Pasifloros sodinimas ir dauginimas yra jaudinantis procesas, leidžiantis ne tik įkurdinti šį egzotišką augalą savo sode ar namuose, bet ir praplėsti savo kolekciją ar pasidalinti ja su kitais. Nors šis augalas atrodo įnoringas, jo sodinimo ir dauginimo metodai yra gana paprasti ir prieinami net pradedantiesiems sodininkams. Sėkmingas įsišaknijimas ir augalo prigijimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių: tinkamo laiko parinkimo, kokybiško substrato paruošimo ir teisingos technikos taikymo. Supratus pagrindinius principus, galima lengvai padauginti pasifloras auginiais, sėklomis ar atlankomis, kiekvienam metodui turint savų privalumų ir ypatumų.
Sodinant pasiflorą, svarbiausia yra pasirinkti tinkamą laiką ir vietą. Geriausias metas sodinti ar persodinti šiuos augalus yra pavasaris, kai praeina šalnų pavojus ir dirvožemis pradeda šilti. Tai suteikia augalui visą šiltąjį sezoną įsitvirtinti ir sustiprėti prieš artėjančią žiemą. Vieta turi būti saulėta, apsaugota nuo stiprių vėjų, o dirvožemis – purus, derlingas ir gerai drenuojamas. Prieš sodinant į atvirą gruntą, duobę reikėtų paruošti iš anksto, įmaišant į ją komposto ar gerai perpuvusio mėšlo, kad būtų užtikrintas maistinių medžiagų rezervas.
Sodinant į vazoną, būtina pasirūpinti geru drenažu. Vazoną reikėtų rinktis šiek tiek didesnį nei augalo šaknų sistema, bet ne per didelį, nes pasifloros geriau žydi jausdamos šaknų ankštumą. Dugne būtina įrengti drenažo sluoksnį iš keramzito ar skaldos. Substratas turėtų būti lengvas ir laidus orui, pavyzdžiui, universalios gėlių žemės mišinys su perlitu. Pasodinus augalą, jį reikia gausiai palieti ir pastatyti į šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą kelioms dienoms, kad lengviau adaptuotųsi.
Pasifloros yra vijokliniai augalai, todėl iš karto po pasodinimo būtina pasirūpinti tvirta atrama. Tai gali būti grotelės, tvora, pergola ar specialus lankas vazone. Jaunus ir lanksčius ūglius reikėtų atsargiai nukreipti ir pririšti prie atramos, kad augalas pradėtų kopti norima kryptimi. Laiku suteikta atrama ne tik padeda suformuoti gražią augalo lają, bet ir apsaugo ūglius nuo lūžinėjimo bei užtikrina geresnį vėdinimąsi ir apšvietimą.
Atvirame grunte auginamas pasifloras, kurios nėra atsparios šalčiui, rudenį reikės arba gerai pridengti, arba iškasti ir perkelti žiemoti į vėsią patalpą. Šis aspektas svarbus planuojant sodinimo vietą – jei augalą planuojama kasmet iškasti, verta tai daryti atsargiai, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknų sistemą. Sodinant atsparesnes šalčiui rūšis, tokias kaip Passiflora caerulea, svarbu parinkti kuo šiltesnę ir labiau apsaugotą sodo vietą, pavyzdžiui, prie pietinės sienos.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra pats populiariausias, greičiausias ir patikimiausias būdas gauti naują pasifloros augalą, kuris bus identiškas motininiam augalui. Šiam metodui geriausiai tinka pusiau sumedėję ūgliai, paimti vasaros pradžioje arba viduryje. Auginys turėtų būti apie 10–15 cm ilgio, turėti bent 2–3 lapus ir bent vieną pumpurą. Pjūvis daromas aštriu, steriliu peiliu arba sekatoriumi, įstrižai, šiek tiek žemiau lapo mazgo, nes būtent iš šios vietos lengviausiai formuojasi šaknys.
Paruošus auginį, apatiniai lapai yra pašalinami, paliekant tik vieną ar du viršutinius, kuriuos taip pat galima perpus patrumpinti, siekiant sumažinti drėgmės garavimą. Pjūvio vietą rekomenduojama apdoroti įsišaknijimo hormonais (milteliais arba skysčiu), nors pasifloros gana gerai šaknijasi ir be jų. Paruoštas auginys sodinamas į nedidelį vazonėlį, pripildytą lengvo ir drėgno substrato, pavyzdžiui, durpių ir perlito mišinio. Auginys įkišamas į substratą maždaug 3–5 cm gyliu, o žemė aplink jį švelniai apspaudžiama.
