Melsvoji avižuolė, žavinti savo plieno mėlynumo lapais, yra puikus pavyzdys, kaip augalo grožis gali atsiskleisti minimalistinėmis sąlygomis. Šis augalas yra prisitaikęs augti skurdžiose, sausose dirvose, todėl jo maistinių medžiagų poreikis yra nedidelis. Supratimas, kad „mažiau yra daugiau“ tręšimo atveju, yra esminis norint išlaikyti sveiką, kompaktišką kerą ir intensyvią lapų spalvą. Per gausus tręšimas, ypač azoto trąšomis, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, neigiamai paveikdamas tiek augalo išvaizdą, tiek jo atsparumą.
Pagrindinė taisyklė, kurios reikėtų laikytis, yra tręšti saikingai arba visai netręšti, jei augalas auga vidutinio derlingumo sodo dirvoje. Melsvoji avižuolė puikiai jaučiasi ten, kur daugelis kitų dekoratyvinių augalų skurstų dėl maistinių medžiagų trūkumo. Dažniausiai jai pakanka tų elementų, kurie natūraliai yra dirvožemyje. Papildomas tręšimas gali būti reikalingas tik tuo atveju, jei augalas auginamas labai nualintame, smėlingame grunte arba konteineriuose, iš kurių maistinės medžiagos greitai išplaunamos.
Jei nusprendžiama tręšti, svarbu pasirinkti tinkamas trąšas ir laiką. Geriausias laikas tręšti yra ankstyvas pavasaris, kai augalas pradeda aktyvų augimo ciklą. Reikėtų rinktis lėto atpalaidavimo, subalansuotas trąšas, kuriose azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) santykis yra subalansuotas arba kuriose yra mažesnis azoto kiekis. Organinės trąšos, pavyzdžiui, plonas sluoksnis komposto, yra puikus ir saugus pasirinkimas, kuris ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir pagerina dirvožemio struktūrą.
Svarbu stebėti augalą ir reaguoti į jo siunčiamus signalus. Nors maistinių medžiagų trūkumas yra retas, jis gali pasireikšti sulėtėjusiu augimu, blankia lapų spalva ar bendru augalo silpnumu. Tačiau šiuos simptomus gali sukelti ir kitos problemos, pavyzdžiui, netinkamas apšvietimas ar drėgmės režimas. Prieš griebiantis trąšų, visada reikėtų įvertinti visas augimo sąlygas.
Optimalus maistinių medžiagų balansas
Melsvosios avižuolės nereiklumas maistinėms medžiagoms yra jos pranašumas. Augalas yra prisitaikęs efektyviai pasisavinti reikiamus elementus net iš skurdaus dirvožemio. Pagrindiniai makroelementai, reikalingi bet kuriam augalui, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už lapų augimą, fosforas – už šaknų sistemos vystymąsi ir žydėjimą, o kalis – už bendrą augalo atsparumą ligoms ir nepalankioms sąlygoms.
Daugiau straipsnių šia tema
Šiam augalui ypač pavojingas azoto perteklius. Per didelis azoto kiekis skatina spartų, vešlų, bet silpną lapų augimą. Lapai tampa per ilgi, minkšti ir praranda savo standumą, dėl ko visas keras išvirsta ir praranda savo gražią, kompaktišką formą. Be to, azoto perteklius gali „praskiesti” mėlyną pigmentą, todėl lapai tampa žalesni ir mažiau dekoratyvūs. Todėl reikėtų vengti trąšų su dideliu azoto kiekiu, pavyzdžiui, vejos trąšų.
Fosforas ir kalis yra svarbesni melsvosios avižuolės sveikatai. Fosforas padeda vystytis stipriai šaknų sistemai, kuri yra būtina augalo atsparumui sausrai. Kalis stiprina ląstelių sieneles, todėl augalas tampa atsparesnis ligoms, kenkėjams ir sausrai. Renkantis trąšas, verta ieškoti tokių, kurių N-P-K santykis būtų subalansuotas, pavyzdžiui, 10-10-10, arba kuriose azoto būtų mažiau, pavyzdžiui, 5-10-10.
