Paprastoji lantana yra vienas iš tų augalų, kurie savo spalvų gausa ir ilgu žydėjimu gali paversti bet kurį sodą ar balkoną tikra tropine oaze. Sėkmingas šio augalo auginimas prasideda nuo teisingo pasodinimo ir gebėjimo jį padauginti, norint išsaugoti patikusias veisles ar tiesiog padidinti augalų skaičių. Nors lantana yra gana nereiklus ir atsparus augalas, tinkamas sodinimo laikas, vieta ir substrato paruošimas yra esminiai veiksniai, lemiantys jo tolesnį augimą ir žydėjimo gausą. Supratus pagrindinius sodinimo principus ir įvaldžius nesudėtingus dauginimo būdus, galima kasmet džiaugtis vis didesne šių spalvingų gėlių kolekcija, kuri ne tik puoš aplinką, bet ir vilios drugelius bei kitus naudingus vabzdžius.
Optimalus sodinimo laikas ir vietos parinkimas
Tinkamo sodinimo laiko pasirinkimas yra kritiškai svarbus, norint užtikrinti gerą lantanos prigijimą ir sėkmingą augimą. Kadangi lantana yra šilumamėgis augalas, nepakenčiantis net menkiausių šalnų, į lauką ją galima sodinti tik tada, kai pavasario šalnų pavojus yra visiškai praėjęs. Lietuvoje tai paprastai būna gegužės antroji pusė arba net birželio pradžia, priklausomai nuo konkrečių metų oro sąlygų. Per anksti pasodintas augalas gali ne tik nušalti, bet ir patirti stresą dėl per žemos dirvožemio temperatūros, o tai sulėtins jo augimą ir vystymąsi.
Vietos parinkimas yra ne mažiau svarbus. Lantanai reikia saulėtos ir šiltos vietos, kur ji gautų bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Geriausiai tinka pietinė arba vakarinė sodo dalis, apsaugota nuo stiprių ir šaltų vėjų. Saulės trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl lantana menkai žydi arba visai nežydi. Augdama pavėsyje, ji ištįsta, formuoja silpnus stiebus ir yra labiau pažeidžiama ligų bei kenkėjų. Todėl norint gausaus žydėjimo, saulės šviesa yra būtina sąlyga.
Sodinant lantaną į konteinerius ar pakabinamus vazonus, taip pat reikia rinktis saulėtas vietas terasoje ar balkone. Privalumas auginant vazonuose yra tas, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, pavyzdžiui, užsitęsusiam lietui ar stipriam vėjui, augalą galima laikinai perkelti į saugesnę vietą. Tačiau reikia nepamiršti, kad vazonuose esantis substratas įkaista ir išdžiūsta greičiau nei grunte, todėl karštomis dienomis reikės dažnesnio laistymo.
Apsvarstykite ir bendrą sodo kompoziciją. Lantana puikiai dera su kitomis saulę mėgstančiomis vasaros gėlėmis, tokiomis kaip pelargonijos, surfinijos, verbenos ar gaurės. Dėl savo vešlumo ir spalvų įvairovės ji gali tapti centriniu gėlyno akcentu arba užpildyti tuščias erdves. Planuodami vietą, atsižvelkite į pasirinktos veislės augimo pobūdį – vienos yra kompaktiškos ir stačios, kitos – svyrančios, todėl puikiai tinka vazonų kraštams ar atraminėms sienelėms papuošti.
Dirvožemio paruošimas ir sodinimo eiga
Lantana nėra itin reikli dirvožemio derlingumui, tačiau jai gyvybiškai svarbus geras drenažas. Šis augalas kategoriškai nepakenčia užmirkusios, sunkios žemės, kurioje kaupiasi vanduo. Sodinant į gėlyną, pirmiausia įvertinkite dirvožemio struktūrą. Jei žemė sunki, molinga, būtina ją pagerinti. Iškaskite sodinimo duobę, kuri būtų maždaug dvigubai platesnė ir gilesnė nei augalo šaknų gumulas, ir į ją įmaišykite komposto, durpių bei stambaus smėlio ar smulkaus žvyro. Tai užtikrins, kad dirvožemis bus purus, laidus orui ir vandeniui, o augalo šaknys galės laisvai vystytis.
