Siekiant išauginti sveiką, vešlų ir gausiai žydintį paprastosios komelinos kerą, būtina ne tik tinkamai ją laistyti ir parinkti vietą, bet ir pasirūpinti subalansuota mityba. Kaip ir bet kuris kitas augalas, komelina reikalauja tam tikrų maistinių medžiagų, kurios yra būtinos jos augimo, vystymosi ir dauginimosi procesams. Nors šis augalas nėra itin reiklus ir gali augti net ir skurdesnėje dirvoje, reguliarus tręšimas aktyvaus augimo periodu ženkliai pagerina jo dekoratyvines savybes, skatina ryškesnių ir didesnių žiedų formavimąsi bei prailgina žydėjimo laiką. Svarbiausia yra suprasti, kokių elementų ir kada augalui labiausiai reikia, kad tręšimas būtų naudingas, o ne žalingas. Tinkamai parinktos trąšos ir teisingas jų naudojimo grafikas yra raktas į sėkmingą šio nuostabaus augalo auginimą.
Paprastajai komelinai, kaip ir daugumai žydinčių augalų, reikalingi trys pagrindiniai makroelementai: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už vešlios lapijos ir stiebų augimą, suteikdamas augalui sodrią žalią spalvą. Fosforas yra gyvybiškai svarbus šaknų sistemos vystymuisi, žiedpumpurių formavimuisi ir gausiam žydėjimui. Kalis stiprina bendrą augalo atsparumą ligoms, kenkėjams ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, taip pat dalyvauja vandens apykaitos reguliavime. Subalansuotas šių trijų elementų santykis yra esminis sveikam komelinos vystymuisi.
Tręšimo periodas turėtų sutapti su augalo aktyvios vegetacijos laikotarpiu. Tręšti reikėtų pradėti pavasarį, kai augalas atnaujina augimą, ir tęsti iki vasaros pabaigos ar rudens pradžios. Paprastai tręšiama kas 2-4 savaites, priklausomai nuo naudojamų trąšų tipo ir koncentracijos. Svarbu laikytis gamintojo nurodymų, pateiktų ant trąšų pakuotės, nes per didelė maistinių medžiagų koncentracija gali „nudeginti” jautrias augalo šaknis ir padaryti daugiau žalos nei naudos. Visada tręšk tik ant drėgno dirvožemio, todėl prieš tręšiant augalą gausiai palaistyk.
Be pagrindinių makroelementų, komelinai taip pat reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip geležis, manganas, cinkas, boras ir varis. Nors jų reikia nedideliais kiekiais, šie elementai yra būtini normaliam fermentų veikimui ir kitiems svarbiems fiziologiniams procesams. Dažniausiai kokybiškose kompleksinėse trąšose yra subalansuotas ir mikroelementų rinkinys. Mikroelementų trūkumą gali išduoti lapų chlorozė (pageltimas tarp gyslų) ar kiti augimo sutrikimai.
Vazonose auginamoms komelinoms reguliarus tręšimas yra dar svarbesnis nei augančioms grunte. Taip yra todėl, kad vazone esantis substrato kiekis yra ribotas, ir augalas greitai išeikvoja jame esančias maistines medžiagas. Dėl dažno laistymo maistinės medžiagos taip pat greičiau išplaunamos iš substrato. Todėl konteineriuose auginamus augalus reikėtų tręšti reguliariau, naudojant silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalą, kad būtų užtikrintas nuolatinis maistinių medžiagų tiekimas.
Daugiau straipsnių šia tema
Trąšų rūšys
Rinkoje yra gausus trąšų asortimentas, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausias paprastajai komelinai. Universalios kompleksinės trąšos, skirtos žydintiems augalams, yra vienas geriausių pasirinkimų. Jos būna įvairių formų: skystos, granuliuotos arba lazdelėmis. Skystos trąšos yra patogios naudoti, nes jos ištirpinamos vandenyje ir augalas jas greitai pasisavina. Jos idealiai tinka reguliariam tręšimui aktyvaus augimo sezono metu, ypač auginant augalus vazonuose. Jomis tręšiama laistymo metu, kas kelias savaites.
