Mėlynbarzdis yra augalas, kurio atsparumas šalčiui gali svyruoti priklausomai nuo veislės, augalo amžiaus ir auginimo sąlygų. Nors dauguma šiuolaikinių veislių yra pakankamai ištvermingos ir gali sėkmingai žiemoti Lietuvos klimato sąlygomis, tinkamas paruošimas žiemos periodui yra būtinas norint išvengti apšalimo ir užtikrinti sėkmingą augalo atsigavimą pavasarį. Ypač svarbu pasirūpinti jaunais, pirmaisiais metais pasodintais krūmais, kurie yra jautresni šalčiui ir staigiems temperatūros svyravimams. Sėkmingas peržiemojimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių: tinkamo mulčiavimo, apsaugos nuo atšiaurių vėjų ir teisingos priežiūros rudenį.
Pagrindinis tikslas ruošiant mėlynbarzdį žiemai – apsaugoti ne tiek antžeminę dalį, kiek jo šaknų sistemą ir kamieno pagrindą. Būtent iš stiebų apačioje esančių miegančių pumpurų pavasarį išaugs nauji ūgliai, kurie ir džiugins žiedais. Net jei per atšiaurią žiemą apšals visos šakos iki pat sniego dangos lygio, tai nėra didelė tragedija, nes pavasarį jos vis tiek bus stipriai nugenėtos. Svarbiausia, kad išliktų gyvybinga požeminė dalis ir kamieno pagrindas.
Ruošiantis žiemai nereikia atlikti jokių sudėtingų procedūrų. Viena iš dažniausiai daromų klaidų – mėlynbarzdžio genėjimas rudenį. To daryti jokiu būdu negalima. Per žiemą paliktos šakos veikia kaip natūralus barjeras, sulaikantis sniegą, kuris yra geriausia ir natūraliausia izoliacija, apsauganti šaknis nuo gilaus įšalo. Be to, per anksti nugenėjus, augalas gali būti labiau pažeidžiamas šalčio.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip teisingai paruošti mėlynbarzdį žiemai, kada ir kaip atlikti mulčiavimą, kodėl svarbu saugoti augalą nuo žiemos saulės ir vėjų, ir kaip prižiūrėti jį pavasarį, bundantį po žiemos miego. Laikydamasis šių patarimų, galėsi būti ramus dėl savo augalo ir kiekvieną pavasarį džiaugtis jo sėkmingu atgimimu.
Atsparumas šalčiui ir rizikos veiksniai
Mėlynbarzdžio atsparumas šalčiui yra priskiriamas 5–9 USDA atšiaurumo zonoms. Lietuva patenka į 5–6 zonas, o tai reiškia, kad mėlynbarzdžio auginimas yra galimas, tačiau kartais atšiauriomis, besniegėmis žiemomis augalas gali apšalti. Atsparumas labai priklauso nuo konkrečios veislės. Pavyzdžiui, tokios veislės kaip ‘Blue Mist’ ar ‘Dark Knight’ yra laikomos vienomis iš atspariausių. Prieš įsigyjant sodinuką, visuomet verta pasidomėti konkrečios veislės atsparumo šalčiui lygiu.
Riziką apšalti didina keli veiksniai. Vienas iš pagrindinių – žiema be sniego. Sniego danga veikia kaip natūralūs apklotai, saugantys augalo šaknis ir stiebų pagrindą nuo didelių šalčių. Jei žiema yra šalta, bet besniegė, dirvožemis gali įšalti labai giliai ir pažeisti šaknis. Tokiu atveju mulčiavimas tampa gyvybiškai svarbus. Kitas rizikos veiksnys – staigūs temperatūros svyravimai, ypač pavasario pusėje, kai po atšilimo staiga užklumpa šalnos.
