Tinkamas apšvietimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių sėkmingą bet kurio augalo, taip pat ir paprastosios komelinos, auginimą. Šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis fotosintezės procesui, kurio metu augalas pasigamina maistą, būtiną augimui, vystymuisi ir žydėjimui. Paprastoji komelina, natūraliai auganti miškų pakraščiuose ir paunksmėse Rytų Azijoje, yra prisitaikiusi prie specifinių apšvietimo sąlygų. Ji nėra reikli saulei, tačiau ir visiškoje tamsoje neklestės. Norint pasiekti geriausių rezultatų – vešlios lapijos ir gausaus, ryškaus žydėjimo – labai svarbu surasti tinkamą balansą ir suteikti augalui optimalų šviesos kiekį, atitinkantį jo prigimtinius poreikius. Supratimas, kokia šviesa ir kiek jos reikia šiam augalui, yra raktas į jo grožio atskleidimą.
Paprastoji komelina geriausiai jaučiasi ir klesti daliniame pavėsyje arba pusšešėlyje. Tai reiškia, kad ideali vieta jai būtų tokia, kurioje ji gautų kelias valandas tiesioginės, bet ne per karštos saulės, pavyzdžiui, rytinės arba vėlyvos popietinės. Rytinė saulė yra švelnesnė ir ne tokia kaitri kaip vidurdienio, todėl ji suteikia pakankamai energijos fotosintezei, bet nenudegina jautrių lapų. Vieta po reta laja turinčiais medžiais ar šalia aukštesnių augalų, kurie mestų lengvą, filtruotą šešėlį per karščiausią dienos dalį, taip pat yra puikus pasirinkimas. Tokiomis sąlygomis komelina augs vešli, jos lapai bus sodriai žali, o žiedai – ryškiai mėlyni.
Nors komelina toleruoja ir gilesnį pavėsį, svarbu suprasti, kad tai turės įtakos jos žydėjimui. Augdama pernelyg tamsioje vietoje, ji gali auginti daug lapų, tačiau žydės labai menkai arba visai nežydės. Stiebai gali tapti ištįsę ir silpni, nes augalas stengsis „pasiekti” šviesą. Todėl, jei tavo pagrindinis tikslas yra mėgautis gausiu žydėjimu, reikėtų vengti sodinti komeliną visiškoje paunksmėje, pavyzdžiui, po tankiais spygliuočiais ar šiaurinėje pastato pusėje, kur saulė beveik niekada nepatenka.
Priešingai, per didelis tiesioginių saulės spindulių kiekis taip pat yra žalingas. Augdama atviroje, saulėtoje vietoje, ypač per karščiausią vidurdienio saulę, komelina gali nukentėti. Jos lapai gali nudegti, pagelsti, atsirasti rudų dėmių. Augalas greičiau neteks drėgmės, todėl reikės daug dažnesnio laistymo, o žiedai greičiau nuvys ir praras savo ryškumą. Nors komelina gali išgyventi ir saulėtoje vietoje, jei bus užtikrintas nuolatinis drėgmės palaikymas, jos išvaizda nebus tokia dekoratyvi, kaip augančios daliniame pavėsyje.
Auginant komeliną kaip kambarinį augalą, galioja panašios taisyklės. Geriausia vieta jai būtų ant rytinės arba vakarinės palangės. Šiaurinė palangė gali būti per tamsi, ypač žiemos mėnesiais, o pietinė – per karšta ir saulėta. Jei vienintelė galimybė yra pietinė palangė, augalą reikėtų statyti šiek tiek toliau nuo lango arba naudoti lengvas užuolaidas, kurios išsklaidytų tiesioginius saulės spindulius per patį vidurdienį. Reguliarus vazono pasukimas užtikrins, kad visos augalo pusės gautų vienodą šviesos kiekį ir augtų simetriškai.
Šviesos trūkumo požymiai
Atpažinti šviesos trūkumo požymius yra gana paprasta, nes augalas pats aiškiai parodo, kad jam nepatinka esamos sąlygos. Vienas iš ryškiausių ženklų yra etioliacija – stiebų ištįsimas. Augalas, bandydamas pasiekti šviesos šaltinį, augina neproporcingai ilgus, plonus ir silpnus stiebus, o tarpai tarp lapų (tarpubambliai) tampa didesni. Toks augalas atrodo gležnas, išretėjęs ir nekompaktiškas. Jo lapai gali būti mažesni nei įprastai ir blyškesnės žalios spalvos.
Kitas akivaizdus šviesos trūkumo padarinys yra prastas arba visiškas žydėjimo nebuvimas. Fotosintezė yra procesas, reikalaujantis daug energijos, o žiedų formavimas yra vienas iš daugiausiai energijos reikalaujančių augalo gyvybinių procesų. Kai šviesos nepakanka, augalas visą savo energiją skiria išgyvenimui ir vegetatyviniam augimui (lapų ir stiebų auginimui), o žydėjimui energijos tiesiog nebelieka. Todėl jei tavo komelina augina lapus, bet nežydi, pirmiausia reikėtų įvertinti apšvietimo sąlygas.
