Tinkamas genėjimas yra svarbi plačialapio pelėžirnio priežiūros dalis, leidžianti ne tik palaikyti tvarkingą augalo išvaizdą, bet ir skatinti jo gyvybingumą, gausų žydėjimą bei ilgaamžiškumą. Nors šis augalas nėra iš tų, kuriems reikalingas sudėtingas ir nuolatinis formavimas, keli savalaikiai ir teisingai atlikti pjūviai gali padaryti stebuklus. Genėjimo procedūros apima ne tik kasmetinį rudeninį antžeminės dalies nupjovimą, bet ir peržydėjusių žiedų šalinimą, sanitarinį genėjimą bei senų kerų atjauninimą. Suprasdami genėjimo tikslus ir metodus, galėsite efektyviai valdyti augalo augimą, pagerinti jo sveikatą ir kasmet džiaugtis vis gausesniu žiedų derliumi. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius plačialapio pelėžirnio genėjimo tipus, jų atlikimo laiką ir techniką.
Plačialapio pelėžirnio genėjimą galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas pagal tikslą. Svarbiausias ir privalomas yra kasmetinis rudeninis genėjimas, kai nupjaunama visa antžeminė augalo dalis. Tai būtina ne tik dėl tvarkos ir estetikos, bet ir dėl fitosanitarinių priežasčių, siekiant pašalinti potencialius ligų ir kenkėjų židinius. Kitas, ne mažiau svarbus, yra nuolatinis peržydėjusių žiedų šalinimas (deadheading) vegetacijos metu. Ši paprasta procedūra neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų formavimui ir skatina jį leisti vis naujus žiedus, taip prailginant žydėjimo laikotarpį iki pat rudens.
Be šių pagrindinių genėjimo tipų, kartais prireikia ir sanitarinio ar formuojamojo genėjimo. Sanitarinis genėjimas atliekamas pavasarį ar bet kuriuo kitu metu, pastebėjus pažeistas, ligotas ar nudžiūvusias augalo dalis. Formuojamasis genėjimas taikomas rečiau, tačiau gali būti naudingas norint suvaldyti per daug išsiplėtusio augalo augimą ar nukreipti ūglius norima linkme.
Galiausiai, po daugelio metų augimo toje pačioje vietoje, plačialapio pelėžirnio keras gali pasenti, jo centras praretėti, o žydėjimas – susilpnėti. Tokiu atveju taikomas radikalus atjauninimo metodas – kero dalijimas. Nors tai techniškai yra dauginimo būdas, jis taip pat veikia kaip stiprus atjauninamasis genėjimas, suteikiantis augalui naują gyvenimą. Teisingai taikomos genėjimo praktikos yra raktas į ilgą ir sveiką augalo gyvenimą.
Genėjimo tikslai ir svarba
Genėjimas yra ne šiaip augalo dalių šalinimas, o tikslingas procesas, turintis kelis svarbius tikslus. Pirmasis ir akivaizdžiausias tikslas – estetinis. Genėjimas padeda palaikyti tvarkingą ir patrauklią augalo formą, pašalinti senas, negyvas ar negražias dalis. Plačialapio pelėžirnio atveju, rudeninis stiebų nupjovimas sutvarko gėlyną žiemos laikotarpiui, o nuvytusių žiedų šalinimas palaiko augalo dekoratyvumą visą vasarą.
Antrasis, biologiniu požiūriu svarbesnis tikslas, yra augimo ir žydėjimo skatinimas. Pašalinus peržydėjusius žiedynus, augalas gauna signalą, kad jo reprodukcinis ciklas (sėklų subrandinimas) buvo nesėkmingas, todėl jis stengiasi suformuoti naujus žiedus. Tai yra pagrindinis principas, leidžiantis prailginti žydėjimo periodą. Pavasarinis silpnų ar pažeistų ūglių iškirpimas leidžia augalui nukreipti visą energiją į stipriausių ir perspektyviausių stiebų auginimą.
Trečiasis tikslas yra fitosanitarinis – augalo sveikatos palaikymas. Šalinant ligotas, pažeistas ar kenkėjų apniktas dalis, užkertamas kelias infekcijos ar kenkėjų plitimui po visą augalą. Kasmetinis rudeninis visos antžeminės dalies nupjovimas ir sunaikinimas yra itin svarbi prevencinė priemonė, padedanti atsikratyti peržiemoti galinčių ligų sukėlėjų (pvz., miltligės grybo) ir kenkėjų kiaušinėlių. Genėjimas taip pat pagerina oro cirkuliaciją augalo viduje, o tai mažina grybelinių ligų riziką.
