiek tiek didesniu azoto kiekiu, kad paskatintumėte sveiką lapijos augimą. Tręškite maždaug kas 3-4 savaites, naudodami pusę gamintojo rekomenduojamos normos, kol augalas visiškai suvešės.
Vasaros pradžioje, kai augalas jau turi gerai išsivysčiusią lapiją ir ruošiasi žydėti, pakeiskite trąšas į turinčias daug fosforo. Trąšos su N-P-K santykiu, tokiu kaip 10-50-10, 10-30-20 ar panašiu, skatins gausų žiedpumpurių formavimąsi ir ryškius žiedus. Šiomis trąšomis tręškite reguliariai, kas 2-4 savaites, per visą žydėjimo laikotarpį, kuris gali tęstis iki pat rudens. Svarbu stebėti augalą – jei lapai pradeda gelsti, tai gali būti ženklas, kad trūksta tam tikrų mikroelementų arba tręšiama per gausiai.
Vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį, maždaug nuo rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios, tręšimą reikėtų pradėti retinti. Augimo tempas natūraliai lėtėja, artėjant ramybės periodui. Paskutinį kartą sezonu galima patręšti silpnesnės koncentracijos subalansuotomis trąšomis, kad augalas sukauptų šiek tiek maisto medžiagų atsargų žiemai. Vėliau tręšimą reikia visiškai nutraukti. Tręšimas rudenį gali išprovokuoti naują augimą, o jauni ūgliai nespės subręsti ir sušals atvėsus orams.
Žiemą, per visą ramybės periodą, kai plumerija yra be lapų, jos tręšti griežtai negalima. Augalas ilsisi, jo metabolizmas yra labai lėtas, todėl jis nepasisavina maistinių medžiagų. Trąšos šiuo metu ne tik neduos naudos, bet ir gali smarkiai pakenkti – substrate susikaupusios druskos gali nudeginti miegančias šaknis. Tręšimo ciklas atnaujinamas tik kitą pavasarį, kai vėl pasirodo gyvybės ženklai ir augalas pradeda naują augimo sezoną.
Kaip teisingai tręšti: metodai ir dozavimas
Teisingas tręšimo metodas ir dozavimas yra tokie pat svarbūs kaip ir pačių trąšų pasirinkimas. Pagrindinė taisyklė – visada laikykitės ant trąšų pakuotės nurodytų instrukcijų. Tačiau auginant plumerijas, dažnai saugiau yra naudoti šiek tiek silpnesnės koncentracijos tirpalą, nei rekomenduoja gamintojas, ypač jei tręšiate dažnai. Pavyzdžiui, jei rekomenduojama tręšti kas dvi savaites, galite naudoti pusę nurodytos normos, bet tręšti kas savaitę, arba naudoti pilną normą, bet tręšti kas 3-4 savaites. Tai padeda išvengti staigių druskų koncentracijos šuolių substrate.
Prieš tręšiant skystomis trąšomis, augalą visada reikia palieti švariu vandeniu. Tręšimas į sausą substratą yra labai rizikingas, nes koncentruotas trąšų tirpalas gali chemiškai nudeginti jautrias augalo šaknis, sukeldamas negrįžtamą žalą. Pirmiausia palaistykite augalą kaip įprastai, palaukite apie 30 minučių, kad drėgmė pasiskirstytų, ir tik tada laistykite paruoštu trąšų tirpalu. Tai užtikrins, kad maistinės medžiagos bus pasisavinamos saugiai ir efektyviai.
Naudojant lėto atpalaidavimo granules, jas reikia tolygiai paskleisti ant substrato paviršiaus ir atsargiai įmaišyti į viršutinį sluoksnį, stengiantis nepažeisti šaknų. Po to augalą reikia palieti. Vanduo aktyvuoja granulių membraną ir pradeda lėtą maistinių medžiagų atpalaidavimo procesą. Svarbu neberti granulių tiesiai prie pat augalo stiebo pagrindo. Persodinant augalą, lėto atpalaidavimo trąšų granules galima iš karto įmaišyti į ruošiamą substratą.
Be tręšimo per šaknis, kartais galima naudoti ir tręšimą per lapus. Tai yra greitas būdas aprūpinti augalą mikroelementais, ypač kai pastebimi jų trūkumo požymiai, pavyzdžiui, chlorozė. Tam naudojamas labai silpnas trąšų tirpalas, kuriuo apipurškiami lapai. Tai reikėtų daryti anksti ryte arba vėlai vakare, kai saulė nėra aktyvi, kad būtų išvengta lapų nudegimų. Tačiau tręšimas per lapus turėtų būti tik papildoma priemonė, o ne pagrindinis tręšimo būdas, nes didžiąją dalį maistinių medžiagų plumerija pasisavina per šaknis.
Perteklinio ir nepakankamo tręšimo požymiai
Gebėjimas atpažinti tręšimo disbalanso požymius yra svarbus įgūdis. Nepakankamas tręšimas, arba maistinių medžiagų trūkumas, paprastai pasireiškia lėtu augimu, smulkiais, blyškiais lapais ir menku arba visai neegzistuojančiu žydėjimu. Specifiniai simptomai priklauso nuo to, kurio elemento trūksta. Azoto trūkumas sukelia bendrą augalo pageltimą, ypač senesnių, apatinių lapų. Fosforo trūkumas stabdo augimą, o kalio trūkumas pasireiškia geltonuojančiais ir ruduojančiais lapų kraštais. Mikroelementų trūkumas, pavyzdžiui, geležies, dažniausiai sukelia jaunų lapų chlorozę – lapalakštis gelsta, o gyslos lieka žalios.
Perteklinis tręšimas, arba pertręšimas, yra daug pavojingesnis ir gali sukelti greitą ir negrįžtamą žalą. Vienas iš pirmųjų požymių yra baltų druskų nuosėdų susidarymas ant substrato paviršiaus ir vazono kraštų. Augalo lapų galiukai ir kraštai gali pradėti ruduoti ir džiūti – tai vadinama „trąšų nudegimu”. Augimas gali staiga sustoti, o lapai gali pradėti kristi be aiškios priežasties. Sunkiausiais atvejais per didelė druskų koncentracija substrate „ištraukia” vandenį iš šaknų ląstelių, sukeldama dehidrataciją ir šaknų žūtį.
Jei įtariate, kad pertręšėte augalą, reikia imtis skubių veiksmų. Pirmas žingsnis – gausiai praplauti substratą. Nuneškite vazoną į dušą ar lauką ir lėtai pilkite didelį kiekį švaraus, kambario temperatūros vandens, leisdami jam laisvai pratekėti pro drenažo skyles. Vandens kiekis turėtų būti maždaug 3-4 kartus didesnis už vazono tūrį. Tai padės išplauti druskų perteklių iš substrato. Po praplovimo leiskite substratui gerai nudžiūti ir netręškite augalo mažiausiai mėnesį.
Norint išvengti tiek trūkumo, tiek pertekliaus, svarbiausia yra laikytis nuosaikumo ir stebėti augalą. Pradėkite nuo silpnesnės trąšų koncentracijos ir palaipsniui ją didinkite, stebėdami augalo reakciją. Atminkite, kad jaunų, ką tik persodintų ar sergančių augalų tręšti negalima. Geriau patręšti šiek tiek per mažai, nei per daug. Reguliarus substrato praplovimas kas kelis mėnesius taip pat yra gera profilaktinė priemonė, padedanti išvengti druskų kaupimosi.