Granuliuotos trąšos yra ilgo veikimo ir maistines medžiagas išskiria palaipsniui, per kelias savaites ar net mėnesius. Jos yra patogus pasirinkimas auginant komeliną atvirame grunte. Granules reikia tolygiai paskleisti aplink augalą ir švelniai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, po to gausiai palaistyti. Toks tręšimo būdas užtikrina ilgalaikį ir tolygų maistinių medžiagų tiekimą, todėl tręšti reikia rečiau – paprastai pakanka vieno ar dviejų kartų per sezoną.
Organinės trąšos, tokios kaip kompostas, biohumusas ar gerai perpuvęs mėšlas, yra puiki alternatyva mineralinėms trąšoms. Jos ne tik aprūpina augalą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, didina jo derlingumą ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Organines trąšas geriausia įterpti į dirvą pavasarį, ruošiant lysvę sodinimui, arba naudoti kaip mulčią aplink augalą. Organinės trąšos veikia lėčiau, tačiau jų poveikis yra ilgalaikis ir naudingas visai sodo ekosistemai.
Trąšų lazdelės yra dar viena ilgo veikimo trąšų forma, ypač patogi naudoti vazoniniams augalams. Lazdelės tiesiog įsmeigiamos į substratą, kur jos pamažu tirpsta ir išskiria maistines medžiagas kiekvieno laistymo metu. Tai labai patogus būdas tiems, kurie neturi laiko reguliariai ruošti trąšų tirpalų. Tačiau svarbu stebėti, kad maistinės medžiagos pasiskirstytų tolygiai, todėl lazdelę geriau įsmeigti toliau nuo augalo stiebo, arčiau vazono krašto.
Daugiau straipsnių šia tema
Tręšimo grafikas
Optimalus tręšimo grafikas priklauso nuo augalo augimo fazės. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, komelinai reikia daugiau azoto, kad galėtų greitai suformuoti vešlią lapiją ir stiprius stiebus. Todėl sezono pradžioje galima naudoti trąšas su šiek tiek didesniu azoto kiekiu arba tiesiog subalansuotas kompleksines trąšas. Pirmąjį tręšimą reikėtų atlikti praėjus kelioms savaitėms po to, kai augalas pradeda aktyviai augti.
Artėjant žydėjimo metui, kuris paprastai būna vasaros pradžioje, augalo mitybos poreikiai keičiasi. Šiuo laikotarpiu ypač svarbus tampa fosforas ir kalis. Fosforas skatina gausų žiedpumpurių formavimąsi, o kalis užtikrina ryškią žiedų spalvą ir bendrą augalo atsparumą. Todėl vasaros metu rekomenduojama pereiti prie trąšų, skirtų žydintiems augalams, kuriose fosforo (P) ir kalio (K) kiekis yra didesnis nei azoto (N). Tręšti reikėtų reguliariai, kas 2-3 savaites, per visą žydėjimo periodą.
Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai žydėjimas eina į pabaigą ir augalas pradeda ruoštis ramybės periodui, tręšimą reikėtų palaipsniui mažinti. Paskutinį kartą tręšti reikėtų ne vėliau kaip rugsėjo pradžioje. Vėlyvas tręšimas, ypač azoto trąšomis, gali paskatinti naujų, silpnų ūglių augimą, kurie nespės subręsti iki šalnų ir nušals. Rudeninis tręšimas gali sutrikdyti natūralų augalo ciklą ir pakenkti jo pasiruošimui žiemai.
Žiemos metu, kai augalas yra ramybės būsenoje, jo tręšti visai nereikia. Šiuo laikotarpiu augimo procesai yra minimalūs, todėl maistinių medžiagų poreikis taip pat yra labai mažas. Tręšimas žiemą gali pakenkti šaknims ir sukelti druskų kaupimąsi substrate. Tręšimą galima atnaujinti tik pavasarį, kai augalas vėl pradeda rodyti aktyvaus augimo požymius.
