Tinkamas genėjimas ir karpymas yra svarbi mėlynųjų vilkdalgių priežiūros dalis, padedanti ne tik išlaikyti estetišką augalų išvaizdą, bet ir užtikrinti jų sveikatą bei gausų žydėjimą ateinančiais metais. Nors vilkdalgiai nėra tie augalai, kuriems reikėtų sudėtingo formuojamojo genėjimo, keli savalaikiai ir teisingai atlikti pjūviai gali padaryti didelį skirtumą. Svarbu žinoti, ką, kada ir kaip kirpti, kad nepakenktumėte augalui, o, priešingai, paskatintumėte jo gyvybingumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus vilkdalgių genėjimo aspektus: nuo nuvytusių žiedų šalinimo iki rudeninio lapų paruošimo žiemai.
Vilkdalgių genėjimą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus, kurie atliekami skirtingu metų laiku ir turi skirtingus tikslus. Pirmasis etapas – tai nuvytusių žiedų šalinimas, atliekamas žydėjimo metu. Antrasis etapas – nužydėjusių žiedynkočių nupjovimas, daromas iškart po žydėjimo pabaigos. Trečiasis ir labai svarbus etapas – tai rudeninis lapų nupjovimas, kuris yra dalis pasiruošimo žiemai. Kiekvienas iš šių etapų atlieka svarbią funkciją augalo gyvenimo cikle.
Genėjimui ir karpymui visada naudokite švarius ir aštrius įrankius. Tai gali būti sekatorius, sodo žirklės ar aštrus peilis. Atšipę įrankiai labiau glemba, o ne pjauna augalo audinius, palikdami didesnes ir sunkiau gyjančias žaizdas. Nešvarūs įrankiai gali pernešti ligas nuo vieno augalo kitam. Po darbo su sergančiais augalais ir prieš pereinant prie sveikų, būtina dezinfekuoti įrankius spiritu, baliklio tirpalu ar specialia dezinfekcine priemone.
Svarbu suprasti, kad vilkdalgių lapai atlieka gyvybiškai svarbią funkciją. Per visą vegetacijos sezoną jie vykdo fotosintezę ir gamina maistines medžiagas, kurios kaupiamos šakniastiebyje ir naudojamos ne tik einamajam augimui, bet ir kitų metų žiedinių pumpurų formavimui. Dėl šios priežasties sveiki, žali lapai neturėtų būti kerpami ar šalinami be reikalo. Lapus reikia palikti ramybėje iki pat rudens, kol jie pradės natūraliai gelsti.
Nuvytusių žiedų šalinimas
Pirmasis genėjimo darbas prasideda jau vilkdalgiams žydint. Kiekvienas žiedas ant žiedynkočio žydi gana trumpai, paprastai vos kelias dienas. Nuvytę žiedai ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir, jei lieka ant augalo, pradeda formuoti sėklų dėžutes. Sėklų brandinimas reikalauja iš augalo labai daug energijos, kurią jis galėtų panaudoti naujų žiedų auginimui (ant to paties stiebo) arba maisto medžiagų kaupimui šakniastiebyje. Todėl reguliarus nuvytusių žiedų šalinimas yra labai naudingas.
Nuvytusį žiedą geriausia pašalinti rankomis, tiesiog nulaužiant jį ties pagrindu, kur jis jungiasi su žiedynkočiu. Tai daryti reikia atsargiai, kad nepažeistumėte šalia esančių, dar neišsiskleidusių pumpurų. Jei nulaužti nepavyksta, galima naudoti mažas žirklutes. Šį darbą rekomenduojama atlikti reguliariai, kas kelias dienas per visą žydėjimo periodą. Tai ne tik prailgins bendrą dekoratyvumo laikotarpį, bet ir skatins augalą visą energiją skirti likusiems žiedams.
Pašalinus nuvytusį žiedą, svarbu palikti žalią sėklų dėžutės užuomazgą, kuri lieka jo vietoje. Nereikia stengtis išskinti ir jos. Šalinamas tik pats nuvytęs ir suvytęs žiedlapių vainikėlis. Laiku atliekamas šis darbas taip pat padeda išvengti ligų. Drėgnu oru nuvytę ir pūvantys žiedlapiai gali tapti puikia terpe pilkajam kekerui (botrytis) ir kitoms grybinėms infekcijoms, kurios vėliau gali persimesti ant sveikų augalo dalių.
Ši procedūra ypač aktuali modernioms hibridinėms veislėms, kurios ant vieno žiedynkočio gali turėti daug žiedų, atsiveriančių paeiliui. Pašalinus peržydėjusius, bendras vaizdas išlieka tvarkingas ir patrauklus daug ilgesnį laiką. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas maksimaliai išnaudoti vilkdalgių žydėjimo potencialą.
Žiedynkočių nupjovimas
Kai ant vieno žiedynkočio nužydi visi žiedai, ateina laikas antrajam genėjimo etapui – viso žiedynkočio pašalinimui. Palikti nužydėjusius stiebus nėra prasmės: jie daugiau nežydės, o laikui bėgant pradės gelsti ir džiūti, gadindami bendrą augalo vaizdą. Be to, augalas vis tiek bandys eikvoti energiją bandydamas subrandinti sėklas, net jei žiedai nebuvo apdulkinti. Todėl, norint nukreipti visą augalo energiją į šakniastiebių stiprinimą ir pasiruošimą kitiems metams, nužydėjusius stiebus reikia nupjauti.
