Melsvoji avižuolė yra vienas iš tų augalų, kurie be didelių pastangų gali transformuoti sodo erdvę, suteikdami jai modernumo, struktūros ir subtilių spalvų. Jos melsvai sidabrinė lapija sukuria įspūdingą kontrastą su žaliais augalais ir ryškiaspalvėmis gėlėmis. Norint sėkmingai įkurdinti šį augalą savo sode, svarbu žinoti pagrindinius sodinimo principus, pradedant nuo tinkamos vietos parinkimo ir dirvožemio paruošimo, baigiant pačiu sodinimo procesu. Taip pat svarbu išmanyti efektyviausius dauginimo būdus, kurie leis ne tik padidinti šių augalų skaičių, bet ir atjauninti senus, praradusius dekoratyvumą kerus.
Sėkmingas melsvosios avižuolės auginimas prasideda nuo tinkamos vietos parinkimo. Šiam augalui gyvybiškai svarbi saulė, todėl jam reikia parinkti atvirą, saulėtą vietą, kurioje per dieną gautų bent šešias valandas tiesioginių saulės spindulių. Dirvožemis turi būti lengvas ir laidus vandeniui; sunkios, molingos ir užmirkstančios vietos yra visiškai netinkamos. Jei sodo dirvožemis yra sunkus, prieš sodinant būtina jį pagerinti, įterpiant smėlio, žvyro ar komposto, kad būtų užtikrintas geras drenažas.
Prieš sodinant, svarbu tinkamai paruošti sodinimo duobę. Ji turėtų būti maždaug du kartus platesnė už augalo šaknų gumulą ir tokio paties gylio. Iškastą žemę galima sumaišyti su trupučiu komposto, tačiau nereikėtų persistengti, nes per derlinga žemė gali pakenkti augalo formai ir spalvai. Pasodinus augalą, svarbu jį gerai palieti, kad dirvožemis aplink šaknis susigulėtų ir neliktų oro tarpų.
Melsvąją avižuolę galima dauginti dviem pagrindiniais būdais: dalijant kerą ir sėjant sėklas. Kero dalijimas yra paprastesnis, greitesnis ir patikimesnis būdas, užtikrinantis, kad naujas augalas išlaikys visas motininio augalo savybes, ypač veislėms būdingą spalvą. Sėklomis dauginant, augalai gali šiek tiek skirtis savo spalvos intensyvumu. Kiekvienas metodas turi savo specifiką ir tinkamiausią laiką, todėl svarbu juos žinoti norint pasiekti geriausių rezultatų.
Pasiruošimas sodinimui
Prieš pradedant sodinimo darbus, būtina atlikti kelis paruošiamuosius veiksmus, kurie užtikrins sėkmingą augalo prigijimą. Pirmiausia, reikia kruopščiai išanalizuoti pasirinktą sodinimo vietą. Įsitikink, kad vieta yra pakankamai saulėta ir apsaugota nuo stiprių vėjų, kurie gali išlaužyti augalo lapus. Taip pat įvertink dirvožemio struktūrą – paimk saują žemės ir suspausk. Jei ji sulimpa į kietą gumulą, dirvožemis yra per sunkus ir jį reikės gerinti.
Daugiau straipsnių šia tema
Dirvožemio paruošimas yra esminis žingsnis. Pasirinktą plotą reikia giliai sukasti, bent 20-30 cm gyliu, ir pašalinti visas piktžoles bei jų šaknis. Jei dirvožemis sunkus, į jį įmaišyk stambaus smėlio, smulkios skaldelės ar perlito. Šios medžiagos pagerins dirvožemio aeraciją ir vandens pralaidumą. Taip pat galima įterpti nedidelį kiekį gerai perpuvusio komposto, kuris praturtins dirvą organinėmis medžiagomis, tačiau venk šviežio mėšlo ar didelio azoto trąšų kiekio.
Pats augalas, pirktas vazonėlyje, taip pat turi būti paruoštas sodinimui. Prieš sodinant, jį reikia gerai palieti, kad šaknų gumulas būtų drėgnas. Atsargiai išimk augalą iš vazono ir apžiūrėk šaknis. Jei šaknys yra susisukusios į tankų kamuolį ir apraizgiusios visą substratą, jas reikia švelniai atlaisvinti pirštais arba šiek tiek įpjauti keliose vietose. Tai paskatins šaknis augti į šonus, į naują dirvožemį, o ne suktis ratu.
