Tinkamas persiklapio katilėlio genėjimas ir karpymas yra svarbios priežiūros procedūros, kurios padeda ne tik palaikyti estetišką augalo išvaizdą, bet ir skatina sveikesnį augimą bei gausesnį, ilgesnį žydėjimą. Nors šis augalas nėra iš tų, kuriems reikėtų sudėtingo ir nuolatinio formavimo, keletas paprastų, bet laiku atliktų kirpimų gali ženkliai pagerinti jo dekoratyvumą. Pagrindiniai genėjimo tikslai yra peržydėjusių žiedų šalinimas, augalo atjauninimas po pirmosios žydėjimo bangos ir sanitarinis valymas rudenį, ruošiantis žiemai.
Pati svarbiausia ir dažniausiai atliekama procedūra yra nužydėjusių žiedynų šalinimas, dar vadinamas deadheading. Kai persiklapio katilėlio žiedai ant stiebo nuvysta ir praranda savo dekoratyvumą, juos reikėtų nukirpti. Tai neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų brandinimui ir skatina jį auginti naujus šoninius ūglius su žiedpumpuriais. Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas gali ženkliai prailginti bendrą žydėjimo periodą, o kartais net išprovokuoti antrą, nors ir ne tokią gausią, žydėjimo bangą vasaros pabaigoje.
Kitas svarbus genėjimo etapas yra po pirmosios gausios žydėjimo bangos, kuri paprastai būna vasaros pradžioje. Kai dauguma žiedynstiebių nužydi, galima visą kerą nupjauti stipriau. Tai skatina naujų bazalinių lapų augimą, atjaunina patį kerą ir suteikia jam tvarkingą, kompaktišką formą likusiai vasaros daliai. Po tokio kirpimo augalas atrodo gaiviau ir yra mažiau tikėtina, kad jį puls ligos ar kenkėjai, mėgstantys slėptis senstančioje lapijoje.
Galiausiai, rudeninis genėjimas yra dalis pasiruošimo žiemai. Vėlų rudenį, po pirmųjų šalnų, kai augalo antžeminė dalis pradeda gelsti ir nykti, ją reikėtų nupjauti beveik iki pat žemės. Šis sanitarinis kirpimas padeda pašalinti augalų liekanas, kuriose galėtų peržiemoti ligų sukėlėjai ar kenkėjai. Tvarkingai nugenėtas augalas ne tik estetiškiau atrodo žiemojančiame gėlyne, bet ir pavasarį lengviau išleidžia naujus, sveikus ūglius.
Nužydėjusių žiedų šalinimas (Deadheading)
Nužydėjusių žiedų šalinimas yra paprasta, bet labai efektyvi procedūra. Ją reikėtų atlikti reguliariai viso žydėjimo sezono metu. Kai tik pastebi, kad žiedai ant stiebo pradeda vysti ir byrėti, imkis sekatoriaus ar aštrių žirklių. Galima šalinti pavienius nuvytusius žiedus, tačiau efektyviau yra nukirpti visą žiedynstiebį, kai didžioji dalis žiedų ant jo jau nužydėjo.
Daugiau straipsnių šia tema
Kirpti reikėtų ne tik patį žiedyną, bet ir visą stiebą iki pat bazalinių lapų rozetės. Toks kirpimas ne tik atrodo tvarkingiau, bet ir skatina augalą leisti naujus stiebus iš pagrindo. Jei nukirpsi tik pačią žiedo viršūnę, ant likusio stiebo gali pradėti augti silpni šoniniai ūgliai, kurie gadins bendrą augalo vaizdą ir menkai žydės.
Ši procedūra turi dvejopą naudą. Pirma, ji prailgina žydėjimo laikotarpį. Užuot eikvojęs energiją sėklų gamybai, augalas nukreipia ją į naujų žiedpumpurių formavimą. Antra, reguliarus senų žiedų šalinimas neleidžia persiklapio katilėliui pernelyg gausiai pasisėti pačiam. Nors kartais savaiminė sėja yra pageidaujama, dažnai ji gali tapti nekontroliuojama ir augalas ims plisti ten, kur nepageidaujamas.
Atliekant šį darbą svarbu naudoti švarius ir aštrius įrankius, kad pjūvis būtų lygus ir greitai gytų. Tai sumažina riziką, kad per žaizdą į augalą pateks infekcija. Po genėjimo augalą galima palepinti, palaistyti ar patręšti silpnu žydintiems augalams skirtų trąšų tirpalu, kad suteiktum jam papildomų jėgų naujam augimui.
Genėjimas po pagrindinio žydėjimo
Po pirmosios, gausiausios žydėjimo bangos, kuri paprastai baigiasi liepos viduryje, persiklapio katilėlio keras gali atrodyti netvarkingai. Stiebai būna išdžiūvę, o lapai gali būti pageltę ar pažeisti ligų. Tokiu atveju rekomenduojama atlikti stipresnį atjauninamąjį genėjimą. Visą antžeminę augalo dalį – tiek stiebus, tiek lapus – galima nupjauti, paliekant maždaug 5-10 centimetrų aukštį nuo žemės.
