Genėjimas yra viena svarbiausių pasiflorų priežiūros procedūrų, kuri ne tik padeda suvaldyti šių sparčiai augančių vijoklių dydį, bet ir yra esminis veiksnys, skatinantis sveikesnį augimą ir gausų žydėjimą. Daugelis pasiflorų rūšių žiedus krauna ant jaunų, pirmamečių ūglių, todėl reguliarus senų ir nereikalingų šakų šalinimas stimuliuoja naujų, žydinčių ūglių augimą. Be to, tinkamas genėjimas užtikrina gerą oro cirkuliaciją augalo viduje, sumažina ligų riziką ir leidžia suformuoti estetiškai patrauklią augalo formą. Nors pradedantiesiems sodininkams genėjimas gali atrodyti bauginanti užduotis, iš tiesų tai yra nesudėtingas procesas, kurio pagrindinius principus lengva perprasti.
Svarbiausias genėjimo tikslas yra skatinti naujų ūglių augimą, nes būtent ant jų formuojasi žiedai. Paliktas negenėtas, senas pasifloros augalas ilgainiui sumedėja, sutankėja, jo apatinė dalis nuplinka, o žydėjimas tampa menkas, nes visa energija skiriama senai medienai palaikyti. Reguliarus genėjimas atjaunina augalą, skatina jį leisti naujas, gyvybingas šakas iš pagrindo ar senesnių stiebų, o tai tiesiogiai lemia gausesnį ir ilgesnį žydėjimo periodą.
Genėjimas taip pat padeda kontroliuoti augalo dydį ir formą. Pasifloros yra labai energingi vijokliai, kurie per vieną sezoną gali užauginti kelių metrų ilgio ūglius. Auginant jas vazonuose ar ribotoje erdvėje, genėjimas yra būtinas norint išlaikyti augalą norimo dydžio. Formuojant augalą galima jį nukreipti augti ant grotelių, arkos ar kitos atramos, sukuriant įspūdingą žalią sieną ar kitą dekoratyvinį elementą.
Sanitarinis genėjimas yra dar viena svarbi šios procedūros dalis. Jo metu šalinamos visos pažeistos, ligotos, nudžiūvusios ar silpnos šakos. Tai ne tik pagerina bendrą augalo išvaizdą, bet ir užkerta kelią ligų bei kenkėjų plitimui. Pašalinus nereikalingas šakas, pagerėja oro judėjimas ir šviesos patekimas į augalo lajos vidų, o tai yra labai svarbi grybinių ligų, tokių kaip miltligė ar dėmėtligės, prevencija.
Prieš pradedant genėti, labai svarbu pasiruošti tinkamus įrankius. Genėjimui reikėtų naudoti aštrų ir švarų sekatorių, žirkles ar peilį. Aštrūs įrankiai daro lygius pjūvius, kurie greičiau gyja ir sumažina infekcijos riziką. Prieš naudojant ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad nebūtų pernešamos ligos, ypač virusinės.
Geriausias laikas genėjimui
Tinkamo laiko parinkimas genėjimui yra labai svarbus, kad augalas patirtų kuo mažiau streso ir procedūra duotų geriausių rezultatų. Pagrindinis ir pats svarbiausias genėjimas atliekamas ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant aktyviai vegetacijai, paprastai vasario pabaigoje arba kovo mėnesį. Šiuo metu augalas dar yra ramybės būsenoje arba tik pradeda busti, todėl genėjimas jam nebus toks didelis šokas ir paskatins galingą naujų ūglių augimą prasidėjus sezonui.
Kitas galimas laikas stipresniam genėjimui yra vėlyvas ruduo, po to, kai augalas baigia žydėti ir ruošiamas žiemojimui. Tai ypač patogu, jei pasiflorą auginate vazone ir rudenį nešate į patalpą. Nugenėtas augalas užima mažiau vietos, jį lengviau transportuoti ir prižiūrėti žiemą. Rudeninis genėjimas taip pat sumažina riziką, kad ant augalo peržiemos kenkėjai ar ligų sukėlėjai.