Be makroelementų, augalams reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip geležis, magnis, cinkas ir kt. Paprastai sodo dirvožemyje šių elementų yra pakankamai. Naudojant organines trąšas, pavyzdžiui, kompostą, dirvožemis natūraliai praturtinamas įvairiais mikroelementais. Jų trūkumas melsvajai avižuolei pasitaiko itin retai.
Tręšimo laikas ir dažnumas
Teisingas tręšimo laikas yra toks pat svarbus kaip ir tinkamų trąšų pasirinkimas. Melsvąją avižuolę reikėtų tręšti tik aktyvaus augimo periodo pradžioje, tai yra, ankstyvą pavasarį. Šiuo metu augalas bunda po žiemos ir jam reikia energijos naujų lapų auginimui. Vienkartinis tręšimas pavasarį yra visiškai pakankamas visam sezonui.
Daugiau straipsnių šia tema
Tręšti reikėtų balandžio arba gegužės pradžioje, priklausomai nuo klimato zonos ir pavasario eigos. Trąšas galima įterpti į dirvą aplink kerą arba tiesiog paskleisti ant paviršiaus ir lengvai įmaišyti. Po tręšimo naudinga augalą palieti, kad trąšos pradėtų tirpti ir pasiektų šaknis. Geriausia tręšti drėgną dirvą, kad būtų išvengta šaknų nudeginimo.
Vasaros viduryje ar pabaigoje tręšti nerekomenduojama. Papildomos maistinės medžiagos vėlyvuoju vegetacijos periodu gali skatinti naujų, gležnų lapų augimą. Šie lapai nespės subręsti ir sukietėti iki žiemos, todėl bus labai jautrūs šalčiui. Tai gali susilpninti visą augalą ir sumažinti jo atsparumą žiemą.
Rudeninis tręšimas taip pat nėra reikalingas ir gali būti žalingas. Rudenį augalas ruošiasi ramybės periodui, jo augimo procesai lėtėja. Tręšimas gali sutrikdyti šį natūralų ciklą. Išimtis galėtų būti nebent labai skurdus dirvožemis, kuriame rudenį galima įterpti šiek tiek fosforo ir kalio trąšų, kurios stiprina šaknis, bet vengti azoto. Tačiau daugeliu atvejų geriausia rudenį leisti augalui ramiai ruoštis žiemai.
Organinės ir mineralinės trąšos
Sodininkai gali rinktis tarp organinių ir mineralinių (cheminių) trąšų. Melsvajai avižuolei dažniausiai rekomenduojamos organinės trąšos, nes jos veikia lėčiau, yra saugesnės ir ne tik maitina augalą, bet ir gerina dirvožemio struktūrą. Populiariausias pasirinkimas yra gerai subrendęs kompostas. Pavasarį aplink kerą paskleistas plonas (1-2 cm) komposto sluoksnis yra puikus būdas aprūpinti augalą visomis reikalingomis medžiagomis.
Kitos organinės alternatyvos yra biohumusas (sliekų perdirbtos organinės atliekos) arba granuliuotas organinis trąšų mišinys. Šios trąšos atpalaiduoja maistines medžiagas palaipsniui, todėl nėra pavojaus pertręšti augalą. Be to, jos skatina naudingų mikroorganizmų veiklą dirvožemyje, o tai gerina bendrą dirvožemio sveikatą.
Mineralinės trąšos taip pat gali būti naudojamos, tačiau su jomis reikia elgtis atsargiau. Reikėtų rinktis lėto atpalaidavimo granules, kurios maistines medžiagas išskiria per kelis mėnesius. Svarbu griežtai laikytis gamintojo nurodytų normų ir neviršyti rekomenduojamo kiekio. Kaip minėta, reikėtų rinktis subalansuotas formules (pvz., NPK 10-10-10) arba tas, kuriose yra mažiau azoto.
