Penkialapis vinvytis yra vienas iš tų augalų, kurie gali greitai ir efektyviai transformuoti bet kokią vertikalią erdvę, suteikdami jai gyvybingumo ir spalvų. Dėl savo nereiklumo ir greito augimo tempo jis yra puikus pasirinkimas tiek patyrusiems sodininkams, tiek pradedantiesiems. Sėkmingas auginimas prasideda nuo tinkamo sodinimo ir gebėjimo jį dauginti, kas leidžia ne tik praplėsti nuosavus želdinius, bet ir pasidalinti šiuo nuostabiu augalu su kitais. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kaip teisingai pasodinti penkialapį vinvytį ir kokie yra efektyviausi jo dauginimo būdai, kad tavo sodo ar kiemo erdvės greitai pasipuoštų vešlia lapija.
Sėkmingas penkialapio vinvyčio įkurdinimas sode prasideda nuo kruopštaus vietos parinkimo. Nors šis augalas yra labai prisitaikantis ir gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje, geriausiai jis jaučiasi ir ryškiausiomis rudeninėmis spalvomis džiugina augdamas saulėtoje arba bent jau pusiau saulėtoje vietoje. Svarbu atsižvelgti į tai, kad augalas greitai plečiasi, todėl jam reikia skirti pakankamai erdvės ir sodinti atokiau nuo langų, lietaus nuvedimo sistemų ir kitų pastato elementų, kuriuos jis galėtų pažeisti ar uždengti. Taip pat įvertink paviršių, kuriuo jis lips – nors vinvytis puikiai tvirtinasi prie daugelio paviršių, senas ar byrantis tinkas gali nukentėti nuo jo siurbtukų.
Dirvožemis yra kitas svarbus veiksnys, lemiantis sėkmingą augalo prigijimą ir augimą. Penkialapis vinvytis nėra reiklus dirvožemiui ir gali augti įvairaus tipo žemėje, tačiau labiausiai mėgsta derlingą, purų ir gerai drenuojamą substratą. Prieš sodinant, rekomenduojama paruošti sodinimo duobę, kuri turėtų būti maždaug dvigubai platesnė ir gilesnė už augalo šaknų gumulą. Iškastą žemę verta sumaišyti su kompostu, durpėmis ar gerai perpuvusiu mėšlu – tai pagerins dirvožemio struktūrą ir aprūpins jauną augalą būtinomis maistinėmis medžiagomis pirmaisiais augimo metais.
Geriausias laikas sodinti penkialapį vinvytį yra pavasaris, praėjus šalnų pavojui, arba ankstyvas ruduo. Sodinant pavasarį, augalas turės visą sezoną įsišaknyti ir sustiprėti prieš žiemą. Sodinant rudenį, svarbu tai padaryti likus bent 4-6 savaitėms iki žemės įšalo, kad šaknys spėtų prigyti. Prieš sodinant, augalo konteinerį reikėtų gausiai palieti arba pamerkti į vandenį, kad šaknų gumulas gerai prisigertų drėgmės. Išėmus augalą iš konteinerio, atsargiai papurenk susivėlusios šaknis, kad paskatintum jas augti į šalis.
Pats sodinimo procesas yra gana paprastas. Į paruoštą duobę įdėk augalą taip, kad šaknies kaklelis būtų tame pačiame lygyje arba šiek tiek aukščiau nei aplinkinė žemė. Užpilk duobę paruoštu žemės mišiniu, lengvai jį suspaudžiant, kad neliktų oro tarpų. Po pasodinimo augalą būtina gausiai palaistyti, net jei dirvožemis yra drėgnas – tai padės žemei geriau susigulėti aplink šaknis. Galiausiai, naudinga mulčiuoti dirvožemį aplink augalą medžio žieve ar kompostu, kas padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos nuo piktžolių.
Daugiau straipsnių šia tema
Dauginimas auginiais
Vienas populiariausių ir lengviausių būdų dauginti penkialapį vinvytį yra auginiais. Šį metodą galima taikyti tiek vasarą, naudojant žaliuosius (sumedėjusius tik iš dalies) ūglius, tiek vėlyvą rudenį ar žiemą, naudojant sumedėjusius ūglius. Dauginant vasarą, birželio ar liepos mėnesį, nuo sveiko augalo nupjaunami jauni, bet jau pradėję tvirtėti ūgliai. Kiekvienas auginys turėtų būti apie 15-20 cm ilgio ir turėti bent 2-3 lapų mazgus. Apatiniai lapai pašalinami, paliekant tik porą viršutinių, kuriuos taip pat galima perpus patrumpinti, siekiant sumažinti drėgmės garavimą.