Vasaros metu taip pat galima atlikti lengvą, korekcinį genėjimą. Jo tikslas – palaikyti tvarkingą augalo formą, pašalinti per ilgas, ne vietoje augančias ar nužydėjusias šakas. Šis vasarinis karpymas gali paskatinti pakartotinį žydėjimą ir neleidžia augalui tapti per daug netvarkingam. Tačiau vasarą reikėtų vengti stipraus genėjimo, nes tai gali susilpninti augalą ir sumažinti žydėjimo intensyvumą.
Reikėtų vengti genėjimo aktyvaus žydėjimo įkarštyje, nebent tai yra būtina sanitariniais tikslais. Nors nužydėjusių žiedų šalinimas yra naudingas, stiprus šakų karpymas gali sukelti augalui stresą ir nutraukti žydėjimą. Taip pat nerekomenduojama genėti augalo vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį, nes tai gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nespės subręsti iki žiemos ir nušals.
Genėjimo technika
Pagrindinė pasiflorų genėjimo taisyklė – nebijoti kirpti. Šie augalai yra labai gyvybingi ir greitai atželia net ir po labai stipraus genėjimo. Pavasarinio genėjimo metu galima nupjauti nuo trečdalio iki dviejų trečdalių praėjusių metų prieaugio. Reikėtų palikti tik tvirtą, sumedėjusį pagrindą su keliomis pagrindinėmis šakomis, ant kurių yra po kelis sveikus pumpurus. Būtent iš šių pumpurų išaugs nauji, stiprūs ir gausiai žydintys ūgliai.
Atliekant pjūvį, jį reikėtų daryti maždaug 0,5–1 cm virš sveiko, į išorę nukreipto pumpuro ar lapo. Pjūvis turėtų būti šiek tiek įstrižas, kad nuo jo lengviau nutekėtų vanduo ir nesikauptų drėgmė, kuri gali sukelti puvinį. Pirmiausia iškerpamos visos akivaizdžiai sausos, pažeistos, ligotos ar labai plonos, silpnos šakelės. Tada šalinamos tos šakos, kurios auga į augalo vidų, trinasi viena į kitą ar per daug tankina lają.
Po sanitarinio valymo, įvertinama bendra augalo struktūra. Siekiama suformuoti skeletą iš kelių (3–5) stiprių, gerai išsidėsčiusių pagrindinių šakų. Šios pagrindinės šakos patrumpinamos, paliekant ant kiekvienos iš jų po keletą pumpurų. Visi smulkūs šoniniai ūgliai, augantys nuo šių pagrindinių šakų, gali būti patrumpinti iki 1–2 pumpurų. Toks genėjimas atrodo drastiškas, bet jis garantuoja, kad visa augalo energija bus nukreipta į stiprių, produktyvių ūglių auginimą.
Po genėjimo augalą naudinga patręšti subalansuotomis trąšomis, kad jis gautų postūmį naujam augimui. Taip pat svarbu užtikrinti gerą laistymą. Nugenėtas augalas atrodo plikas ir liūdnas, tačiau nereikia nerimauti – po kelių savaičių, prasidėjus augimui, jis greitai pasidengs naujais lapais ir ūgliais, o vasarą atsidėkos gausiu žydėjimu.
Jaunų ir senų augalų genėjimas
Jaunų, ką tik pasodintų pasiflorų genėjimo tikslas yra suformuoti tvirtą ir gerai išsišakojusį pagrindą. Pirmaisiais metais augalui leidžiama laisvai augti, kad jis gerai įsišaknytų ir sustiprėtų. Pirmąjį genėjimą geriausia atlikti antrosios žiemos pabaigoje. Jo metu pasirenkamas vienas ar keli stipriausi stiebai, kurie taps pagrindiniais, o visi silpnesni ūgliai pašalinami prie pagrindo. Pasirinkti pagrindiniai stiebai patrumpinami maždaug trečdaliu, kad būtų paskatintas šoninių šakų augimas.