Svarbiausia sąlyga sėkmingam įsišaknijimui yra pastovi drėgmė ir šiluma. Kad būtų sukurtos šiltnamio sąlygos, vazonėlį su auginiu galima uždengti permatomu plastikiniu maišeliu, stiklainiu ar nupjautu plastikiniu buteliu. Toks mini šiltnamis turi būti reguliariai vėdinamas, kasdien nuimant gaubtą bent 15–20 minučių, kad nesikauptų pelėsis. Vazonėlį reikia laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, šiltoje vietoje, palaikant maždaug 20–25 °C temperatūrą.
Įsišaknijimas paprastai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio ar ilgiau. Naujų lapelių ar ūglių pasirodymas yra patikimas ženklas, kad auginys sėkmingai išleido šaknis. Tuomet galima palaipsniui pradėti pratinti jauną augalą prie įprastų aplinkos sąlygų, vis ilgesniam laikui nuimant gaubtą. Kai augalas sustiprėja ir pradeda aktyviai augti, jį galima persodinti į didesnį vazoną su derlingesniu substratu ir pradėti prižiūrėti kaip suaugusį augalą.
Dauginimas sėklomis
Pasiflorų dauginimas sėklomis yra ilgesnis ir sudėtingesnis procesas, reikalaujantis kantrybės, tačiau leidžiantis išauginti didesnį kiekį augalų ir kartais net sulaukti įdomių hibridų. Sėklas galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba surinkti nuo savo augalo vaisių. Svarbu žinoti, kad hibridinių veislių sėklos gali neišlaikyti motininio augalo savybių, todėl išaugintas augalas gali skirtis žiedų spalva ar forma. Geriausiam daigumui užtikrinti rekomenduojama naudoti kuo šviežesnes sėklas.
Prieš sėją, pasiflorų sėklas, kurios turi kietą apvalkalą, būtina paruošti. Jas rekomenduojama mirkyti šiltame vandenyje 24–48 valandas, kad apvalkalas suminkštėtų. Kai kurie sodininkai sėklas taip pat švelniai patrina smulkiu švitriniu popieriumi (skarifikacija), kad būtų pažeistas kietas kevalas ir drėgmė lengviau pasiektų gemalą. Paruoštos sėklos sėjamos į negilius indelius ar daigyklas, pripildytas lengvo, sterilizuoto daiginimo substrato. Sėklos įspaudžiamos į paviršių ir užberiamos plonu (apie 0,5 cm) žemės sluoksniu.
Sėjos indas uždengiamas stiklu ar skaidria plėvele, kad būtų palaikoma aukšta drėgmė, ir pastatomas į šiltą, apie 20–25 °C temperatūros, vietą. Dygimui šviesa nėra būtina, tačiau sudygus daigams, juos reikia nedelsiant perkelti į kuo šviesesnę vietą. Sėklos dygsta labai nevienodai – tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, todėl svarbu neprarasti kantrybės. Visą šį laiką substratas turi būti nuolat drėgnas, bet ne šlapias.
Kai daigeliai išaugina 2–3 tikruosius lapelius, juos galima atsargiai pikuoti į atskirus vazonėlius. Persodinant reikia stengtis kuo mažiau pažeisti trapias šaknis. Jauni augalai auginami šviesioje ir šiltoje vietoje, reguliariai laistomi ir pradedami saikingai tręšti silpnu trąšų tirpalu. Iš sėklų išaugintos pasifloros paprastai pradeda žydėti antrais ar trečiais augimo metais, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų.
Dauginimas atlankomis
Dauginimas atlankomis yra paprastas ir efektyvus būdas, ypač tinkamas pasifloroms, auginamoms lauke arba dideliuose konteineriuose, kur yra ilgi ir lankstūs ūgliai. Šis metodas pasižymi dideliu sėkmės procentu, nes naujas augalas gauna maistines medžiagas iš motininio augalo tol, kol išleidžia savo šaknis. Geriausias laikas dauginti atlankomis yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai augalas aktyviai auga. Tam tereikia pasirinkti ilgą, sveiką ir lankstų pirmametį ūglį.
