Sėkmingas miegančiojo hibisko peržiemojimas yra vienas svarbiausių jo auginimo ciklo etapų, ypač mūsų klimato sąlygomis, kur žiemos yra tamsios ir šaltos. Nors šis augalas yra daugiametis, jis kilęs iš šilto klimato ir nepakenčia neigiamų temperatūrų. Todėl rudenį, artėjant šalnoms, būtina pasirūpinti tinkamu jo paruošimu ramybės periodui. Tinkamai organizuotas žiemojimas ne tik išsaugo augalo gyvybę, bet ir leidžia jam pailsėti, sukaupti jėgų ir pasiruošti naujam augimo bei žydėjimo sezonui pavasarį. Augalas, kuris neturėjo tinkamo ramybės periodo, kitais metais gali augti silpniau ir menkiau žydėti. Šiame straipsnyje mes detaliai aptarsime, kaip paruošti miegantįjį hibiską žiemai, kokias sąlygas jam reikia sudaryti ramybės metu ir kaip pavasarį jį teisingai „pažadinti” naujam gyvenimui.
Žiemojimas yra natūralus procesas, kurio metu sulėtėja augalo gyvybinės funkcijos. Tai atsakas į aplinkos pokyčius – trumpėjančias dienas, mažėjantį šviesos intensyvumą ir krentančią temperatūrą. Mūsų užduotis – sukurti augalui sąlygas, kurios imituotų šiuos natūralius pokyčius ir leistų jam sklandžiai pereiti į ramybės būseną. Svarbu suprasti, kad žiemojimo sėkmė priklauso ne tik nuo to, ką darysime žiemą, bet ir nuo to, kaip augalas buvo prižiūrimas visą vasarą. Sveikas, stiprus, gerai pamaitintas augalas kur kas lengviau pakels žiemos išbandymus nei nusilpęs ar sergantis.
Pasiruošimas žiemai turėtų prasidėti jau vėlyvą vasarą arba ankstyvą rudenį. Maždaug nuo rugpjūčio pabaigos reikėtų pradėti mažinti tręšimo intensyvumą, ypač azoto turinčiomis trąšomis, kurios skatina naujų ūglių augimą. Nauji, nesumedėję ūgliai yra jautrūs šalčiui ir ligoms, todėl jų augimo skatinimas prieš žiemą yra nepageidaujamas. Vietoj to, galima patręšti trąšomis su didesniu kalio kiekiu, kuris stiprina augalo audinius ir didina jo atsparumą nepalankioms sąlygoms. Taip pat palaipsniui reikia retinti laistymą, leidžiant gruntui tarp laistymų labiau išdžiūti.
Jei vasarą augalas buvo laikomas lauke, labai svarbu laiku jį įnešti į patalpą. Tai reikia padaryti prieš prasidedant pirmosioms naktinėms šalnoms, kai temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių Celsijaus. Staigus perkėlimas iš vėsaus lauko oro į šiltą ir sausą kambarį gali sukelti augalui didelį stresą, dėl kurio jis gali numesti didelę dalį lapų. Todėl rekomenduojama augalą pratinti palaipsniui, pavyzdžiui, iš pradžių įnešant jį į patalpą tik nakčiai, o dieną vėl išnešant į lauką, kol galiausiai jis lieka viduje visam laikui. Prieš įnešant būtina atidžiai apžiūrėti, ar nėra kenkėjų, ir, jei reikia, atlikti profilaktinį purškimą.
Optimalios žiemojimo sąlygos
Sėkmingam miegančiojo hibisko žiemojimui reikia užtikrinti tris pagrindinius veiksnius: tinkamą temperatūrą, pakankamą apšvietimą ir minimalų laistymą. Optimali temperatūra ramybės periodu yra vėsi, svyruojanti tarp 12 ir 18 laipsnių Celsijaus. Aukštesnė temperatūra skatins augalą toliau augti, tačiau dėl šviesos trūkumo nauji ūgliai bus silpni ir ištįsę. Per žema temperatūra (žemiau 10 laipsnių) gali pakenkti šaknims ir visam augalui. Ideali vieta žiemojimui būtų šviesi ir vėsi veranda, įstiklintas balkonas, nešildomas kambarys ar laiptinė.
Apšvietimas yra kritiškai svarbus net ir ramybės periodu. Nors augimo procesai sulėtėja, fotosintezė, nors ir ne tokia intensyvi, vis tiek vyksta. Augalui reikia kuo šviesesnės vietos, kad jis galėtų palaikyti gyvybines funkcijas ir nenumestų visų lapų. Geriausiai tinka pietinė arba vakarinė palangė vėsiame kambaryje. Jei natūralios šviesos akivaizdžiai trūksta, kas yra būdinga mūsų platumų žiemoms, labai rekomenduojama naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą. Specialios fito lempos, veikiančios 8-10 valandų per parą, padės augalui sėkmingai peržiemoti ir išsaugoti didesnę dalį lapijos.
Laistymas žiemą turi būti labai saikingas ir retas. Dėl žemesnės temperatūros ir sulėtėjusio metabolizmo augalas sunaudoja labai mažai vandens. Per gausus laistymas šaltame grunte yra tiesus kelias į šaknų puvinį. Laistyti reikia tik tada, kai gruntas yra beveik visiškai išdžiūvęs. Priklausomai nuo temperatūros, tai gali būti kartą per 3-4 savaites ar net rečiau. Laistyk nedideliu kiekiu vandens, tik tiek, kad sudrėktų žemės gumulas. Vanduo turi būti kambario temperatūros. Tręšti augalo ramybės periodu griežtai draudžiama.
