Šviesa yra vienas iš fundamentalių veiksnių, lemiančių bet kurio augalo gyvybę, augimą ir vystymąsi. Paprastajai lantanai, kuri yra kilusi iš saulėtų ir karštų Centrinės bei Pietų Amerikos regionų, saulės šviesa yra ne tik pageidaujama, bet ir gyvybiškai būtina sąlyga. Jos kiekis ir intensyvumas tiesiogiai veikia fotosintezės procesą, augimo greitį, lapijos tankumą ir, svarbiausia, žydėjimo gausą bei trukmę. Supratimas, kiek tiksliai saulės reikia šiam augalui ir kokios yra šviesos trūkumo pasekmės, yra raktas į sėkmingą auginimą ir leidžia išvengti didžiausio nusivylimo – vešlaus, žalio krūmo, kuris atsisako žydėti.
Fotosintezė ir saulės šviesos svarba
Saulės šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis fotosintezės procesui, kurio metu augalai, naudodami chlorofilą (žaliąjį pigmentą lapuose), paverčia anglies dioksidą ir vandenį į gliukozę (cukrų) ir deguonį. Gliukozė yra augalo „maistas”, suteikiantis energijos visiems gyvybiniams procesams: augimui, naujų lapų, šaknų ir, žinoma, žiedų formavimui. Be pakankamo šviesos kiekio fotosintezės procesas sulėtėja arba beveik sustoja, todėl augalas pradeda badauti, net jei dirvožemyje yra gausu maistinių medžiagų ir drėgmės.
Lantana, kaip atogrąžų augalas, yra prisitaikiusi gauti didelį kiekį intensyvios saulės šviesos. Jos lapuose yra didelė chlorofilo koncentracija, leidžianti efektyviai išnaudoti saulės energiją. Kuo daugiau šviesos augalas gauna, tuo intensyviau vyksta fotosintezė, tuo daugiau energijos jis pagamina. Ši energijos perteklius yra nukreipiamas į reprodukciją – žiedų krovimą ir žydėjimą, siekiant pritraukti apdulkintojus ir užtikrinti rūšies išlikimą.
Esant nepakankamam apšvietimui, augalas visą savo ribotą energiją skiria išgyvenimui – stiebų tiesimui link šviesos šaltinio ir lapų auginimui, siekiant padidinti fotosintezės paviršiaus plotą. Dėl šios priežasties pavėsyje auganti lantana ištįsta, jos stiebai tampa silpni ir ilgi, o tarpai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja. Žydėjimui energijos tiesiog nebelieka, todėl jis būna labai menkas arba jo visai nėra.
Todėl renkant vietą lantanai, šviesos kiekis turėtų būti svarbiausias prioritetas. Net ir tobulai paruoštas dirvožemis, subalansuotas laistymas ir reguliarus tręšimas neduos norimų rezultatų, jei augalui trūks pagrindinio energijos šaltinio. Saulės šviesa yra tas katalizatorius, kuris leidžia lantanai išnaudoti visas kitas jai suteikiamas gėrybes ir atsiskleisti visu savo grožiu.
Optimalus saulės valandų skaičius
Norint, kad lantana klestėtų ir gausiai žydėtų, jai būtina gauti ne mažiau kaip 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Idealus scenarijus – pilna saulė nuo ryto iki vakaro. Tokiomis sąlygomis augalas augs kompaktiškas, vešlus, o jo žiedų spalvos bus ryškiausios ir intensyviausios. Geriausiai tinka atviros, niekieno neužstojamos vietos sode, pietų, pietvakarių ar vakarų pusės balkonai ir terasos.
Nors lantana gali toleruoti ir dalinį pavėsį (4–6 valandas saulės per dieną), ypač karštesnio klimato zonose, kur popietės saulė gali būti per daug kaitri, Lietuvos sąlygomis „per daug saulės” šiam augalui praktiškai nebūna. Daliniame pavėsyje auganti lantana gali žydėti, tačiau žydėjimas nebus toks gausus ir įspūdingas kaip pilnoje saulėje. Žiedynai bus mažesni, jų spalvos – ne tokios ryškios, o pats augalas gali būti labiau ištįsęs.
Jei vieta gauna mažiau nei 4 valandas tiesioginės saulės per dieną, ji laikoma per daug pavėsinga lantanai. Tokioje vietoje augalas skurs, stengsis augti link šviesos, formuos silpnus stiebus ir praktiškai nežydės. Be to, prasto apšvietimo sąlygomis ir esant didesnei drėgmei, padidėja rizika susirgti grybelinėmis ligomis, pavyzdžiui, miltlige. Todėl, jei neturite pakankamai saulėtos vietos, geriau rinktis kitus, pavėsį toleruojančius augalus.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad saulės intensyvumas ir trukmė kinta per metus. Pavasarį ir rudenį saulė nėra tokia aktyvi kaip vasaros viduryje. Dėl šios priežasties, net ir toje pačioje vietoje augančios lantanos žydėjimo intensyvumas gali svyruoti. Vasaros pikas, kai dienos ilgiausios ir saulėčiausios, yra pats gausiausias lantanos žydėjimo metas.
