Pajūrinė armerija yra išties atsparus ir gyvybingas augalas, kuris retai kelia rūpesčių sodininkams dėl ligų ar kenkėjų. Dėl savo prigimties, prisitaikymo prie atšiaurių pajūrio sąlygų ir specifinės lapų struktūros, šis augalas natūraliai atbaido daugumą įprastų sodo kenkėjų. Tačiau, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, esant nepalankioms auginimo sąlygoms, pajūrinė armerija gali tapti pažeidžiama. Svarbiausia yra prevencija – užtikrinant tinkamas sąlygas, galima išvengti daugumos problemų ir džiaugtis sveiku bei gražiu augalu. Žinojimas, kokios ligos ir kenkėjai gali potencialiai kelti grėsmę, ir kaip su jais kovoti, padės išsaugoti pajūrinės armerijos grožį ilgus metus.
Dažniausiai pajūrinės armerijos problemos yra susijusios ne su infekcinėmis ligomis ar kenkėjų antplūdžiu, o su fiziologiniais sutrikimais, kuriuos sukelia netinkama priežiūra. Pati didžiausia grėsmė šiam augalui – per didelė drėgmė. Pajūrinė armerija kategoriškai nepakenčia užsistovėjusio vandens, todėl auginimas sunkiame, prastai drenuojamame dirvožemyje yra pagrindinė klaidų, vedančių prie augalo ligų ir net žūties.
Drėgmės perteklius sukuria idealias sąlygas plisti įvairioms grybelinėms ligoms, ypač šaknų puviniui. Ši liga pažeidžia šaknų sistemą, todėl augalas nebegali pasisavinti vandens ir maistinių medžiagų, net jei dirvožemis yra drėgnas. Išoriškai tai pasireiškia vytimu, lapų geltonavimu ir bendru augalo silpnumu – simptomais, kurie gali būti klaidingai palaikyti sausros padariniais.
Norint išvengti šių problemų, būtina užtikrinti puikų drenažą. Sodinant į molingą dirvą, būtina ją pagerinti smėliu ar žvyru. Taip pat svarbu vengti per dažno laistymo. Atminkite, kad pajūrinė armerija yra atspari sausrai, todėl geriau leisti dirvožemiui išdžiūti tarp laistymų. Gera prevencija yra geriausias vaistas, todėl skirkite pakankamai dėmesio tinkamos auginimo vietos parinkimui ir dirvožemio paruošimui.
Grybelinės ligos
Nors ir retai, pajūrinę armeriją gali pažeisti kelios grybelinės ligos, ypač jei vasara yra lietinga ir vėsi. Viena iš tokių ligų yra rūdys. Ji pasireiškia oranžinėmis arba rudomis pustulėmis ant lapų ir stiebų. Nors rūdys retai kada sunaikina visą augalą, jos gadina estetinį vaizdą ir silpnina augalą. Kovai su rūdimis svarbiausia yra prevencija – užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, nesodinti augalų per tankiai. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistus lapus reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti, kad liga neplistų.
Daugiau straipsnių šia tema
Kita galima problema – miltligė. Ši liga pasireiškia baltu, miltuotu apnašu ant lapų. Miltligė, kaip ir rūdys, plinta esant drėgnam orui ir prastai ventiliacijai. Nors pajūrinė armerija nėra labai jautri miltligei, esant palankioms sąlygoms, liga gali pasireikšti. Prevencijos priemonės yra tokios pačios kaip ir rūdžių atveju. Esant stipresniam pažeidimui, galima naudoti fungicidus, tačiau dažniausiai pakanka pašalinti pažeistas dalis ir pagerinti auginimo sąlygas.
Šaknų puvinys, kaip jau minėta, yra pati pavojingiausia liga. Ją sukelia dirvožemyje gyvenantys grybai, kurie suaktyvėja esant drėgmės pertekliui. Kovoti su šaknų puviniu yra labai sunku, todėl svarbiausia yra prevencija. Jei vis dėlto įtariate, kad augalas serga šaknų puviniu, galite pabandyti jį išgelbėti. Iškaskite augalą, atsargiai nuplaukite šaknis ir apžiūrėkite jas. Sveikos šaknys yra baltos ir tvirtos, o pažeistos – rudos, minkštos ir suglebusios. Pašalinkite visas pažeistas šaknis aštriu peiliu, nupurkškite likusias šaknis fungicido tirpalu ir persodinkite augalą į naują vietą su gerai drenuojamu dirvožemiu.
Svarbu paminėti, kad sveikas ir stiprus augalas yra daug atsparesnis ligoms. Todėl, užtikrindami tinkamą apšvietimą, saikingą laistymą ir nepersistengdami su trąšomis, jūs sukursite augalui aplinką, kurioje jis jausis gerai ir bus mažiau pažeidžiamas ligų sukėlėjų. Reguliariai apžiūrėkite savo augalus, kad laiku pastebėtumėte bet kokius įtartinus pokyčius.
Kenkėjai
Pajūrinė armerija yra labai atspari kenkėjams. Dauguma įprastų sodo vabzdžių jos nemėgsta dėl kietų, adatėles primenančių lapų ir specifinio skonio. Todėl, auginant šį augalą, retai kada teks susidurti su kenkėjų invazija. Tai dar vienas didelis privalumas, ypač tiems sodininkams, kurie nori išvengti cheminių insekticidų naudojimo savo sode.