Paruoštų vasaros auginių pagrindą galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančių miltelių, nors vinvytis dažnai puikiai įsišaknija ir be jų. Auginius reikia susmeigti į drėgną, purų substratą, pavyzdžiui, smėlio ir durpių mišinį, paliekant virš žemės vieną ar du lapų mazgus. Svarbu užtikrinti aukštą oro drėgmę, todėl vazonėlį su auginiais geriausia uždengti skaidriu plastikiniu maišeliu arba stiklainiu, sukuriant mini šiltnamio efektą. Laikyk juos šiltoje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, ir reguliariai vėdink bei drėkink substratą. Įsišaknijimas paprastai trunka nuo 4 iki 8 savaičių.
Dauginimas sumedėjusiais auginiais atliekamas ramybės periodu, vėlyvą rudenį arba žiemą, nukritus lapams. Nuo motininio augalo nupjaunamos vienerių metų, gerai subrendusios, pieštuko storio šakos. Jos supjaustomos maždaug 20-30 cm ilgio atkarpomis, kiekviena turinti bent 2-3 pumpurus. Svarbu įsidėmėti, kuri pusė yra viršutinė, o kuri apatinė – viršutinį pjūvį daryk įstrižai, o apatinį – tiesiai. Paruoštus auginius galima surišti į ryšulėlius ir iki pavasario laikyti įkastus į drėgną smėlį vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje.
Pavasarį, kai žemė atšyla, sumedėję auginiai sodinami tiesiai į paruoštą lysvę lauke arba į vazonus. Smeik juos į žemę taip, kad virš paviršiaus liktų tik vienas pumpuras. Dirvožemis aplink auginius turi būti nuolat drėgnas. Per vasarą auginiai išleis šaknis ir pradės augti. Iki rudens jie jau bus pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima persodinti į nuolatinę augimo vietą. Šis metodas yra labai efektyvus ir leidžia gauti daug naujų augalų su minimaliomis pastangomis.
Dauginimas atlankomis
Dauginimas atlankomis yra dar vienas paprastas ir labai patikimas penkialapio vinvyčio dauginimo būdas, kuris remiasi natūraliu augalo gebėjimu išleisti šaknis iš stiebo, kai jis liečiasi su žeme. Šiam metodui geriausiai tinka ilgos, lanksčios, jaunos šakos, augančios arti žemės paviršiaus. Geriausias laikas tai daryti yra pavasaris arba ankstyva vasara, kai augalas aktyviai auga. Procesas nereikalauja jokių specialių įrankių ar sąlygų, todėl yra puikiai tinkamas pradedantiesiems sodininkams.
Pasirink sveiką, vienerių metų ūglį, kuris yra pakankamai ilgas, kad jį būtų galima nulenkti iki žemės. Toje vietoje, kur ūglis liesis su žeme, atsargiai peiliu įpjauk arba sužeisk žievę apatinėje pusėje – tai paskatins šaknų formavimąsi. Paruošk negilią duobutę (apie 10-15 cm gylio) ir į ją įlenk paruoštą ūglio dalį, paliekant ūglio viršūnę (apie 20-30 cm ilgio su keliais lapais) išlindusią virš žemės. Kad šaka neiššoktų iš duobutės, ją galima pritvirtinti metaliniu kabliu, vielos lankeliu ar tiesiog prispausti akmeniu.
Užberk įlenktą ūglio dalį derlinga žeme arba kompostu ir lengvai suspausk. Svarbu, kad ši vieta visą laiką būtų drėgna, todėl ją reikia reguliariai laistyti, ypač sausais periodais. Per kelis mėnesius ar iki sezono pabaigos įlenkta dalis išleis šaknis ir pradės augti kaip savarankiškas augalas. Šaknijimosi sėkmę galima patikrinti atsargiai patraukus už ūglio – jei jaučiamas pasipriešinimas, vadinasi, šaknys jau susiformavo.
Vėlyvą rudenį, nukritus lapams, arba kitą pavasarį, prieš pradedant augti naujiems pumpurams, naująjį augalą galima atskirti nuo motininio. Aštriu kastuvu ar sekatoriumi nukirpk šaką, jungiančią du augalus. Atsargiai iškask jauną augalą su kuo didesniu žemės gumulu aplink naujas šaknis ir nedelsiant pasodink jį į numatytą nuolatinę vietą. Šis metodas užtikrina beveik šimtaprocentinį prigijimą, nes jaunas augalas maitinasi iš motininio tol, kol suformuoja savo šaknų sistemą.
