Plumerijos genėjimas ir karpymas

Genėjimas yra svarbi plumerijų priežiūros dalis, leidžianti ne tik formuoti gražią ir tvarkingą augalo lają, bet ir skatinti šakojimąsi, atjauninti senus augalus bei palaikyti gerą jų sveikatą. Nors plumerijos gali sėkmingai augti ir be genėjimo, reguliarus karpymas padeda kontroliuoti jų dydį, kas ypač aktualu auginant vazonuose, ir skatina gausesnį žydėjimą, nes žiedai paprastai formuojasi ant naujų ūglių. Svarbu žinoti, kada ir kaip teisingai genėti, kad nepakenktumėte augalui ir pasiektumėte norimų rezultatų. Tinkamai atliktas genėjimas gali paversti ilgą, vienastiebį augalą į tankų, gausiai šakotą krūmą, apsipylusį kvapniais žiedais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius genėjimo tikslus, geriausią laiką šiai procedūrai atlikti ir teisingas technikas.

Pagrindinis plumerijų genėjimo tikslas dažniausiai yra skatinti šakojimąsi. Natūraliai plumerija yra linkusi auginti ilgus, mažai šakotus stiebus. Po genėjimo, iš miegančių pumpurų žemiau pjūvio vietos paprastai išauga du ar daugiau naujų ūglių. Tai laikui bėgant sukuria tankesnę, pilnesnę lają ir, atitinkamai, daugiau šakų viršūnių, ant kurių gali formuotis žiedai. Taigi, genėjimas yra tiesioginis kelias į gausesnį žydėjimą ateityje. Taip pat genėjimas yra būtinas norint kontroliuoti augalo dydį ir formą, pritaikant jį prie auginimo erdvės, ar tai būtų kambarys, ar nedidelis balkonas.

Kitas svarbus genėjimo tikslas – sanitarinis valymas ir augalo atjauninimas. Būtina reguliariai šalinti visas nudžiūvusias, pažeistas, ligotas ar susikertančias šakas. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir užkerta kelią ligų plitimui bei leidžia orui ir šviesai geriau pasiekti lajos vidų. Senus, išretėjusius ar pažeistus augalus galima stipriai nugenėti, siekiant paskatinti naujų, sveikų ūglių augimą iš senesnės medienos. Toks atjauninamasis genėjimas gali prikelti augalą naujam gyvenimui.

Galiausiai, genėjimas yra neatsiejamas nuo dauginimo. Nupjautos sveikos šakos yra puiki medžiaga auginiams, iš kurių galima išauginti naujus augalus. Taigi, genėdami savo plumeriją, tuo pačiu metu galite pasidauginti savo kolekciją arba pasidalinti augalais su draugais. Svarbu genėti aštriais ir steriliais įrankiais, kad pjūviai būtų švarūs ir greitai gytų, o taip pat kad nebūtų pernešamos ligos. Pjūvį reikėtų daryti šiek tiek įstrižai, kad ant jo nesikauptų vanduo.

Genėjimo tikslai: formavimas, atjauninimas ir sveikata

Formuojamasis genėjimas yra skirtas suteikti augalui norimą formą ir skatinti tankesnį augimą. Jis ypač svarbus jauniems augalams. Jei jauna plumerija augina tik vieną ilgą stiebą, jį patrumpinus paskatinsite šakojimąsi ir pradėsite formuoti gražų, krūmišką augalą. Formuojant lają, galima trumpinti per ilgas, neproporcingas šakas, siekiant subalansuoto silueto. Taip pat galima pašalinti į lajos vidų augančias ar per žemai esančias šakas, kad būtų sukurtas tvarkingas kamienas ir atvira lajos struktūra. Šis genėjimo tipas leidžia kūrybiškai valdyti augalo išvaizdą pagal savo norus.

Atjauninamasis genėjimas taikomas seniems, apleistiems arba pažeistiems augalams, kurie prarado dekoratyvumą. Tokiu atveju gali prireikti drastiško genėjimo, nupjaunant didžiąją dalį senų šakų ir paliekant tik kelis tvirtus pagrindinius stiebus. Nors iš pradžių augalas atrodys plikas, tai paskatins galingą naujų, sveikų ūglių augimą iš miegančių pumpurų ant senos medienos. Šis metodas leidžia visiškai atnaujinti augalą, suteikiant jam antrą šansą. Svarbu tokį genėjimą atlikti pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui, kad augalas turėtų pakankamai laiko ir energijos atsigauti.

Sanitarinis genėjimas yra būtinas visų amžiaus grupių augalams ir gali būti atliekamas bet kuriuo metų laiku, kai tik pastebima problema. Jo tikslas – palaikyti augalo sveikatą. Nedelsiant reikia šalinti visas sausas, nulūžusias, ligų ar kenkėjų pažeistas šakas. Taip pat svarbu iškirpti šakas, kurios trinasi viena į kitą, nes trinties vietose gali atsirasti žaizdų, pro kurias lengvai patenka infekcijos. Reguliarus sanitarinis valymas ne tik padeda išvengti ligų, bet ir pagerina oro cirkuliaciją lajos viduje, kas taip pat yra svarbi prevencinė priemonė.