Pasirinktą ūglį reikia atsargiai nulenkti prie žemės, nenupjaunant jo nuo motininio augalo. Toje vietoje, kur ūglis liesis su žeme, reikėtų pašalinti lapus. Norint paskatinti greitesnį šaknų formavimąsi, galima šiek tiek pažeisti ūglio žievę toje vietoje – atsargiai įpjauti arba subraižyti. Paruoštą ūglio dalį reikia įkasti į negilią, maždaug 5–10 cm gylio, duobutę, pripildytą puraus substrato ar komposto, ir pritvirtinti prie žemės specialiu kabliuku, vielos lankeliu ar tiesiog akmeniu. Svarbu, kad ūglio viršūnė su keliais lapais liktų virš žemės.
Įšaknijimo vieta turi būti nuolat drėgna, todėl ją reikia reguliariai laistyti. Priklausomai nuo sąlygų, šaknys pradeda formuotis per kelias savaites ar mėnesius. Įsišaknijimą galima patikrinti švelniai patempus atlanką – jei jaučiamas pasipriešinimas, vadinasi, šaknys jau susiformavo. Neskubėkite naujo augalo atskirti nuo motininio – leiskite jam gerai įsitvirtinti ir sustiprėti.
Kai naujas augalas akivaizdžiai pradeda augti ir leidžia naujus lapelius, jį galima atskirti nuo motininio augalo, nupjaunant juos jungiantį stiebą. Po atskyrimo dar kurį laiką jauną augalą reikėtų palikti augti toje pačioje vietoje, kad jis priprastų būti savarankiškas. Vėliau jį galima atsargiai iškasti su kuo didesniu žemės gumulu ir persodinti į nuolatinę auginimo vietą ar vazoną. Šis metodas puikiai tinka norint greitai užpildyti didesnius sodo plotus arba gauti tvirtą, jau ūgtelėjusį augalą.
Pasiruošimas sodinimui
Kruopštus pasiruošimas prieš sodinant pasiflorą yra raktas į jos sėkmingą prigijimą ir tolesnį augimą. Pirmasis žingsnis yra tinkamo sodinuko pasirinkimas. Reikėtų rinktis sveiką, gerai išsivysčiusį augalą su tvirtais stiebais ir ryškiai žaliais lapais, be jokių ligų ar kenkėjų požymių. Svarbu apžiūrėti ir šaknų sistemą – ji turėtų būti gerai išsivysčiusi, baltos arba šviesiai gelsvos spalvos, bet ne per daug susiraizgiusi vazono dugne, kas rodytų, kad augalas per ilgai nebuvo persodintas.
Antras žingsnis – tinkamo substrato ir vazono paruošimas. Dirvožemio mišinys turi būti laidus orui ir vandeniui, todėl rekomenduojama naudoti kokybišką komercinį substratą žydintiems augalams, į kurį papildomai įmaišoma perlito, vermikulito ar smėlio. Sodinant į vazoną, jo dydis turi būti proporcingas augalo dydžiui, o dugne privalo būti drenažo angos. Prieš sodinant, ant dugno patartina įberti 2–3 cm storio drenažo sluoksnį iš keramzito ar žvyro.
Prieš išimant augalą iš transportinio vazonėlio, jį reikėtų gerai palieti, kad šaknų gumulas lengviau atsiskirtų nuo sienelių. Išėmus augalą, reikėtų švelniai apžiūrėti šaknis. Jei jos yra labai tankiai susipynusios, galima jas atsargiai šiek tiek iškedenti pirštais, kad būtų paskatintas augimas į naują substratą. Augalas sodinamas tokiu pačiu gyliu, kokiu augo prieš tai, o tuščios erdvės vazone užpildomos paruoštu substratu, jį lengvai suspaudžiant, kad neliktų oro tarpų.
Pasodinus pasiflorą, ją reikia gausiai palieti, kol vanduo pradės bėgti pro drenažo angas. Tai padeda substratui tolygiai sudrėkti ir gerai priglusti prie šaknų. Po sodinimo augalui reikia laiko adaptuotis, todėl bent kelias dienas ar savaitę jį reikėtų laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Pirmą mėnesį po persodinimo augalo tręšti nerekomenduojama, nes naujame substrate yra pakankamai maistinių medžiagų.