Dauginimas sėklomis
Penkialapio vinvyčio dauginimas sėklomis yra rečiau naudojamas metodas, nes jis reikalauja daugiau laiko ir kantrybės, o rezultatai gali būti ne tokie nuspėjami kaip vegetatyvinio dauginimo atveju. Augalas rudenį subrandina tamsiai mėlynas ar juodas uogas, kuriose yra sėklų. Norint surinkti sėklas, reikia palaukti, kol uogos visiškai sunoks. Surinktas uogas reikia sutrinti, atskirti sėklas nuo minkštimo ir gerai nuplauti bei išdžiovinti.
Vinvyčio sėkloms reikalingas šaltasis stratifikavimas – tai procesas, imituojantis natūralias žiemos sąlygas, be kurio sėklos nedygsta. Paruoštas sėklas reikia sumaišyti su drėgnu smėliu ar durpėmis, supilti į plastikinį maišelį ir laikyti šaldytuve (apie +4 °C temperatūroje) maždaug 2-3 mėnesius. Periodiškai reikėtų patikrinti, ar substratas neišdžiūvo, ir palaikyti drėgmę. Šis procesas nutraukia sėklų ramybės būseną ir paruošia jas dygimui.
Po stratifikavimo, ankstyvą pavasarį, sėklas galima sėti. Sėk jas į daigyklas ar vazonėlius, pripildytus kokybiško daiginimo substrato, maždaug 0,5-1 cm gyliu. Uždenk daigyklą stiklu ar skaidria plėvele, kad palaikytum drėgmę, ir laikyk šiltoje, šviesioje vietoje. Dygimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, todėl svarbu būti kantriam. Kai daigeliai išleis pirmuosius tikruosius lapelius, juos reikės išpikiuoti į atskirus vazonėlius.
Jaunus daigelius reikia auginti vazonėliuose visą pirmąjį sezoną, reguliariai laistant ir saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Į nuolatinę vietą lauke juos geriausia sodinti tik kitą pavasarį, kai jie bus pakankamai sustiprėję. Reikia nepamiršti, kad iš sėklų išauginti augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo savo savybėmis, pavyzdžiui, rudeninės lapų spalvos intensyvumu. Dėl ilgo proceso ir galimų savybių neatitikimų šis metodas yra populiaresnis tarp selekcininkų nei tarp eilinių sodininkų.
Jaunų augalų priežiūra po pasodinimo
Sėkmingas pasodinimas ar padauginimas yra tik pusė darbo – ne mažiau svarbi yra ir tinkama jaunų augalų priežiūra pirmaisiais metais, kol jie gerai įsišaknys ir sustiprės. Svarbiausias aspektas yra reguliarus laistymas. Pirmąjį sezoną po pasodinimo dirvožemis aplink augalą turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, bet ne permirkęs. Laistyk gausiai, bet retai, kad vanduo prasiskverbtų giliai ir skatintų šaknis augti gilyn, o ne paviršiuje. Tai padidins augalo atsparumą sausrai ateityje.
Mulčiavimas yra dar viena būtina procedūra. 5-7 cm storio mulčio sluoksnis aplink augalo pagrindą padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę, slopina piktžolių, kurios konkuruoja dėl vandens ir maistinių medžiagų, augimą bei apsaugo šaknis nuo perkaitimo vasarą ir iššalimo žiemą. Kaip mulčią galima naudoti kompostą, medžių žievę, durpes ar nupjautą žolę. Svarbu palikti nedidelį tarpą tarp mulčio ir augalo kamieno, kad būtų išvengta puvimo.
Pirmuosius metus jaunų vinvyčių tręšti paprastai nereikia, ypač jei sodinimo duobė buvo gerai paruošta su kompostu ar kitomis organinėmis medžiagomis. Per didelis trąšų kiekis gali labiau pakenkti nei padėti, nudegindamas jaunas, jautrias šaknis. Jei dirvožemis labai skurdus, galima naudoti nedidelį kiekį lėto atpalaidavimo kompleksinių trąšų pavasarį, tačiau geriau leisti augalui pirma gerai įsitvirtinti natūraliai.
Pirmuosius 1-2 metus augalo genėti beveik nereikia, išskyrus sanitarinį genėjimą, kai pašalinamos pažeistos ar nudžiūvusios šakelės. Leisk augalui laisvai augti ir formuoti stiprią šaknų sistemą bei pagrindinį stiebą. Formuojamąjį genėjimą galima pradėti nuo trečiųjų metų, kai augalas jau bus gerai įsitvirtinęs ir pradės aktyviai augti. Svarbu stebėti augimo kryptį ir švelniai nukreipti jaunus ūglius norima linkme, kol jie dar lankstūs.