Šviesos trūkumo požymiai
Gebėjimas atpažinti šviesos trūkumo požymius yra svarbus, norint laiku pakoreguoti augalo auginimo vietą. Pirmasis ir akivaizdžiausias simptomas yra etioliacija, arba augalo ištįsimas. Augalas, ieškodamas šviesos, pradeda sparčiai auginti ilgus, tačiau silpnus ir plonus stiebus. Tarpai tarp lapų mazgų (tarpubambliai) pastebimai padidėja, todėl krūmas atrodo retas ir išglebęs, praradęs savo kompaktišką formą.
Kitas požymis – lapų pokyčiai. Lapai gali tapti mažesni ir blyškesnės, šviesiai žalios spalvos, nes augalas gamina mažiau chlorofilo. Nors gali atrodyti, kad augalas sparčiai auga į aukštį, tai yra apgaulingas įspūdis – toks augimas yra nesveikas ir rodo augalo desperaciją. Stiebai gali pradėti linkti link artimiausio šviesos šaltinio, pavyzdžiui, lango, todėl augalas tampa asimetriškas.
Svarbiausias ir labiausiai nuviliantis šviesos trūkumo rezultatas yra menkas žydėjimas arba visiškas jo nebuvimas. Augalas, kuriam trūksta energijos, tiesiog negali sau leisti prabangos formuoti žiedus. Jis gali sukrauti kelis pavienius žiedpumpurius, kurie dažnai taip ir neišsiskleidžia arba būna smulkūs ir nekokybiški. Jei jūsų lantana augina daug lapų, bet nežydi, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar ji gauna pakankamai saulės.
Be to, šešėlyje auganti lantana yra labiau pažeidžiama ligų ir kenkėjų. Dėl prastos oro cirkuliacijos ir ilgiau neišdžiūstančios drėgmės ant lapų padidėja grybelinių infekcijų rizika. Susilpnėjęs augalas taip pat tampa lengvesniu grobiu kenkėjams, pavyzdžiui, amarams. Jei pastebite šiuos simptomus, geriausias sprendimas – perkelti augalą į saulėtesnę vietą.
Šviesos poreikis skirtingais metų laikais
Lantanos šviesos poreikis išlieka didelis visą aktyvios vegetacijos periodą – nuo pavasario iki rudens. Tačiau ypatingą dėmesį reikia atkreipti į apšvietimą pavasarį, žadinant augalą po žiemos, ir žiemos ramybės metu. Pavasarį, po genėjimo ir persodinimo, lantaną reikėtų pastatyti ant kuo šviesesnės palangės. Šiuo laikotarpiu formuojasi nauji ūgliai, kurie vėliau žydės, todėl labai svarbu, kad jie augtų stiprūs ir kompaktiški, o ne ištįsę.
Prieš išnešant augalą į lauką, jį būtina palaipsniui pratinti prie tiesioginių saulės spindulių. Po žiemos, praleistos patalpoje, augalo lapai yra jautrūs ir, staiga patekę į kaitrią saulę, gali nudegti. Grūdinimo procesas turėtų trukti apie savaitę: iš pradžių augalą laikykite pavėsyje, vėliau palaipsniui didinkite buvimo saulėje laiką, pradedant nuo rytinės ar vakarinės saulės. Tai leis augalui prisitaikyti ir išvengti streso.
Vasarą, kaip minėta, lantanai reikia kuo daugiau saulės. Tačiau labai karštomis dienomis, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, konteineriuose auginamų augalų šaknys gali perkaisti, o lapai – šiek tiek apvysti, net jei dirvožemis drėgnas. Tokiu atveju lengvas popietinis pavėsis gali būti naudingas, tačiau tai nėra būtina. Svarbiau užtikrinti pakankamą laistymą.
Žiemojimo metu, kai augalas yra ramybės būsenoje vėsioje patalpoje, jo šviesos poreikis sumažėja, tačiau vis tiek yra svarbus. Geriausia žiemoti šviesioje patalpoje, pavyzdžiui, nešildomoje verandoje. Nors augalas gali numesti lapus, šviesa padeda palaikyti minimalius gyvybinius procesus stiebuose. Jei žiemojama visiškoje tamsoje, pavasarį augalą reikia labai atsargiai ir palaipsniui pratinti prie šviesos, kad būtų išvengta šoko.
📷 Flickr / Szerző: Mauricio Mercadante / Licence: CC BY-NC-SA 2.0
