Obuolinė mėta ‘Variegata’ (Mentha suaveolens ‘Variegata’) yra ne tik aromatingas, bet ir itin dekoratyvus augalas, kurio pagrindinis puošybos elementas – žali lapai su netaisyklingais kreminės baltos spalvos kraštais. Būtent šis margumas ir lemia specifinius augalo reikalavimus šviesai. Tinkamas apšvietimas yra gyvybiškai svarbus ne tik augalo fotosintezei ir bendrai sveikatai, bet ir jo dekoratyvinių savybių išryškinimui. Tiek šviesos trūkumas, tiek jos perteklius gali neigiamai paveikti lapų spalvą, augimo tempą ir net aromatą. Todėl, norint auginti vešlų ir ryškiaspalvį kerą, būtina suprasti ir patenkinti specifinius šios mėtos veislės šviesos poreikius.
Obuolinė mėta ‘Variegata’ geriausiai jaučiasi ir savo gražiausią išvaizdą atskleidžia augdama saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Optimaliausia vieta yra tokia, kurioje augalas gauna rytinės saulės spindulių, o karščiausią vidudienio metą yra lengvai pridengtas nuo kaitrios saulės. Kelios valandos tiesioginės saulės per dieną yra būtinos, kad lapų margumas būtų ryškus ir kontrastingas. Jei augalas gaus pakankamai saulės, balti lapų kraštai bus platūs ir ryškūs, o žalia spalva – sodri.
Svarbu paminėti, kad nors ši mėta mėgsta saulę, per didelė kaitra, ypač karšto klimato regionuose, gali būti žalinga. Intensyvūs vidudienio saulės spinduliai gali nudeginti gležnus lapus, ypač baltas jų dalis, kuriose nėra chlorofilo, apsaugančio nuo saulės. Nudegę lapai paruduoja, susisuka ir praranda savo dekoratyvumą. Todėl ideali vieta būtų tokia, kur medžių ar aukštesnių krūmų lapija vidudienį sukuria lengvą, filtruotą pavėsį.
Auginant augalą sode, reikėtų rinktis rytinę arba vakarinę pusę, kur saulė nėra tokia agresyvi. Jei tenka sodinti atviroje, visą dieną saulės apšviestoje vietoje, labai svarbu užtikrinti nuolatinę dirvožemio drėgmę. Geras laistymas ir mulčiavimas padės augalui lengviau ištverti karštį ir išvengti lapų nudegimo. Tačiau net ir tokiu atveju, per pačius karščius lapų margumas gali šiek tiek išblukti.
Reikia atsižvelgti ir į tai, kad skirtinguose regionuose saulės intensyvumas skiriasi. Šiauresniuose kraštuose, kur saulė nėra tokia stipri, obuolinė mėta gali puikiai augti ir visą dieną saulės apšviestoje vietoje. Tuo tarpu pietiniuose regionuose dalinis pavėsis yra praktiškai būtinas. Todėl svarbu stebėti savo augalą ir aplinkos sąlygas, pritaikant auginimo vietą pagal konkrečią situaciją.
Šviesos trūkumo įtaka
Šviesos trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl obuolinė mėta ‘Variegata’ praranda savo dekoratyvumą. Augdama per dideliame pavėsyje, ji pradeda gaminti daugiau chlorofilo, bandydama kompensuoti šviesos stygių. Dėl šios priežasties balti lapų kraštai susiaurėja, išblunka arba net visai išnyksta, o lapai tampa beveik vientisai žali. Augalas praranda savo pagrindinę veislės savybę – margumą.
Be to, esant šviesos trūkumui, augalas linkęs tįsti. Stiebai tampa ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja. Augalas atrodo retas, išsikraipęs ir ne toks vešlus. Tai yra augalo bandymas pasiekti šviesos šaltinį. Ištįsę stiebai yra labiau pažeidžiami vėjo ir lietaus, lengviau išgula.
Šviesos stoka taip pat neigiamai veikia augalo aromatą. Nors mėtos pakenčia pavėsį, eterinių aliejų, kurie ir suteikia augalui būdingą kvapą bei skonį, sintezei yra reikalinga saulės šviesa. Pavėsyje augančios mėtos lapai būna ne tokie aromatingi ir skanūs, palyginti su tais, kurie augo saulėtoje vietoje. Taigi, norint mėgautis ne tik grožiu, bet ir aromatu, šviesos kiekis yra labai svarbus.