Sodinant į vazonus ar konteinerius, rinkitės kokybišką, universalų gėlių substratą. Kad dar labiau pagerintumėte drenažą, į substratą galite papildomai įmaišyti perlito arba vermikulito. Konteinerio dugne būtina padaryti drenažo skyles, jei jų nėra, ir pakloti bent kelių centimetrų storio drenažo sluoksnį iš keramzito, skaldos ar akmenukų. Tai apsaugos šaknis nuo puvimo, jei netyčia perlaistytumėte augalą. Vazono dydis turėtų atitikti augalo dydį – per didelis vazonas gali kaupti per daug drėgmės.
Pats sodinimo procesas yra gana paprastas. Atsargiai išimkite augalą iš transportavimo vazonėlio, stengdamiesi nepažeisti šaknų gumulo. Jei šaknys yra susipynusios ir tankiai apraizgiusios vazono formą, jas galima švelniai pirštais šiek tiek iškedenti – tai paskatins jas augti į naują substratą. Įdėkite augalą į paruoštą duobę ar vazoną taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur stiebas pereina į šaknis) būtų tame pačiame lygyje arba šiek tiek aukščiau nei aplinkinė žemė. Niekada nesodinkite augalo giliau, nei jis augo prieš tai.
Užpildykite duobę ar vazoną paruoštu substratu, lengvai jį suspaudžiant aplink šaknis, kad neliktų oro tarpų. Gausiai palaistykite, kad dirvožemis gerai sudrėktų ir priglustų prie šaknų. Po pirmojo laistymo žemė gali šiek tiek sukristi, todėl gali tekti papildomai užberti šiek tiek substrato. Pirmuoju laiku po pasodinimo svarbu palaikyti tolygią dirvožemio drėgmę, kol augalas gerai prigis ir pradės leisti naujus ūglius. Galima pamulčiuoti dirvos paviršių aplink augalą, tai padės išsaugoti drėgmę ir apsaugos nuo piktžolių.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra populiariausias, greičiausias ir patikimiausias būdas gauti naujų lantanos augalų, kurie bus identiški motininiam augalui. Šis metodas leidžia išsaugoti specifines veislės savybes, tokias kaip žiedų spalva ir augimo forma, kurios gali būti prarastos dauginant sėklomis. Geriausias laikas dauginti lantaną auginiais yra pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas yra aktyvaus augimo fazėje. Taip pat galima tai daryti ir vasaros pabaigoje, ruošiant augalus peržiemojimui.
Dauginimui rinkitės sveikus, stiprius, nesumedėjusius (žolinius) ūglius, kurie dar nežydėjo. Aštriu ir švariu peiliu ar sekatoriumi nupjaukite maždaug 10–15 cm ilgio ūglio viršūnę. Pjūvį darykite įstrižai, tiesiai po lapų mazgu. Nuo apatinės auginio dalies (maždaug pusės ilgio) pašalinkite visus lapus, palikdami tik 2–4 lapus viršūnėje. Jei palikti lapai yra dideli, galima juos perpjauti perpus, siekiant sumažinti drėgmės garinimą.
Paruoštus auginius galima įšaknydinti dvejopai: vandenyje arba tiesiai substrate. Įšaknydinant vandenyje, pamerkite auginius į stiklinę su nedideliu kiekiu vandens taip, kad lapai neliestų vandens paviršiaus. Stiklinę pastatykite šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Vandenį keiskite kas kelias dienas. Šaknelės turėtų pasirodyti per 2–4 savaites. Kai šaknys pasieks kelių centimetrų ilgį, auginius galima atsargiai pasodinti į vazonėlius su lengvu substratu.
Įšaknydinimas substrate yra dar patikimesnis metodas. Prieš sodinant, auginio galą galima pamirkyti įsišaknijimo hormonuose (nors tai nėra būtina, bet padidina sėkmės tikimybę). Paruoškite nedidelius vazonėlius ar daigyklas su lengvu ir puriu substratu (durpių ir perlito mišinys tinka idealiai). Pieštuku padarykite duobutę ir įstatykite auginį. Lengvai apspauskite žemę aplink jį. Substratą sudrėkinkite ir uždenkite vazonėlį skaidriu plastikiniu maišeliu ar stiklainiu, kad sukurtumėte šiltnamio efektą. Reguliariai vėdinkite ir palaikykite drėgmę. Įsišaknijimas trunka 3–6 savaites.
Dauginimas sėklomis
Lantanos dauginimas sėklomis yra retesnis ir sudėtingesnis būdas, dažniau naudojamas selekcininkų naujoms veislėms išvesti. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad iš sėklų išauginti augalai dažnai neperduoda motininio augalo savybių, todėl žiedų spalva ir augimo forma gali skirtis. Be to, lantanos sėklos pasižymi kietu apvalkalu ir gana prastu daigumu. Sėklas galima surinkti nuo peržydėjusių ir subrendusių (pajuodusių) uogų, tačiau svarbu prisiminti, kad jos yra nuodingos.