Skystos mineralinės trąšos melsvajai avižuolei nerekomenduojamos. Jos veikia labai greitai ir gali lengvai sukelti pertręšimą, ypač azoto perdozavimą, kuris, kaip žinoma, yra labai žalingas šiam augalui. Skystos trąšos labiau tinka greitai augantiems ir daug maistinių medžiagų reikalaujantiems augalams.
Maistinių medžiagų trūkumo ir pertekliaus atpažinimas
Nors ir retai, bet melsvoji avižuolė gali parodyti maistinių medžiagų trūkumo ženklus, ypač jei auga itin skurdžioje dirvoje. Bendras augimo sulėtėjimas, smulkesni nei įprasta lapai arba blankesnė spalva gali būti signalas, kad augalui trūksta maisto. Lapų pageltimas (chlorozė) gali rodyti azoto ar geležies trūkumą. Tačiau prieš darant išvadas, svarbu atmesti kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, perlaistymą, kuris taip pat sukelia lapų geltonavimą.
Jei įtariamas maistinių medžiagų trūkumas, geriausia pradėti nuo švelniausio sprendimo – patręšti kompostu arba subalansuotomis lėto veikimo trąšomis pavasarį. Dažniausiai to pakanka, kad augalas atsigautų. Specifinių elementų trūkumas yra labai retas ir paprastai pasitaiko tik esant ekstremalioms dirvožemio sąlygoms.
Daug dažnesnė ir rimtesnė problema yra maistinių medžiagų perteklius, ypač azoto. Kaip jau minėta, pagrindiniai požymiai yra per greitas, vešlus augimas, minkšti, linkstantys lapai, kero išvirimas ir formos praradimas. Lapų spalva gali tapti ne melsva, o intensyviai žalia. Toks augalas tampa mažiau atsparus sausrai ir ligoms.
Pastebėjus pertręšimo požymius, būtina nedelsiant nutraukti bet kokį tręšimą. Jei buvo naudotos greito veikimo trąšos, galima bandyti gausiau palieti dirvą, kad maistinių medžiagų perteklius išsiplautų į gilesnius sluoksnius. Tačiau tai reikia daryti atsargiai, kad nebūtų sukeltas užmirkimas. Geriausia prevencija – laikytis saikingumo principo ir prisiminti, kad melsvoji avižuolė geriau toleruoja maistinių medžiagų trūkumą nei perteklių.
Tręšimas auginant konteineriuose
Auginant melsvąją avižuolę vazonuose ar konteineriuose, tręšimo taisyklės šiek tiek skiriasi. Substratas vazonuose turi ribotą maistinių medžiagų kiekį, be to, jos greičiau išplaunamos laistant. Todėl konteineriuose auginamiems augalams gali prireikti šiek tiek dažnesnio tręšimo nei augantiems grunte. Tačiau net ir šiuo atveju svarbu išlaikyti saikingumą.
Geriausia naudoti lėto atpalaidavimo trąšų granules, kurias galima įmaišyti į substratą sodinimo metu. Jų pakaks keliems mėnesiams ar net visam sezonui. Kitas variantas – pavasarį ir galbūt dar kartą vasaros pradžioje patręšti silpnu subalansuotų skystų trąšų tirpalu. Reikėtų naudoti perpus silpnesnę koncentraciją, nei nurodyta ant pakuotės.
Svarbu stebėti augalo būklę. Jei jis atrodo sveikas, auga normaliu tempu ir išlaiko gražią spalvą, papildomas tręšimas nėra būtinas. Konteineriuose auginamiems augalams taip pat galioja taisyklė vengti tręšimo antroje vasaros pusėje ir rudenį, kad būtų galima tinkamai pasiruošti žiemai.
Kiekvienais metais arba kas dvejus metus melsvąją avižuolę, auginamą konteineryje, rekomenduojama persodinti į šviežią substratą. Tai yra geriausias būdas atnaujinti maistinių medžiagų atsargas natūraliu būdu, nereikalaujant dažno tręšimo. Persodinimo metu galima apžiūrėti šaknis, pašalinti senas ir pažeistas, o jei keras per didelis – jį padalinti.
📷: Drew Avery, CC BY 2.0, via Wikimedia Commons