Genėjimas taip pat gali būti naudojamas žydėjimui reguliuoti. Nors plumerijos žydi ant naujų ūglių, svarbu atminti, kad nugenėjus šaką, ji tais pačiais metais greičiausiai nežydės, nes pirmiausia turi išaugti ir subręsti nauji ūgliai. Todėl, norint turėti nuolatinį žydėjimą, galima taikyti selektyvų genėjimą – kiekvienais metais genėti tik dalį šakų (pavyzdžiui, trečdalį). Taip vienos šakos žydės, o kitos, nugenėtos, augins naujus ūglius, kurie žydės kitais metais.

Kada geriausias laikas genėti plumeriją?

Pats tinkamiausias laikas plumerijų genėjimui yra pavasaris, prieš prasidedant aktyviam augimo sezonui, arba žiemos pabaiga. Šiuo laikotarpiu augalas dar yra ramybės būsenoje arba tik pradeda busti. Genėjimas prieš pat augimo pradžią leidžia augalui visą savo energiją nukreipti į naujų ūglių auginimą iš žaizdų vietų. Pjūviai, padaryti šiuo metu, greičiau gyja, o nauji ūgliai išauga stiprūs ir sveiki. Taip pat pavasarį nupjautos šakos yra puikios kokybės auginiai dauginimui.

Kitas galimas laikas genėjimui yra ruduo, po to, kai augalas baigia žydėti ir pradeda ruoštis ramybės periodui. Genėjimas rudenį gali būti patogus, jei reikia sumažinti augalo dydį prieš perkeliant jį į žiemojimo patalpą. Tačiau genint rudenį, reikia būti atsargiems. Pjūvių vietos gyja lėčiau, nes augalas nebėra aktyvus, todėl padidėja puvinio rizika, ypač jei aplinka drėgna. Jei genite rudenį, svarbu užtikrinti, kad pjūvių vietos būtų sausos ir gerai vėdinamos.

Vengti genėjimo reikėtų aktyvaus augimo ir žydėjimo metu, t.y. vasarą. Nors smulkų sanitarinį genėjimą (pvz., nulūžusios šakelės pašalinimą) galima atlikti bet kada, stipresnis genėjimas vasarą gali sukelti stresą augalui ir nutraukti žydėjimą. Be to, nupjaudami šakas su besiformuojančiais žiedpumpuriais, prarasite tų metų žiedus. Vasarą padaryti pjūviai taip pat gausiai išskiria pieniškas sultis, kas eikvoja augalo energiją.

Apibendrinant, optimalus laikas didesniam, formuojamajam ar atjauninamajam genėjimui yra nuo vėlyvos žiemos (vasario pabaiga) iki pavasario vidurio (balandis), kol dar neprasidėjo intensyvus lapų augimas. Šiuo metu atliktas genėjimas duoda geriausius rezultatus, skatina sveiką augimą ir nekenkia būsimam žydėjimui kitais metais. Sanitarinį genėjimą galima atlikti pagal poreikį ištisus metus.

Genėjimo technikos ir įrankiai

Sėkmingam genėjimui būtini tinkami įrankiai. Naudokite aštrų ir švarų genėjimo sekatorių, pjūklelį ar peilį. Aštrūs įrankiai užtikrina švarų, lygų pjūvį, kuris greičiau gyja ir yra mažiau imlus infekcijoms. Bukas įrankis glemžo ir drasko augalo audinius, palikdamas nelygias žaizdas. Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu, baliklio tirpalu ar specialia dezinfekcine priemone. Tai padės išvengti ligų plitimo.

Genint šaką, pjūvį darykite maždaug 1-2 cm virš lapo rando (vietos, kur buvo prisitvirtinęs lapas) arba šakojimosi vietos. Pjūvis turėtų būti šiek tiek įstrižas, maždaug 45 laipsnių kampu, nukreiptas nuo pumpuro. Įstrižas pjūvis neleidžia ant žaizdos kauptis vandeniui, kas sumažina puvinio riziką. Stenkitės nedaryti pjūvio per arti pumpuro, kad jo nepažeistumėte, bet ir nepalikite per ilgo stuobrelio, nes jis gali nudžiūti ir tapti infekcijos židiniu.

Po genėjimo iš pjūvio vietos pradės tekėti baltos, pieniškos sultys. Šios sultys yra toksiškos ir gali dirginti odą bei akis, todėl genint plumerijas rekomenduojama mūvėti pirštines ir apsauginius akinius. Leiskite sultims kurį laiką laisvai tekėti, o tada jas galima nušluostyti popieriniu rankšluosčiu. Norint sustabdyti sulčių tekėjimą ir apsaugoti pjūvį, galima apipurkšti jį šaltu vandeniu. Kai kurie augintojai pjūvio vietą apdoroja sodo tepalu ar vašku, tačiau tai nėra būtina, nes plumerijos pjūviai paprastai gerai užgyja patys.