Bendras augalo silpnumas ir didesnis jautrumas ligoms taip pat gali būti susijęs su šviesos stoka. Nepakankamai šviesos gaunantis augalas yra silpnesnis, jo audiniai yra gležnesni, todėl jis tampa lengvesniu grobiu įvairiems kenkėjams ir ligų sukėlėjams. Be to, tamsesnėse ir drėgnesnėse vietose dažniau plinta grybelinės ligos. Jei pastebi šiuos požymius, pirmas žingsnis turėtų būti augalo perkėlimas į šviesesnę vietą.
Svarbu paminėti, kad augalą prie ryškesnės šviesos reikia pratinti palaipsniui. Staigus perkėlimas iš tamsios vietos į ryškią saulę gali sukelti šoką ir nudeginti lapus. Pradėk nuo to, kad perkelsi augalą į šviesesnę vietą kelioms valandoms per dieną, ir palaipsniui ilgink buvimo joje laiką. Tai leis augalo lapams prisitaikyti prie naujų sąlygų ir išvengti pažeidimų.
Šviesos pertekliaus požymiai
Nors dažniau kalbama apie šviesos trūkumą, jos perteklius paprastajai komelinai gali būti lygiai taip pat žalingas. Tiesioginiai, karšti vidurdienio saulės spinduliai gali tiesiogine to žodžio prasme nudeginti lapus. Ant lapų atsiranda gelsvos arba rudos, sausos, netaisyklingos formos dėmės. Smarkiai nudegę lapai nebeatsigauna ir ilgainiui nukrenta, o tai kenkia bendrai augalo išvaizdai ir sveikatai.
Per daug saulės gaunančios komelinos lapai gali prarasti savo sodrią žalią spalvą ir tapti blyškūs, gelsvi. Tai yra augalo apsauginė reakcija, bandant apsisaugoti nuo per didelio šviesos intensyvumo. Nors tai nėra nudegimas, tai rodo, kad augalas patiria stresą ir sąlygos jam nėra optimalios. Be to, per didelis apšvietimas gali paskatinti greitesnį žiedų nuvytimą ir spalvos išblukimą.
Augalas, augantis per daug saulėtoje vietoje, daug greičiau išgarina vandenį per lapus. Dėl to jis gali nuolat atrodyti apvytęs, net jei dirvožemis yra drėgnas. Tokiomis sąlygomis reikės daug dažnesnio ir gausesnio laistymo, kad būtų kompensuotas drėgmės praradimas. Ilgainiui nuolatinis vandens stresas gali išsekinti augalą ir padaryti jį jautresnį kitoms problemoms.
Pastebėjus šviesos pertekliaus požymius, augalą reikėtų kuo greičiau perkelti į labiau apsaugotą nuo tiesioginės saulės vietą. Jei tai neįmanoma, galima pabandyti sukurti dirbtinį pavėsį, pasodinant šalia aukštesnių augalų arba naudojant specialius tinklus, kurie išsklaido saulės šviesą. Svarbiausia yra apsaugoti komeliną nuo karščiausios vidurdienio saulės, kuri yra pati pavojingiausia.
Apšvietimo reguliavimas skirtingais metų laikais
Paprastosios komelinos apšvietimo poreikiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo metų laiko, ypač jei ji auginama kaip kambarinis augalas. Pavasarį ir vasarą, kai saulė yra aktyviausia ir dienos ilgiausios, svarbu saugoti augalą nuo per karštų spindulių. Šiuo laikotarpiu idealiai tinka rytinė ar vakarinė palangė arba vieta sode, kur vidurdienį krinta šešėlis. Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu pakankamas šviesos kiekis yra būtinas gausiam žydėjimui.
Rudenį saulės intensyvumas mažėja, o dienos trumpėja. Šiuo metu komelinai gali prireikti šiek tiek daugiau tiesioginės saulės nei vasarą. Jei augalas auga patalpoje, jį galima perkelti arčiau lango arba į šviesesnę vietą, kad kompensuotumėte sumažėjusį bendrą šviesos kiekį. Tai padės augalui sukaupti pakankamai energijos atsargų prieš žiemos ramybės periodą.
Žiemą, kai augalas ilsisi, jo šviesos poreikis sumažėja, tačiau visiška tamsa jam netinka. Žiemojimui geriausia parinkti šviesią ir vėsią patalpą. Šviesa yra būtina, kad augalas išliktų gyvybingas, tačiau jos neturi būti per daug, kad nebūtų skatinamas ankstyvas ir silpnas augimas. Šiaurinė palangė arba vieta toliau nuo lango gali būti tinkamas pasirinkimas, jei patalpa yra pakankamai šviesi.
Jei natūralaus apšvietimo nepakanka, ypač auginant komeliną patalpose žiemos metu, galima naudoti dirbtinį apšvietimą. Specialios fito lempos, skleidžiančios viso spektro šviesą, gali kompensuoti natūralios šviesos trūkumą ir padėti augalui sėkmingai peržiemoti ar net augti ištisus metus. Lempa turėtų būti įjungta maždaug 10-12 valandų per parą, imituojant natūralų dienos ciklą.