Sodinimo laikas taip pat turi įtakos augalo prigijimui. Melsvąją avižuolę geriausia sodinti pavasarį, kai praeina šalnų pavojus, arba ankstyvą rudenį. Sodinant pavasarį, augalas turi visą sezoną įsitvirtinti ir sustiprėti iki žiemos. Rudenį sodinti reikia pakankamai anksti, kad augalas spėtų įsišaknyti prieš prasidedant šalčiams, paprastai likus bent 4-6 savaitėms iki žemės įšalimo.
Sodinimo procesas žingsnis po žingsnio
Kai vieta ir dirvožemis paruošti, galima pradėti sodinimo procesą. Iškask sodinimo duobę, kuri būtų maždaug dvigubai platesnė už augalo šaknų gumulą, bet ne gilesnė. Svarbu pasodinti augalą tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazonėlyje. Per gilus pasodinimas gali sukelti augalo pagrindo puvimą, o per seklus – šaknų išdžiūvimą.
Daugiau straipsnių šia tema
Įstatyk augalą į duobės centrą ir įsitikink, kad jis stovi tiesiai. Pradėk pilti paruoštą dirvožemio mišinį aplink šaknis, švelniai jį spaudžiant, kad neliktų oro kišenių. Užpildyk duobę iki galo ir lengvai suspausk žemę aplink augalo pagrindą. Formuok nedidelį įdubimą aplink augalą, kuris padės sulaikyti vandenį laistant ir nukreipti jį tiesiai į šaknis.
Po pasodinimo augalą būtina gausiai palaistyti. Net jei dirvožemis yra drėgnas, pirmasis laistymas yra būtinas, kad žemė gerai priglustų prie šaknų. Laistyk lėtai ir kruopščiai, kol vanduo pradės gerai gertis į gilesnius sluoksnius. Pirmąsias kelias savaites po pasodinimo reguliariai tikrink dirvožemio drėgmę ir laistyk pagal poreikį, neleisdamas dirvai visiškai išdžiūti, kol augalas prigis.
Pasodinus melsvąją avižuolę, naudinga aplink ją mulčiuoti. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, slopina piktžolių augimą ir apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų. Tinka pušų žievės mulčias, skalda ar akmenukai. Svarbu, kad mulčias nesiliestų su pačiu augalo keru, paliekant kelis centimetrus laisvos erdvės aplink pagrindą, kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija ir išvengta puvimo.
Dauginimas dalijant kerą
Dauginimas dalijant kerą yra pats populiariausias ir efektyviausias būdas padauginti melsvąsias avižuoles. Šis metodas ne tik leidžia gauti naujų augalų, bet ir yra būtina procedūra senesniems kerams atjauninti, kai jų vidurys pradeda plikti ir prarasti dekoratyvumą. Geriausias laikas kero dalijimui yra ankstyvas pavasaris, kai augalas tik pradeda vegetaciją, arba ankstyvas ruduo.
Procesas pradedamas atsargiai iškasant visą kerą iš žemės. Stenkis nepažeisti šaknų ir iškasti kuo didesnį gumulą. Iškastą kerą padėk ant tvirto pagrindo ir aštriu kastuvu, peiliu ar net kirviu (jei keras labai didelis ir sumedėjęs) padalink jį į kelias dalis. Kiekviena nauja dalis turi turėti sveikų šaknų ir bent kelis gyvybingus lapų kuokštus. Seną, negyvą ir sumedėjusią centrinę kero dalį reikia išmesti.
Prieš sodinant padalintas dalis, galima šiek tiek patrumpinti jų lapus, paliekant maždaug 10-15 cm ilgio. Tai sumažins vandens garinimą iš lapų paviršiaus ir padės augalui lengviau prigyti, nes šaknų sistema bus mažiau apkrauta. Paruoštos dalys sodinamos į iš anksto paruoštas vietas tokiu pačiu principu, kaip ir perkant naują augalą.