Jei pastebėjai, kad tavo obuolinė mėta prarado margumą ir pradėjo tįsti, tai yra aiškus ženklas, kad jai trūksta šviesos. Jei augalas auginamas vazone, problemą išspręsti paprasta – tereikia pernešti jį į šviesesnę vietą. Jei mėta auga lysvėje, verta apsvarstyti galimybę ją persodinti arba apgenėti aplinkinius augalus, kurie meta per didelį šešėlį.
Šviesos pertekliaus pavojai
Nors obuolinei mėtai reikia saulės, jos perteklius taip pat gali būti žalingas. Kaip jau minėta, per daug intensyvi ir kaitri saulė, ypač vidudienį, gali nudeginti lapus. Labiausiai pažeidžiamos yra baltos lapų dalys, nes jose nėra chlorofilo, kuris atlieka ir apsauginę funkciją nuo UV spindulių. Nudegimo požymiai – sausos, rudos, popierių primenančios dėmės ant lapų.
Per didelis karštis ir saulė taip pat sukelia augalui stresą ir didina vandens poreikį. Augalas pradeda intensyviai garinti vandenį per lapus, siekdamas atsivėsinti. Jei dirvožemyje trūksta drėgmės, lapai greitai nuvysta, o ilgainiui gali pradėti džiūti ir kristi. Todėl auginant mėtą labai saulėtoje vietoje, būtina užtikrinti nuolatinį ir gausų laistymą.
Kartais, esant labai intensyviai saulei, lapų margumas taip pat gali šiek tiek pasikeisti – balti plotai gali įgauti rausvą ar violetinį atspalvį. Tai yra augalo reakcija į stresą, gaminant apsauginius pigmentus antocianinus. Nors tai nėra kenksminga, tai rodo, kad augalui sąlygos nėra visiškai optimalios.
Norint išvengti šviesos pertekliaus problemų, svarbu parinkti tinkamą sodinimo vietą. Jei sode nėra natūralaus dalinio pavėsio, jį galima sukurti dirbtinai, pavyzdžiui, pasodinus mėtą šalia aukštesnių, bet ne per tankių augalų, kurie mestų lengvą šešėlį per pietus. Taip pat galima naudoti specialius tinklus, kurie sumažina saulės spindulių intensyvumą. Mulčiavimas padės išlaikyti vėsesnę ir drėgnesnę dirvą aplink šaknis.
Auginimas patalpoje ir papildomas apšvietimas
Auginant obuolinę mėtą ‘Variegata’ patalpoje ant palangės, šviesos klausimas tampa dar aktualesnis, ypač tamsiuoju metų laiku. Įprastai kambaryje šviesos intensyvumas yra daug mažesnis nei lauke, net ir ant šviesiausios palangės. Todėl, norint išlaikyti augalo kompaktiškumą ir lapų margumą, būtina parinkti pačią saulėčiausią vietą.
Geriausiai tinka pietinė palangė, kur augalas gaus daugiausiai tiesioginės saulės šviesos. Tinka ir rytinė ar vakarinė palangė, tačiau ant šiaurinės palangės augalui šviesos tikrai trūks. Svarbu periodiškai pasukti vazoną, kad visos augalo pusės gautų vienodą šviesos kiekį ir keras augtų simetriškai, o ne linktų į lango pusę.
Žiemą, kai dienos yra trumpos ir dažnai apsiniaukusios, natūralios šviesos gali nepakakti. Tokiu atveju augalas pradės tįsti ir praras savo dekoratyvumą. Siekiant to išvengti, rekomenduojama naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą. Tam puikiai tinka specialios augalų auginimo lempos (fitolampos), kurios skleidžia augalų fotosintezei reikalingo spektro šviesą.
Papildomai apšviesti reikėtų taip, kad bendras šviesos periodas per parą sudarytų apie 12-16 valandų. Lempa turėtų būti įrengta virš augalo, maždaug 20-30 cm atstumu. Naudojant dirbtinį apšvietimą, galima sėkmingai auginti vešlią ir margalapę obuolinę mėtą net ir tamsiausiais žiemos mėnesiais, nuolat turint po ranka šviežių ir aromatingų lapelių.