Galiausiai, genėjimas naudojamas augalo atjauninimui. Su laiku daugiamečių augalų kerai sensta, jų produktyvumas mažėja. Radikalus genėjimas arba kero padalijimas stimuliuoja naujų, jaunų ūglių augimą iš šaknies kaklelio ar šakniastiebio, taip atnaujinant visą augalą. Ši procedūra leidžia prailginti augalo gyvavimo trukmę ir išlaikyti jo dekoratyvumą daugelį metų.
Pavasarinis genėjimas
Nors pagrindinis plačialapio pelėžirnio genėjimas atliekamas rudenį, pavasarį taip pat gali prireikti atlikti keletą korekcinių veiksmų. Pavasarinis genėjimas dažniausiai yra sanitarinio pobūdžio. Nutirpus sniegui ir nuėmus žieminį mulčią, reikia atidžiai apžiūrėti, kaip augalas peržiemojo. Šiuo metu reikia pašalinti visus per žiemą pažeistus, nulūžusius ar apšalusius stagarėlius, kurie liko po rudeninio genėjimo.
Atliekant pavasarinį valymą, viską reikia iškirpti iki pat žemės paviršiaus arba iki sveikos medienos. Tai ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir apsaugo augalą nuo galimų infekcijų, kurios galėtų patekti per pažeistus audinius. Švarus ir tvarkingas augalo pagrindas leis naujiems ūgliams augti netrukdomai ir gauti pakankamai šviesos bei oro.
Pavasarį, kai jau aiškiai matyti augantys nauji ūgliai, galima atlikti ir retinamąjį genėjimą, nors jis nėra būtinas. Jei matote, kad iš kero auga per daug silpnų, plonų ūglių, dalį jų galima pašalinti prie pat pagrindo. Tai leis augalui sukoncentruoti jėgas į likusių, stipresnių ūglių auginimą, kurie vėliau suformuos gausesnius žiedynus. Tačiau šią procedūrą reikėtų atlikti atsargiai, kad nebūtų pašalinta per daug ūglių.
Pavasarinis genėjimas taip pat yra tinkamas laikas patikrinti augalo atramas. Per žiemą jos galėjo būti pažeistos sniego ar vėjo. Reikia įsitikinti, kad atramos yra tvirtos ir stabilios, kad galėtų atlaikyti greitai augančio augalo svorį. Pasirodžiusius pirmuosius ūglius reikia švelniai nukreipti link atramų, kad jie iš karto pradėtų vytis teisinga linkme.
Peržydėjusių žiedų šalinimas
Peržydėjusių žiedų šalinimas, dar vadinamas „deadheading”, yra viena svarbiausių procedūrų, norint užtikrinti ilgą ir nepertraukiamą plačialapio pelėžirnio žydėjimą. Pagrindinis augalo biologinis tikslas yra subrandinti sėklas ir taip pratęsti savo giminę. Kai žiedai nuvysta ir yra apdulkinami, augalas pradeda formuoti sėklų ankštis, ir šiam procesui skiria didžiąją dalį savo energijos. Nupjaunant nuvytusius žiedynus, mes neleidžiame šiam procesui prasidėti.
Augalas, „suprasdamas”, kad sėklų subrandinti nepavyko, yra skatinamas formuoti naujus žiedpumpurius, bandydamas dar kartą įvykdyti savo misiją. Šis procesas gali kartotis visą vasarą, todėl reguliariai šalinant peržydėjusius žiedus, galima prailginti žydėjimo laikotarpį nuo birželio iki pat pirmųjų rudens šalnų. Jei leisite augalui formuoti sėklas, jis greitai nustos žydėti, nes jo tikslas bus pasiektas.
Nuvytusius žiedynus reikia nukirpti su visu žiedkočiu iki pat pirmojo lapo ar šoninio ūglio. Negalima nuskabyti tik pačių pavienių žiedelių, reikia pašalinti visą kekę. Tam patogu naudoti aštrias žirkles ar sekatorių. Šią procedūrą reikėtų atlikti reguliariai, bent kartą per savaitę, apžiūrint visą augalą ir šalinant visus pradedančius vysti žiedynus.