Genint didesnes, storesnes šakas, gali prireikti pjūklelio. Tokiu atveju, kad neįplėštumėte žievės, pirmiausia padarykite nedidelę įpjovą šakos apačioje, o tada pjaukite iš viršaus. Jei norite pašalinti visą šaką, pjaukite ją kuo arčiau pagrindinio stiebo, nepalikdami stuobrelio. Teisinga genėjimo technika ne tik padeda pasiekti norimų rezultatų, bet ir užtikrina greitą augalo atsigavimą.

Ką daryti su nupjautomis šakomis?

Nupjautos plumerijos šakos yra vertinga medžiaga, todėl neskubėkite jų išmesti. Sveikos, subrendusios, maždaug pieštuko storio ar storesnės šakų dalys yra puikūs auginiai naujiems augalams išauginti. Tai yra pats populiariausias ir lengviausias plumerijų dauginimo būdas. Nupjautą šaką supjaustykite į 20-40 cm ilgio gabalus. Pašalinkite visus lapus, palikdami tik pačius mažiausius viršūnėje, jei tokių yra. Svarbu įsiminti arba pasižymėti, kuri auginio pusė yra viršutinė, o kuri apatinė, nes pasodinus aukštyn kojomis, auginys neįsišaknys.

Paruoštus auginius reikia palikti apdžiūti. Tai yra kritiškai svarbus žingsnis, kurio negalima praleisti. Sudėkite auginius į sausą, šiltą, gerai vėdinamą vietą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių, ir palikite juos 1-2 savaitėms. Per šį laiką pjūvio vieta turi visiškai užsitraukti ir sukietėti. Tai apsaugo auginį nuo puvinio, kai jis pasodinamas į substratą. Bandymas įšaknydinti šviežiai nupjautą auginį beveik visada baigiasi nesėkme.

Kai auginiai apdžiūsta, juos galima sodinti. Paruoškite vazonus su labai gerai drenuojamu substratu (pvz., kaktusų žemės ir perlito mišiniu). Apatinį auginio galą galima pamirkyti įsišaknijimo hormonuose, kad paspartintumėte procesą. Įstatykite auginį į substratą maždaug 5-10 cm gyliu ir lengvai apspauskite žemę. Pasodintus auginius laikykite labai šiltoje ir šviesioje vietoje. Laistykite labai saikingai arba visai nelaistykite, kol nepasirodys pirmieji lapeliai – tai ženklas, kad pradėjo formuotis šaknys.

Ligotas, pažeistas ar labai plonas šakeles, kurios netinka dauginimui, reikėtų sunaikinti, ypač jei ant jų yra ligų ar kenkėjų požymių. Nemeskite jų į komposto dėžę, kad neišplatintumėte patogenų. Tinkamas nupjautų šakų panaudojimas ne tik leidžia pasidauginti augalų, bet ir padeda palaikyti sodo higieną bei sveikatą.

Priežiūra po genėjimo siekiant greito atsigavimo

Po genėjimo plumerijai reikia šiek tiek laiko atsigauti. Kelias dienas po procedūros laikykite augalą sausai, nelaistykite jo. Tai leidžia pjūvių vietoms apdžiūti ir sumažina infekcijos riziką. Po kelių dienų galite atnaujinti įprastą laistymo režimą, tačiau įsitikinkite, kad vanduo nepatenka tiesiai ant šviežių pjūvių. Augalą laikykite šiltoje ir šviesioje vietoje, kad paskatintumėte greitesnį naujų ūglių augimą.

Netręškite augalo iš karto po genėjimo. Palaukite, kol iš miegančių pumpurų pradės augti nauji ūgliai. Kai nauji ūgliai pasiekia kelių centimetrų ilgį, galite pradėti tręšti subalansuotomis trąšomis, kad aprūpintumėte augalą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis aktyviam augimui. Tręšimas padės naujiems ūgliams augti stipriems ir sveikiems.

Atidžiai stebėkite pjūvių vietas. Įprastai jos turėtų gražiai apdžiūti ir užsitraukti. Tačiau jei pastebite, kad pjūvio vieta juoduoja, minkštėja ar atsiranda pelėsio požymių, tai gali būti puvinio pradžia. Tokiu atveju reikia nedelsiant nupjauti pažeistą dalį žemiau, iki sveikos medienos, naudojant sterilų įrankį. Pjūvio vietą galima apdoroti fungicidu arba cinamonu.

Būkite kantrūs. Priklausomai nuo augalo amžiaus, sveikatos būklės ir aplinkos sąlygų, nauji ūgliai gali pasirodyti po kelių savaičių ar net po mėnesio. Po stipraus genėjimo augalas gali atrodyti prasčiau, tačiau tai yra laikina. Suteikę jam tinkamą priežiūrą, netrukus pamatysite gausų naujų šakų augimą, kurios ateityje apdovanos jus dar gausesniu žydėjimu. Teisingai atliktas genėjimas ir tinkama pooperacinė priežiūra yra investicija į ilgalaikę jūsų plumerijos sveikatą ir grožį.