Žiedynkotį reikėtų nupjauti kuo arčiau pagrindo, prie pat šakniastiebio. Tam geriausiai tinka aštrus sekatorius. Stenkitės padaryti švarų, lygų pjūvį. Kai kurie sodininkai palieka apie 5 cm aukščio stiebgalį, tačiau geriau pjauti žemiau, kad neliktų džiūstančių ir pūvančių liekanų, kurios gali tapti infekcijos vartais. Nupjovus stiebą, ant augalo turi likti tik sveiki, žali lapai.
Šį darbą reikia atlikti iškart po to, kai nužydi paskutinis žiedas ant stiebo. Nereikėtų laukti, kol stiebas pats pagels ir nudžius. Kuo anksčiau jį pašalinsite, tuo greičiau augalas nustos švaistyti energiją ir pradės ją kaupti šakniastiebyje. Tai ypač svarbu jauniems, neseniai pasodintiems augalams, kuriems reikia visų jėgų geram įsišaknijimui ir sustiprėjimui.
Nupjautus žiedynkočius, kaip ir kitas augalines liekanas, geriausia pašalinti iš gėlyno ir sunaikinti arba kompostuoti, jei jie neturi ligų požymių. Palikti juos pūti gėlyne nėra gera mintis, nes tai gali pritraukti kenkėjus ir ligas. Tvarkingas gėlynas be nužydėjusių stiebų atrodo daug patraukliau visą likusį sezoną.
Pažeistų ir sergančių lapų karpymas
Per visą vegetacijos sezoną, nuo pavasario iki rudens, svarbu reguliariai apžiūrėti vilkdalgius ir šalinti bet kokius pažeistus ar sergančius lapus. Tai gali būti lapai, pažeisti kenkėjų, sergantys dėmėtlige, rūdimis ar kitomis ligomis, taip pat mechaniškai pažeisti ar nudžiūvę lapai. Laiku pašalinus sergančius lapus, galima sustabdyti arba sulėtinti ligos plitimą po visą kerą ir į kaimyninius augalus.
Sergantį lapą arba jo dalį reikia iškirpti aštriomis žirklėmis arba sekatoriumi. Jei pažeista tik lapo viršūnė, galima nukirpti tik pažeistą dalį. Jei visas lapas yra stipriai pažeistas, jį geriau nupjauti prie pat pagrindo. Visi nupjauti sergantys lapai turi būti nedelsiant surenkami ir sunaikinami, geriausia – sudeginami. Jų negalima mesti į kompostą, nes ligų sukėlėjai ten gali išlikti ir toliau plisti.
Šis sanitarinis karpymas yra labai svarbi profilaktinė priemonė. Jis padeda palaikyti gerą augalų sveikatą ir sumažina poreikį naudoti cheminius fungicidus. Ypač svarbu tai daryti drėgnais metais, kai grybinės ligos plinta labai greitai. Reguliarus gėlyno tikrinimas ir pažeistų dalių šalinimas turėtų tapti įpročiu kiekvienam vilkdalgių augintojui.
Tačiau svarbu atskirti sergančius lapus nuo natūraliai senstančių. Vasaros pabaigoje ir rudenį kraštiniai, seniausi kero lapai gali pradėti gelsti ir džiūti – tai normalus procesas. Jų nebūtina skubėti šalinti, nebent jie gadina estetinį vaizdą. Pagrindinis lapų genėjimas vis tiek bus atliekamas vėlyvą rudenį. Svarbiausia yra šalinti tuos lapus, kurie turi akivaizdžių ligos požymių – dėmių, pustulių, pelėsio ir pan.
Rudeninis lapų genėjimas
Vėlyvą rudenį, po pirmųjų stiprių šalnų, atliekamas svarbiausias vilkdalgių genėjimas – visų lapų nupjovimas ruošiant augalus žiemai. Šis darbas yra būtinas ir turi didelę reikšmę augalų sveikatai. Kaip jau minėta anksčiau, genėti reikia tada, kai lapai jau pradėjo vysti ir gelsti, signalizuodami apie vegetacijos pabaigą. Paprastai tai būna spalio pabaigoje arba lapkričio mėnesį.
Visi lapai nupjaunami, paliekant maždaug 10-15 cm aukščio stiebelius. Lapus galima kirpti tiesiai arba formuojant tvarkingą vėduoklę ar kūgį. Toks genėjimas atlieka kelias funkcijas. Svarbiausia – sanitarinė. Ant senų lapų per žiemą lieka įvairių ligų sporos ir kenkėjų kiaušinėliai. Pašalindami lapus, mes sunaikiname didžiąją dalį šių problemų šaltinių ir užtikriname sveikesnį startą pavasarį.
Nupjovus lapus pagerėja oro cirkuliacija aplink šakniastiebį. Tai ypač svarbu žiemą atlydžių metu, nes sumažina puvinio riziką. Pavasarį saulės spinduliai greičiau pasiekia ir sušildo žemę bei šakniastiebį, skatindami ankstyvesnį augimą. Be to, tvarkingai apkarpytas gėlynas atrodo estetiškai net ir žiemą.
Visus nupjautus lapus būtina kruopščiai surinkti ir sudeginti. Jokiu būdu negalima jų palikti gėlyne ar mesti į kompostą. Tai viena svarbiausių taisyklių, norint išvengti ligų ir kenkėjų antplūdžio kitais metais. Teisingai atliktas rudeninis genėjimas yra didelė investicija į būsimo sezono vilkdalgių sveikatą ir grožį.