Be žydėjimo skatinimo, peržydėjusių žiedų šalinimas turi ir kitų privalumų. Jis palaiko augalo tvarkingą ir estetišką išvaizdą, nes nereikia žiūrėti į sudžiūvusius, rudus žiedus. Taip pat tai apsaugo nuo nepageidaujamo savaiminio pasisėjimo, nors plačialapis pelėžirnis nėra linkęs agresyviai plisti sėklomis. Reguliari priežiūra ir dėmesys augalui visada atsiperka geresne jo išvaizda ir sveikata.
Atjauninamasis genėjimas seniems augalams
Bėgant metams, net ir gerai prižiūrimas plačialapio pelėžirnio keras gali pasenti. Tai pasireiškia tuo, kad kero centras tampa plikas, sumedėjęs, o nauji ūgliai auga tik iš jo pakraščių. Dėl to augalas praranda savo dekoratyvumą, žydėjimas tampa nebe toks gausus. Tai ženklas, kad atėjo laikas radikaliam atjauninimui. Geriausias būdas atjauninti seną kerą yra jo padalijimas.
Kero dalijimas atliekamas ankstyvą pavasarį, kol augalas dar nepradėjo aktyviai augti, arba rudenį, pasibaigus žydėjimui. Procedūra pradedama atsargiai iškasant visą kerą. Kadangi šaknų sistema yra gili ir plati, tai gali pareikalauti nemažai pastangų. Iškeltą kerą reikia nupurtyti nuo žemių pertekliaus, kad būtų galima gerai apžiūrėti jo struktūrą.
Aštriu ir tvirtu įrankiu – kastuvu, peiliu ar net kirviu – keras padalijamas į kelias dalis. Svarbiausia, kad kiekviena nauja dalis turėtų sveikų šaknų ir bent kelis gyvybingus augimo pumpurus. Visas senas, sumedėjusias ir negyvas kero dalis, ypač iš centro, reikia pašalinti ir išmesti. Dalijimui paliekamos tik jaunos ir sveikos kero dalys, dažniausiai iš jo pakraščių.
Gautas naujas dalis reikia nedelsiant pasodinti į paruoštas, derlinga žeme pagerintas vietas. Sodinama tokiu pačiu gyliu, kaip augo anksčiau. Pasodinus būtina gausiai palaistyti. Po tokios procedūros augalas gauna naują impulsą augti, jis atjaunėja ir jau kitais metais vėl džiugins gausiu žydėjimu. Tai ne tik atjauninimo, bet ir puikus dauginimo būdas, leidžiantis gauti naujų augalų.
Formuojamasis genėjimas ir augimo valdymas
Nors plačialapis pelėžirnis paprastai nereikalauja specialaus formavimo, kartais gali prireikti šiek tiek pakoreguoti jo augimą. Formuojamasis genėjimas dažniausiai taikomas siekiant suvaldyti per daug išsiplėtusio augalo dydį, nukreipti ūglius norima linkme arba paskatinti tankesnį šakojimąsi. Šio tipo genėjimas atliekamas pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga.
Jei augalas auga per plačiai arba pradeda lipti ten, kur nepageidaujama (pavyzdžiui, ant kaimyninių augalų), galima drąsiai nukirpti nereikalingus ar per ilgus ūglius. Tai augalui nepakenks, o tik paskatins jį leisti naujas šonines atšakas. Taip galima palaikyti norimą augalo plotį ir formą. Genint svarbu pjūvį daryti šiek tiek virš lapo mazgo, kad iš jo galėtų išaugti naujas ūglys.
Norint paskatinti tankesnį augimą ir geresnį šakojimąsi, galima nugnybti jaunų ūglių viršūnėles, kai jie pasiekia maždaug 20-30 centimetrų aukštį. Pašalinus viršūninį pumpurą, stimuliuojamas miegančių pumpurų, esančių lapų pažastyse, augimas. Iš jų išauga nauji šoniniai ūgliai, todėl augalas tampa tankesnis ir vešlesnis nuo pat apačios. Tačiau ši procedūra gali šiek tiek pavėlinti žydėjimo pradžią.
Taip pat svarbu nuolat stebėti augančius ūglius ir nukreipti juos ant atramų. Kartais ūgliai pradeda augti netinkama linkme arba susipina tarpusavyje. Juos reikia švelniai atpinti ir pritvirtinti prie atramos, kad augalas tolygiai padengtų jam skirtą plotą. Tinkamas augimo valdymas nuo pat pradžių padeda suformuoti gražų ir harmoningą augalą, kuriam ateityje reikės mažiau korekcinio genėjimo.