Pasodinus naujus augalus, juos reikia gausiai palieti ir pirmąsias savaites palaikyti tolygiai drėgną dirvą. Nors melsvoji avižuolė yra atspari sausrai, naujai pasodintiems ir padalintiems augalams reikia daugiau drėgmės, kol jie gerai įsišaknys. Po kero dalijimo augalai paprastai greitai atsigauna ir jau tais pačiais metais pradeda augti, o kitais metais pasiekia savo dekoratyvumo viršūnę.
Dauginimas sėklomis
Melsvosios avižuolės dauginimas sėklomis yra retesnis, bet taip pat įmanomas būdas, ypač norint išauginti didelį kiekį augalų. Sėklas galima surinkti nuo nužydėjusių augalų vėlyvą vasarą arba rudenį, kai jos subręsta, arba įsigyti specializuotose parduotuvėse. Svarbu atminti, kad iš sėklų išauginti augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo savo spalva ir kitomis savybėmis, ypač jei tai yra hibridinė veislė.
Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Rudenį pasėtos sėklos praeis natūralią stratifikaciją (šalčio poveikį), kas pagerina jų daigumą pavasarį. Sėjant pavasarį, sėklas rekomenduojama kelias savaites palaikyti šaldytuve, kad būtų imituotas žiemos periodas. Sėjama į gerai paruoštą, supurentą ir išlygintą dirvą, sėklas užberiant plonu žemės sluoksniu.
Patikimesnis būdas yra daiginti sėklas patalpoje. Sėklos sėjamos į daigyklas su lengvu ir laidžiu substratu ankstyvą pavasarį, maždaug 6-8 savaites prieš paskutines šalnas. Sėklos įspaudžiamos į substrato paviršių, bet neužberiamos žeme, nes joms dygti reikalinga šviesa. Daigykla uždengiama skaidria plėvele ar stiklu, kad būtų palaikoma drėgmė, ir laikoma šviesioje vietoje, maždaug 18-22°C temperatūroje.
Sėklos sudygsta per 2-4 savaites. Sudygusius daigelius reikia pikuoti į atskirus vazonėlius, kai jie išaugina pirmąją porą tikrųjų lapelių. Daigai auginami šviesioje ir vėsioje vietoje, reguliariai laistomi. Prieš sodinant į lauką, jaunus augalus reikia palaipsniui grūdinti, kasdien išnešant juos į lauką vis ilgesniam laikui. Į nuolatinę auginimo vietą daigai sodinami praėjus šalnų pavojui.
Priežiūra po pasodinimo ir dauginimo
Pirmosios savaitės po pasodinimo ar dauginimo yra kritinis periodas, nuo kurio priklauso tolesnė augalo sėkmė. Šiuo laikotarpiu svarbiausia užtikrinti tinkamą laistymą. Dirva aplink jaunus augalus turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Reikia reguliariai tikrinti dirvožemio drėgmę ir laistyti pagal poreikį, ypač jei nėra lietaus. Kai augalas akivaizdžiai pradeda augti, laistymą galima palaipsniui retinti.
Piktžolių kontrolė taip pat yra svarbi. Aplink jaunus augalus reikia reguliariai ravėti, kad piktžolės nekonkuruotų dėl vandens, maistinių medžiagų ir šviesos. Mulčiavimas gali labai palengvinti šį darbą ir padėti išlaikyti švarią aplinką aplink kerus. Tačiau reikia stebėti, ar po mulčiu neįsiveisia šliužų ar kitų kenkėjų.
Jaunų augalų tręšti pirmaisiais metais dažniausiai nereikia, ypač jei dirvožemis buvo paruoštas su kompostu. Per gausus tręšimas gali labiau pakenkti nei padėti, skatindamas silpną ir ištįsusį augimą. Geriau leisti augalui pačiam susiformuoti tvirtą šaknų sistemą ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Pirmąjį tręšimą galima atlikti kitą pavasarį.
Ruošiant jaunus augalus pirmajai žiemai, galima imtis papildomų apsaugos priemonių. Vėlyvą rudenį augalo pagrindą galima apmulčiuoti storesniu sausų lapų ar durpių sluoksniu. Tai padės apsaugoti dar jautrią šaknų sistemą nuo stipraus įšalo. Pavasarį, atšilus orams, šį mulčią reikia atsargiai pašalinti, kad netrukdytų augalui augti.
📷: Drew Avery, CC BY 2.0, via Wikimedia Commons