Norint padidinti daigumo tikimybę, sėklas prieš sėją reikia specialiai paruošti. Rekomenduojama jas stratifikuoti (palaikyti drėgname ir šaltame substrate keletą savaičių) arba skarifikuoti (švelniai pažeisti kietą apvalkalą, patrinant švitriniu popieriumi). Paprastesnis būdas – pamirkyti sėklas šiltame vandenyje 24 valandas prieš sėją. Tai padės suminkštinti apvalkalą ir paskatins dygimo procesą.
Sėklas sėti reikėtų anksti pavasarį, vasario ar kovo mėnesį, į daigyklas, pripildytas lengvo ir sterilaus daiginimo substrato. Sėklas įspauskite į substrato paviršių ir užberkite plonu žemės sluoksniu (apie 0,5 cm). Substratą sudrėkinkite purkštuvu ir uždenkite daigyklą stiklu arba skaidria plėvele, kad palaikytumėte drėgmę. Optimali dygimo temperatūra yra gana aukšta – apie 21–24 laipsniai Celsijaus. Dygimas gali trukti ilgai ir būti netolygus, nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Sudygusius daigelius reikia laikyti šviesioje vietoje, tačiau saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai pasirodo pirmoji tikrųjų lapelių pora, daigus galima pikuoti į atskirus vazonėlius. Jauniems augalams reikia atidžios priežiūros: reguliaraus, bet saikingo laistymo ir geros oro cirkuliacijos. Į lauką juos galima perkelti tik sustiprėjusius ir praėjus šalnų pavojui. Dėl ilgo ir sudėtingo proceso, dauginimas sėklomis reikalauja kantrybės ir yra labiau tinkamas entuziastams, norintiems eksperimentuoti.
Jaunų augalų priežiūra ir formavimas
Tiek iš auginių, tiek iš sėklų išauginti jauni lantanos augalai reikalauja ypatingo dėmesio pirmaisiais augimo mėnesiais. Svarbiausia yra užtikrinti tinkamą apšvietimą ir subalansuotą drėgmę. Jauniems augalams reikia daug šviesos, kad neištįstų, tačiau karšta vidurdienio saulė gali nudeginti gležnus lapelius, todėl pirmaisiais laikais geriau juos laikyti vietoje, kur saulės šviesa yra filtruota arba aktyvi tik ryte ir vakare. Palaipsniui pratinant prie tiesioginių saulės spindulių, augalai sustiprės.
Laistyti jaunus augalus reikia atsargiai. Dirvožemis turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Geriausia leisti viršutiniam substrato sluoksniui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Perlaistymas yra ypač pavojingas jauniems augalams, nes jų šaknų sistema dar silpna ir neatspari puviniui. Tręšti galima pradėti praėjus kelioms savaitėms po įsišaknijimo ar pikirovimo, naudojant perpus silpnesnės koncentracijos subalansuotas trąšas žydintiems augalams.
Labai svarbus etapas yra jaunų augalų formavimas. Kai augalas pasiekia maždaug 10–15 cm aukštį, rekomenduojama nugnybti jo viršūnę. Ši procedūra, vadinama pinčingavimu, skatina augalą šakotis ir leisti šoninius ūglius. Dėl to krūmas augs ne į aukštį, o į plotį, taps tankesnis, vešlesnis ir suformuos daugiau žiedpumpurių. Nugnybimą galima kartoti kelis kartus, kol pasieksite norimą krūmo formą ir tankumą.
Prieš sodinant į nuolatinę vietą lauke, jaunus augalus būtina užgrūdinti. Tai reiškia, kad juos reikia palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Pradėkite nuo kelių valandų pavėsyje, apsaugotoje nuo vėjo vietoje. Kasdien ilginkite buvimo lauke laiką ir palaipsniui pratinkite prie tiesioginių saulės spindulių. Grūdinimo procesas turėtų trukti bent savaitę. Tinkamai prižiūrimi ir formuojami jauni augalai greitai sustiprės ir taps gražiais, gausiai žydinčiais krūmais, kurie džiugins visą vasarą.
📷 Flickr / Szerző: Mauricio Mercadante / Licence: CC BY-NC-SA 2.0