Vėlesniais metais, kai augalas jau turi suformuotą pagrindą, taikomas įprastas kasmetinis genėjimas, skirtas žydėjimo skatinimui ir formos palaikymui. Kas pavasarį visos šoninės šakos, išaugusios praėjusį sezoną, yra stipriai patrumpinamos, paliekant tik kelis pumpurus ant pagrindinių, senesnių šakų. Šis metodas užtikrina nuolatinį naujų, žydinčių ūglių formavimąsi ir neleidžia augalui per daug sutankėti.
Senus, apleistus ir sumedėjusius pasiflorų augalus galima atjauninti radikaliu genėjimu. Jei augalas tapo nevaldomas, menkai žydi, o jo apatinė dalis visiškai nupliko, ankstyvą pavasarį jį galima nupjauti labai žemai, paliekant tik 30–60 cm aukščio stiebus nuo žemės. Nors tai atrodo drastiška, pasiflora turi miegančių pumpurų ant senos medienos ir prie šaknies kaklelio, iš kurių, esant geroms sąlygoms, išsprogs nauji, gyvybingi ūgliai.
Po atjauninamojo genėjimo labai svarbu gerai prižiūrėti augalą – reguliariai laistyti ir pradėti tręšti, kai pasirodo naujas augimas. Iš naujai išaugusių ūglių vėl pasirenkami keli stipriausi, kurie formuojami kaip naujas augalo skeletas, o pertekliniai ir silpni ūgliai šalinami. Per vieną ar du sezonus iš seno, neproduktyvaus augalo galima vėl išauginti gražų, vešlų ir gausiai žydintį krūmą.
Specializuotas genėjimas
Be pagrindinio genėjimo, kartais taikomi ir specializuoti metodai, priklausomai nuo auginimo tikslų. Pavyzdžiui, jei pasiflora auginama dėl vaisių, genėjimo tikslas yra ne tik paskatinti žydėjimą, bet ir užtikrinti gerą vaisių kokybę. Tokiu atveju svarbu, kad augalas nebūtų per tankus, o saulės šviesa pasiektų ne tik žiedus, bet ir besivystančius vaisius. Po vaisių užmezgimo gali tekti praretinti lapus aplink juos, kad pagerėtų apšvietimas ir oro cirkuliacija.
Formuojant pasiflorą ant specifinių atramų, pavyzdžiui, auginant ją kaip vėduoklę prie sienos ar formuojant arką, genėjimas tampa ir meno forma. Jauni, lankstūs ūgliai yra atsargiai lankstomi ir pririšami prie atramos norima kryptimi. Visi ūgliai, augantys nepageidaujama kryptimi, yra šalinami. Taip per kelis metus galima sukurti įspūdingas ir sudėtingas žaliąsias struktūras.
Nužydėjusių žiedų šalinimas, nors ir nėra genėjimas tikrąja to žodžio prasme, yra svarbi priežiūros dalis. Reguliariai šalinant peržydėjusius žiedus, augalas neskirs energijos sėklų formavimui (nebent norite surinkti vaisius) ir bus skatinamas krauti naujus žiedpumpurius. Tai padeda prailginti žydėjimo periodą. Šią procedūrą galima atlikti tiesiog pirštais arba mažomis žirklutėmis.
Šaknų genėjimas yra procedūra, kuri kartais atliekama persodinant senus, vazonuose auginamus augalus. Jei šaknys yra labai tankiai susipynusios ir užpildžiusios visą vazoną, galima aštriu peiliu nupjauti maždaug trečdalį šaknų gumulo išorinio sluoksnio. Tai skatina naujų, aktyvesnių šaknų augimą ir leidžia persodinti augalą į tokio pat dydžio arba tik šiek tiek didesnį vazoną, jei norima apriboti jo augimą. Po šaknų genėjimo būtina atitinkamai apgenėti ir antžeminę augalo dalį, kad būtų išlaikyta pusiausvyra.