Augalo būklė taip pat turi įtakos jo žiemojimui. Sveikas, stiprus, gerai įsišaknijęs augalas visada peržiemos geriau nei silpnas, neseniai pasodintas ar ligų pažeistas. Vėlyvas tręšimas azoto trąšomis rudenį taip pat kelia didelę riziką. Azotas skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir pasiruošti žiemai, todėl yra labai jautrūs šalčiui. Dėl šios priežasties tręšti mėlynbarzdį reikia tik pavasarį.
Vieta, kurioje auga mėlynbarzdis, taip pat svarbi. Atviroje, vėjų perpučiamoje vietoje augalas patirs didesnį šalčio poveikį. Vėjas ne tik mažina oro temperatūrą, bet ir džiovina augalo audinius. Todėl geriausia sodinti mėlynbarzdį užuovėjoje, pavyzdžiui, prie pietinės pastato sienos ar apsuptą kitų augalų. Tinkamai įvertinus šiuos rizikos veiksnius, galima imtis atitinkamų priemonių ir sėkmingai paruošti augalą žiemai.
Pasiruošimas žiemai: svarbiausi darbai rudenį
Pasiruošimas žiemai prasideda dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Nuo rugpjūčio mėnesio nebetręšk augalo jokiomis trąšomis, ypač turinčiomis azoto. Leisk augalui natūraliai užbaigti vegetacijos ciklą ir pradėti ruoštis ramybės periodui. Sumedėję, subrendę ūgliai yra daug atsparesni šalčiui nei jauni ir žali.
Rudenį, nukritus lapams, svarbu sutvarkyti aplinką aplink krūmą. Surink visus nukritusius lapus ir augalines liekanas. Tai padės sumažinti ligų sukėlėjų ir kenkėjų žiemojimo galimybes. Tačiau, kaip jau minėta, paties krūmo genėti ar kirpti nereikia. Palik visas šakas per žiemą. Jos padės sulaikyti sniegą, kuris veiks kaip papildoma apsauga.
Prieš prasidedant šalčiams, vėlyvą rudenį (spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje), jei ruduo buvo sausas, naudinga gausiai palaistyti augalą. Tai vadinama drėgmės atsargų laistymu. Gerai sudrėkintas dirvožemis lėčiau įšąla ir geriau apsaugo šaknis. Be to, augalas, turintis pakankamai drėgmės audiniuose, yra atsparesnis žiemos išdžiūvimui, kurį sukelia šaltas vėjas ir saulė. Laistyti reikia gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvožemio sluoksnius.
Svarbiausias rudens darbas – mulčiavimas, kuris atliekamas jau pašalus dirvos paviršiui. Apie jį plačiau pakalbėsime kitame skyriuje. Be mulčiavimo, jaunus ar jautresnių veislių augalus galima papildomai pridengti. Tam puikiai tinka eglišakės, kurios ne tik sulaiko sniegą, bet ir apsaugo nuo graužikų bei pavasarinės saulės. Venk naudoti polietileno plėvelę ar kitas orui nepralaidžias medžiagas, nes po jomis augalas gali pradėti šusti ir pelyti atšilimo metu.
Mulčiavimas – efektyvi šaknų apsauga
Mulčiavimas yra pati svarbiausia ir efektyviausia priemonė, padedanti mėlynbarzdžiui sėkmingai peržiemoti. Mulčio sluoksnis veikia kaip izoliacinė antklodė, apsauganti šaknų sistemą nuo staigių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo. Jis padeda išlaikyti stabilesnę temperatūrą dirvožemyje, neleidžia jam greitai įšalti per šalčius ir per anksti atšilti per žiemos atlydžius. Tai apsaugo šaknis nuo streso ir pažeidimų.
Tinkamiausias laikas mulčiuoti yra vėlyvas ruduo, kai dirvos paviršius jau pradeda šalti, paprastai po pirmųjų stipresnių šalnų. Nereikėtų mulčiuoti per anksti, kai žemė dar šilta ir drėgna. Šiltas mulčio sluoksnis gali privilioti peles ir kitus graužikus, kurie po juo įsirengs žiemos guolius ir gali apgraužti augalo kamieną. Palauk, kol nusistovės vėsesni orai.