Maistinių medžiagų trūkumo ir pertekliaus požymiai
Atidus augalo stebėjimas gali padėti laiku pastebėti maistinių medžiagų дисбалансо požymius. Azoto trūkumą išduoda lėtas augimas, smulkūs ir blyškiai žali lapai. Pirmiausia pradeda gelsti senesni, apatiniai lapai. Fosforo trūkumas pasireiškia silpnu žydėjimu arba visišku jo nebuvimu, o lapai gali įgauti melsvai violetinį atspalvį. Kalio trūkumas dažnai sukelia lapų kraštų pageltimą ir džiūvimą, lyg jie būtų apdeginti, o augalas tampa neatsparus ligoms.
Mikroelementų trūkumas taip pat turi specifinių požymių. Pavyzdžiui, geležies trūkumas sukelia chlorozę – jauni, viršūniniai lapai pagelsta, o gyslos lieka žalios. Tai dažnai pasitaiko, jei dirvožemio pH yra per aukštas (šarminis), nes tokiomis sąlygomis augalui sunku pasisavinti geležį. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, reikėtų atitinkamai pakoreguoti tręšimą, parinkti trąšas, turinčias trūkstamo elemento, arba patikrinti dirvožemio pH.
Trąšų perteklius yra ne mažiau pavojingas nei jų trūkumas. Per didelė trąšų koncentracija gali „sudeginti” šaknis, dėl ko augalas pradės vysti, nors dirvožemis bus drėgnas. Perteklinio tręšimo požymiai taip pat yra lapų galiukų ir kraštų rudavimas, baltų druskų apnašų susidarymas ant dirvos paviršiaus ir vazono kraštų. Per didelis azoto kiekis skatina vešlų lapų augimą, tačiau tai vyksta žydėjimo sąskaita – augalas gali visai nežydėti.
Jei įtari, kad pertręšei augalą, reikia imtis priemonių. Jei augalas auga vazone, galima gausiai praplauti substratą vandeniu, kad išsiplautų druskų perteklius. Tiesiog pastatyk vazoną į kriauklę ar vonią ir lėtai pilk didelį kiekį vandens, leisdamas jam laisvai ištekėti pro drenažo angas. Po praplovimo leisk substratui gerai išdžiūti ir kurį laiką netręšk. Augantį grunte augalą galima gausiai palaistyti, kad druskos pasiskirstytų gilesniuose dirvožemio sluoksniuose.
Natūralūs tręšimo būdai
Be cheminių trąšų, yra daug natūralių būdų, kaip praturtinti dirvožemį ir pamaitinti paprastąją komeliną. Kompostas yra vienas vertingiausių organinių trąšų šaltinių. Jis ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą. Kompostą galima naudoti kaip mulčią, paskleidžiant aplink augalą, arba įterpti į dirvą sodinimo metu. Tai lėto veikimo trąša, kuri palaipsniui maitina augalą visą sezoną.
Medžio pelenai yra puikus kalio ir kitų mikroelementų šaltinis. Pelenus galima saikingai barstyti aplink augalą pavasarį arba vasaros pradžioje, kad paskatintum geresnį žydėjimą. Tačiau svarbu nepadauginti, nes pelenai didina dirvožemio šarmingumą, o tai gali pakenkti kai kuriems augalams. Prieš naudojant pelenus, verta žinoti savo dirvožemio pH.
Kavos tirščiai taip pat gali būti naudojami kaip trąša. Juose yra azoto ir kitų naudingų mineralų. Išdžiovintus kavos tirščius galima sumaišyti su viršutiniu dirvožemio sluoksniu. Jie šiek tiek rūgština dirvą, todėl ypač tinka, jei dirvožemis yra šarminis. Tačiau, kaip ir su kitomis natūraliomis priemonėmis, svarbu jausti saiką ir nepadauginti.
Žolelių nuovirai ar raugai, pavyzdžiui, iš dilgėlių ar asiūklių, taip pat yra puiki natūrali trąša. Dilgėlių rauge gausu azoto ir geležies, o asiūklių nuoviras stiprina augalo audinius dėl jame esančio silicio. Paruoštą ir atskiestą skystį galima naudoti laistymui kas kelias savaites. Šie natūralūs metodai ne tik maitina augalą, bet ir yra draugiški aplinkai bei skatina sveiką sodo ekosistemą.