Daugiau straipsnių šia tema
Retais atvejais, ypač jei augalas yra susilpnėjęs dėl netinkamų auginimo sąlygų, ant jaunų ūglių ar žiedynų gali apsigyventi amarai. Amarai yra smulkūs, sultis siurbiantys vabzdžiai, kurie gali deformuoti lapus ir žiedus. Laimei, su jais kovoti yra gana paprasta. Nedidelę amarų koloniją galima tiesiog nuplauti stipria vandens srove iš sodo žarnos. Taip pat veiksminga priemonė yra purškimas žaliuoju muilu arba dilgėlių ekstraktu.
Voratinklinės erkės taip pat gali pulti pajūrinę armeriją, ypač jei vasara yra karšta ir sausa. Šie maži voragyviai siurbia augalo sultis, todėl lapai pagelsta, o ant jų atsiranda smulkūs taškeliai. Esant stipriam pažeidimui, galima pastebėti ploną voratinklį, apraizgiusį augalą. Kovai su voratinklinėmis erkėmis svarbu palaikyti didesnę oro drėgmę, reguliariai purkšti augalą vandeniu. Taip pat galima naudoti specialius akaricidus.
Šliužai ir sraigės paprastai neliečia pajūrinės armerijos dėl jos kietų lapų. Tačiau, jei sode yra didelė šių moliuskų populiacija, jie gali apgraužti jaunus, minkštus ūglius. Norint apsisaugoti nuo šliužų, aplink augalą galima paberti pelenų, kiaušinių lukštų ar specialių granulių. Taip pat veiksminga priemonė yra rinkti šliužus rankomis vakare arba anksti ryte.
Fiziologinės problemos
Dažniausiai pajūrinės armerijos išvaizdos problemos yra susijusios ne su ligomis ar kenkėjais, o su fiziologiniais sutrikimais, kuriuos sukelia netinkamos auginimo sąlygos. Pavyzdžiui, jei augalas auginamas per dideliame pavėsyje, jis gali ištįsti, jo keras tampa retas, o žydėjimas – menkas. Tokiu atveju, vienintelis sprendimas yra persodinti augalą į saulėtesnę vietą.
Jei pajūrinė armerija pertręšiama, ypač azoto trąšomis, ji gali pradėti auginti vešlius, bet silpnus lapus ir visai nežydėti. Lapai gali tapti jautresni ligoms. Norint išspręsti šią problemą, reikia nutraukti tręšimą ir leisti augalui sunaudoti maistinių medžiagų perteklių. Ateityje tręšti reikėtų saikingai arba visai netręšti.
Kero vidurio išplikimas yra natūralus senėjimo procesas. Laikui bėgant, pajūrinės armerijos keras plečiasi į šonus, o jo centrinė dalis sumedėja ir apmiršta. Tai ne liga, o signalas, kad augalą laikas atjauninti. Pavasarį arba rudenį iškaskite kerą, padalinkite jį į kelias dalis ir pasodinkite sveikas, jaunas dalis į naują vietą. Taip ne tik atjauninsite seną augalą, bet ir pasidauginsite naujų.
Geltonuojantys lapai gali būti tiek perlaistymo, tiek maistinių medžiagų trūkumo požymis. Norint nustatyti priežastį, reikia įvertinti dirvožemio drėgnumą ir tręšimo istoriją. Jei dirvožemis yra šlapias, problema yra perlaistymas. Jei dirvožemis yra sausas, o augalas ilgai nebuvo tręštas, gali būti, kad jam trūksta maistinių medžiagų.
Prevencija
Geriausias būdas apsaugoti pajūrinę armeriją nuo ligų ir kenkėjų yra prevencija. Svarbiausia yra sukurti augalui tinkamas auginimo sąlygas, kurios atitiktų jo natūralią prigimtį. Rinkitės saulėtą vietą su gerai drenuojamu, skurdžiu dirvožemiu. Venkite per dažno laistymo ir tręšimo. Sodindami, išlaikykite tinkamą atstumą tarp augalų, kad užtikrintumėte gerą oro cirkuliaciją.
Reguliariai apžiūrėkite savo augalus. Anksti pastebėjus problemą, ją daug lengviau išspręsti. Šalinkite nudžiūvusius lapus ir žiedus, nes juose gali slėptis ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Rudenį, sutvarkykite gėlyną, pašalinkite augalines liekanas, kuriose gali žiemoti kenkėjai.
Naudokite sveikus ir stiprius daigus. Pirkdami augalus, atkreipkite dėmesį į jų išvaizdą. Rinkitės augalus su žaliais, tvirtais lapais, be jokių dėmių ar pažeidimų. Venkite augalų su pageltusiais ar vystančiais lapais.
Skatinkite biologinę įvairovę savo sode. Auginkite įvairius augalus, kurie pritraukia naudingus vabzdžius, tokius kaip boružės, auksaakės ar žiedmusės. Šie vabzdžiai yra natūralūs amarų ir kitų kenkėjų priešai, kurie padės palaikyti ekologinę pusiausvyrą jūsų sode. Laikydamiesi šių paprastų patarimų, galėsite džiaugtis sveikomis ir gražiomis pajūrinėmis armerijomis be didelių rūpesčių.