Daugiau straipsnių šia tema
Nors iš pradžių toks drastiškas kirpimas gali gąsdinti, jis yra labai naudingas augalui. Pašalinus seną lapiją, atlaisvinama vieta ir suteikiamas stimulas augti naujiems, sveikiems bazaliniams lapams. Per kelias savaites augalas suformuos gražią, žalią lapų rozetę, kuri atrodys dekoratyviai iki pat rudens. Tai ypač svarbu gėlyno kompozicijoje, nes nebelieka negražios, džiūstančios augalo dalies.
Šis genėjimas taip pat atlieka svarbų sanitarinį vaidmenį. Kartu su senais lapais pašalinami ir galimi ligų, pavyzdžiui, miltligės ar rūdžių, židiniai. Taip užkertamas kelias tolesniam ligų plitimui ir sumažinama būtinybė naudoti chemines apsaugos priemones. Naujai augantys lapai būna sveikesni ir atsparesni.
Po tokio genėjimo augalui reikia padėti atsigauti. Būtina jį gausiai palaistyti ir galima patręšti subalansuotomis trąšomis. Tinkama priežiūra paskatins greitą naujos lapijos augimą. Kartais, esant palankioms sąlygoms, taip atjaunintas augalas vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje gali pradžiuginti ir antrąja, kuklesne žydėjimo banga.
Rudeninis paruošiamasis genėjimas
Artėjant žiemai, persiklapio katilėlis pamažu baigia savo vegetacijos ciklą. Lapai pradeda gelsti, ruduoti ir nykti. Tai ženklas, kad atėjo laikas paskutiniam sezono genėjimui, kuris yra neatsiejama pasiruošimo žiemai dalis. Šį darbą reikėtų atlikti vėlų rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, kai augalas jau yra perėjęs į ramybės būseną.
Visą antžeminę augalo dalį – stiebus ir lapus – reikia nupjauti aštriu sekatoriumi, paliekant apie 5 centimetrų aukščio stuobrelius virš žemės. Nereikėtų kirpti visiškai lygiai su žeme, nes palikti stagarėliai padeda žiemą sulaikyti sniegą, kuris veikia kaip natūrali izoliacinė danga. Be to, jie žymi augalo vietą, kad pavasarį jo netyčia nepažeistum tvarkydamas gėlyną.
Šis rudeninis genėjimas yra labai svarbus sodo higienai. Senose, pūvančiose augalo dalyse gali žiemoti įvairūs kenkėjai ir ligų sporos. Pašalindamas šias liekanas, tu ženkliai sumažini infekcijos riziką kitą pavasarį. Visas nupjautas dalis reikėtų surinkti ir sudeginti arba išmesti į šiukšlių konteinerį, bet nepalikti komposto dėžėje, ypač jei augalas sirgo.
Atlikus rudeninį genėjimą, augalo pagrindą galima pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar sausais lapais. Tai ypač rekomenduojama jauniems augalams arba auginant juos atšiauresnio klimato sąlygomis. Mulčias apsaugos šaknų sistemą nuo didelių temperatūros svyravimų ir padės augalui sėkmingai peržiemoti.
Genėjimas siekiant kontroliuoti augalo dydį ir formą
Nors persiklapio katilėlis nėra linkęs agresyviai plėstis, kartais gali prireikti kontroliuoti jo dydį arba suteikti jam tam tikrą formą, ypač jei jis auginamas apvaduose ar mažesniuose gėlynuose. Genėjimas gali padėti išlaikyti augalą kompaktiškesnį ir tvarkingesnį. Tai galima daryti pavasarį, kai augalas pradeda aktyviai augti.
Ankstyvą pavasarį, kai ūgliai pasiekia maždaug 15-20 centimetrų aukštį, jų viršūnes galima nugnybti. Ši procedūra, vadinama „Chelsea chop” (atliekama maždaug gegužės pabaigoje), skatina augalą labiau šakotis. Dėl to keras tampa tankesnis, kompaktiškesnis ir išaugina daugiau, nors galbūt šiek tiek smulkesnių, žiedynstiebių. Taip pat šis metodas šiek tiek vėlina žydėjimą.
Šį metodą galima taikyti visam kerui arba tik jo daliai. Pavyzdžiui, nugenėjus tik priekinius ūglius, galima sukurti pakopinį žydėjimo efektą, kai nugenėta dalis pražysta vėliau už neliestąją. Tai leidžia prailginti bendrą dekoratyvumo laikotarpį. Tačiau svarbu neatlikti šio genėjimo per vėlai, nes augalas gali nespėti suformuoti žiedpumpurių.
Persiklapio katilėlis taip pat plinta šakniastiebiais, palaipsniui didindamas kero plotį. Jei nori apriboti jo plitimą, pavasarį aštriu kastuvu galima tiesiog apipjauti kero perimetrą, taip pašalinant į šonus besiplečiančius ūglius. Tai padeda išlaikyti augalą jam skirtoje vietoje ir neleidžia užgožti kaimyninių augalų.