Svarbu saugoti žiemojantį augalą nuo skersvėjų ir staigių temperatūros šuolių. Vėdinant patalpas, atitrauk augalą toliau nuo lango. Taip pat reikia stebėti oro drėgmę. Nors laistome retai, šildomų patalpų oras gali būti labai sausas. Periodiškas lapų apipurškimas arba kitos oro drėkinimo priemonės padės išvengti lapų galiukų džiūvimo ir kenkėjų, ypač voratinklinių erkių, antplūdžio. Tačiau jei patalpa labai vėsi, purkšti reikėtų atsargiai, kad ant lapų nesikauptų drėgmė.
Augalo priežiūra ramybės periodu
Žiemojimo metu miegančiojo hibisko priežiūra yra minimali, tačiau reikalauja atidumo. Pagrindinis uždavinys – palaikyti stabilias sąlygas ir periodiškai tikrinti augalo būklę. Nors augimas beveik sustoja, augalas vis dar yra gyvas organizmas. Normalu, jei žiemą augalas numes dalį lapų. Tai yra natūrali reakcija į pasikeitusias, mažiau palankias sąlygas. Neverta dėl to jaudintis, jei tik stiebai išlieka gyvi ir tvirti. Pavasarį, pagerėjus sąlygoms, jis vėl sužaliuos.
Reguliariai apžiūrėk augalą, ar neatsirado kenkėjų. Sausas patalpų oras yra palankus voratinklinėms erkėms ir miltuotiesiems skydamariams, kurie gali nepastebimai įsiveisti ir pakenkti nusilpusiam augalui. Pastebėjęs pirmuosius kenkėjų požymius, nedelsdamas imkis priemonių. Kadangi augalas yra ramybės būsenoje, geriau rinktis švelnesnius, mechaninius ar biologinius naikinimo būdus, kad nesukeltum jam papildomo streso.
Svarbu stebėti ne tik antžeminę dalį, bet ir grunto būklę. Periodiškai patikrink, ar neatsirado pelėsio ant žemės paviršiaus – tai gali būti perlaistymo signalas. Jei taip atsitiko, supurenk viršutinį grunto sluoksnį ir leisk jam gerai išdžiūti. Įsitikink, kad vazono drenažo angos neužsikimšusios ir vandens perteklius gali laisvai ištekėti. Šaltuoju periodu šaknys yra ypač jautrios drėgmės pertekliui.
Nors žiemą augalas neauga, galima atlikti minimalų sanitarinį genėjimą. Pašalink visas nudžiūvusias, pažeistas ar akivaizdžiai ligotas šakeles. Tai pagerins oro cirkuliaciją lajoje ir sumažins ligų plitimo riziką. Tačiau pagrindinį formuojamąjį genėjimą geriau atidėti pavasariui, kai augalas pradės aktyviai augti. Bet koks didesnis genėjimas žiemą gali išprovokuoti nepageidaujamą augimą arba papildomai nualinti augalą.
Augalo „žadinimas” pavasarį
Artėjant pavasariui, kai dienos pradeda akivaizdžiai ilgėti ir saulė vis dažniau pasirodo, ateina laikas palaipsniui „žadinti” miegantįjį hibiską iš žiemos miego. Šis procesas turi būti lėtas ir laipsniškas, kad nesukeltų augalui šoko. Dažniausiai tai daroma vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Pirmasis žingsnis – palaipsniui didinti aplinkos temperatūrą ir šviesos kiekį. Jei augalas žiemojo vėsioje patalpoje, perkelk jį į šiltesnę ir šviesesnę vietą.
Kartu su temperatūros ir šviesos didinimu, pradedamas dažnesnis laistymas. Kai pastebėsi pirmuosius naujo augimo požymius – brinkstančius pumpurus ar mažus naujus lapelius – tai ženklas, kad augalo šaknų sistema aktyvuojasi ir jam reikia daugiau vandens. Laistyk gausiau nei žiemą, bet vis dar saikingai, leisdamas viršutiniam grunto sluoksniui tarp laistymų pradžiūti. Stebėk augalo reakciją – jei jis aktyviai auga, laistymą galima didinti iki įprasto vasaros režimo.
Ankstyvas pavasaris yra idealus laikas atlikti pagrindinį formuojamąjį ir sanitarinį genėjimą. Pašalink visus per žiemą nukentėjusius, silpnus, ištįsusius ar pažeistus ūglius. Taip pat galima patrumpinti per ilgas šakas, kad suformuotum gražią ir kompaktišką lają. Genėjimas paskatins naujų, stiprių ūglių augimą, ant kurių formuosis žiedai. Nebijok genėti drąsiai – miegantysis hibiskas puikiai pakenčia karpymą ir greitai atželia.
Praėjus 2-3 savaitėms po genėjimo ir laistymo atnaujinimo, galima pradėti tręšti. Pirmą kartą patręšk labai silpnu, perpus skiestu kompleksinių trąšų tirpalu. Tai suteiks augalui reikalingą impulsą augimui. Vėliau, augimui įsibėgėjus, pereik prie reguliaraus tręšimo grafiko, naudojant trąšas žydintiems augalams. Jei reikia, pavasaris taip pat yra geriausias laikas persodinti augalą į didesnį vazoną su šviežiu, maistingu gruntu. Tinkamai pažadintas augalas greitai atsigaus po žiemos ir visą vasarą džiugins tave savo vešlia lapija ir nuostabiais žiedais.