Mulčiavimui galima naudoti įvairias organines medžiagas. Puikiai tinka sausi medžių lapai (ypač ąžuolo ar klevo, nes jie lėčiau pūva), durpės, gerai perpuvęs kompostas, smulkinta medžio žievė, pjuvenos ar net spygliai. Aplink krūmo pagrindą supilk storą, maždaug 15–20 cm aukščio, mulčio kauburį. Mulčias turėtų uždengti ne tik žemę aplink kamieną, bet ir pačią stiebų apačią. Tai apsaugos miegančius pumpurus, iš kurių pavasarį augalas atžels.
Vazonose auginamų mėlynbarzdžių apsauga yra dar svarbesnė, nes šaknys vazone yra daug labiau pažeidžiamos šalčio. Mažesnius vazonus galima įkasti į žemę darže ar šiltnamyje. Didesnius vazonus reikėtų apšiltinti. Apvyniok vazoną keliais sluoksniais burbulinės plėvelės, agrotekstilės ar senų audeklų. Iš viršaus vazono paviršių taip pat gausiai pamulčiuok. Vazono nereikėtų palikti stovėti ant plikos žemės ar betono – pastatyk jį ant medinės lentelės ar putplasčio, kad izoliuotum nuo šalto pagrindo.
Augalų priežiūra po žiemos
Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir nebelieka nuolatinio įšalo, prasideda pomirtinės priežiūros etapas. Svarbiausia – neskubėti. Neskubėk nuimti visų apdangalų ir atidengti augalo per anksti. Pavasarinės šalnos gali būti labai pavojingos pradedančiam busti augalui. Stebėk orų prognozes ir mulčio sluoksnį nuo krūmo pagrindo atitrauk tik tada, kai dienos temperatūra jau stabiliai laikosi teigiama.
Pirmiausia atsargiai atgrėbk mulčio sluoksnį nuo augalo pagrindo. Tai leis saulei greičiau sušildyti žemę ir paskatins augalą anksčiau pradėti vegetaciją. Nereikia visiškai pašalinti mulčio – palik jį paskleistą aplink krūmą. Jis toliau atliks savo funkciją – sulaikys drėgmę ir slopins piktžolių augimą. Jei naudojai eglišakes ar kitus apdangalus, juos taip pat nuimk.
Po to, kai atidengi augalą, ateina laikas įvertinti žiemos padarytą žalą ir atlikti kasmetinį genėjimą. Nesijaudink, jei visos šakos atrodo negyvos ir sausos – tai normalu. Mėlynbarzdį reikia genėti stipriai, nepriklausomai nuo to, ar jis apšalo, ar ne. Nukirpk visas praėjusių metų šakas, palikdamas tik 10–15 cm ilgio stiebelius su keliomis poromis pumpurų. Iškirpk visas nulūžusias ar pažeistas dalis. Toks genėjimas paskatins augalą išleisti daug naujų ir stiprių ūglių iš pagrindo.
Po genėjimo naudinga patręšti augalą. Išberk aplink krūmą saują kompleksinių trąšų žydintiems augalams arba pamulčiuok šviežiu komposto sluoksniu. Trąšos suteiks augalui energijos, reikalingos greitam atsigavimui ir naujų ūglių auginimui. Po tręšimo palaistyk. Būk kantrus – priklausomai nuo pavasario šilumos, pirmieji ūgliai gali pasirodyti tik gegužės mėnesį. Tinkamai prižiūrėtas, sėkmingai peržiemojęs mėlynbarzdis greitai suformuos vešlų krūmą ir vasaros pabaigoje vėl džiugins žiedais.
📷Agnieszka Kwiecień, Nova, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons
